Nuk ėshtė askush ti dėgjojė lutjet tuaja. Lutja juaj ėshtė
monolog; lutjuni qiellit tė zbrazėt: Mbajeni nė mend askush nuk ka pėr tė
ju shpėrblyer shkaku i lutjeve tuaja. Po e ditėt vėrtet se ē ėshtė lutja,
atėherė vetė lutja ėshtė shpėrblimi i vetvetes. Askush tjetėr nuk ka pėr tė
ju shpėrblyer; shpėrblimi nuk ėshtė nė ardhmėri, e as nė jetėn tjetėr.
Por lutja ėshtė vetvetiu aq e bukur saqė kush do ta ēante
kokėn pėr ardhmėrinė dhe kush do ta kishte dert pėr shpėrblimin? Mendimi pėr
shpėrblimin, nė tė vėrtetė ėshtė lakmi. Lutja vetvetiu ėshtė aso
kremtimi, ajo sjell aso gėzimi dhe aso ngazėllimi, saqė njeriu lutet shkaku
i vetė lutjes. Nuk lutet nga frika, e as nga lakmia. Njeriu lutet sepse
kėnaqet nė lutje. Krejt njė pėr tė, madje, se a ka Perėndi apo nuk ka.
Perėndia ėshtė mjet i cili ju ndihmon tė luteni.
Po u mėsuat njėherė tė luteni, harroni ēdo gjė mbi
Perėndinė. Vetėm lutja ėshtė e mjaftueshme mė se
e mjaftueshme.
Kur kėnaqeni nė vallėzim, a pyetni, vallė, se a ka Perėndi
apo nuk ka. Kur kėnaqeni nė vallėzim, thjesht vallėzoni; se keni dert se a
po ju shikon dikush nga qielli apo nuk po ju shikon. Se keni dert pėr atė
se yjtė, Dielli e Hėna do tė ju shpėrblejnė shkaku i vallėzimit tuaj.
Vallėzimi ėshtė shpėrblim i mjaftueshėm vetvetiu. Po e dėshiruat kėngėn,
kėndoni; ska rėndėsi se a po ju dėgjon dikush apo jo?
Kėshtu ėshtė edhe me lutjen. Ajo ėshtė vallėzim e kėngė; ajo
ėshtė muzikė dhe dashuri. Kėnaquni nė tė dhe me kėtė ajo pėrfundon. Lutja
ėshtė mjeti dhe lutja ėshtė qėllimi. Mjeti dhe qėllimi nuk janė tė ndarė
vetėm kėshtu e dini se ēfarė ėshtė lutja.
Kur them LUTJA mendoj nė hapjen ndaj Perėndisė.
Nuk mendoj se duhet diēka tė thoni apo diēka tė kėrkoni, mendoj pėr hapje tė
pastėr nėse Ai dėshiron diēka tė ofrojė, jeni tė gatshėm ta pranoni.
Kjo ėshtė pritja e madhe, por pa dėshira kjo ėshtė ajo qė
ju nevojitet. Pritja ngulmuese, e vullnetshme sikur diēka ka pėr tė
ndodhur ēdo moment. Tė trazuar jeni duke pritur se ka pėr tė ndodhur diēka e
panjohur, por nuk keni kurrfarė dėshire tė posaēme. Nuk mendoni se kjo apo
ajo duhet apo nuk duhet tė ndodhė, posa qė diēka kėrkoni, lutja mė nuk ėshtė
e pastėr.
Kur asgjė nuk kėrkoni, kur mbeteni tė qetė, por tė hapur, tė
gatshėm tė shkoni kudo qoftė, tė gatshėm madje edhe tė vdisni, kur jeni
vetėm pranues, pasivė, tė gatshėm tė pritni e tė pranoni, atėherė ndodh
lutja.
Lutja nuk ėshtė diēka qė mund tė bėhet, ajo nuk ka kurrfarė
lidhjeje me punėn. Ajo nuk ėshtė as akt as aktivitet ajo ėshtė gjendje e
mendjes.
Po deshėt tė flitni, flitni; por mbajeni nė mend se fjalėt
tuaja nuk kanė pėr tė ndikuar nė ekzistencėn. Ato do tė ndikojnė nė ju, e
kjo mund tė jetė mirė, por lutja nuk ka pėr tė ndikuar nė Perėndinė. Ajo
mund tė ju ndryshojė juve, por nėse ju nuk ju ndryshon, atėherė ėshtė pa
kuptim. Mund tė luteni me vite, por nėse kjo nuk ju ndryshon, ndėrpriteni,
hidheni, ajo ėshtė pleh, mos e bartni mė tej.
Lutja nuk do ta ndryshojė Perėndinė. Gjithnjė mendoni se me
lutjen do tė ndikoni nė Perėndinė. Se do tė jetė mė i butė, i prirur qė tė
marrė anėn tuaj. Nuk ekziston askush qė do tė ju dėgjonte. Ky qiell i pafund
nuk mund tė dėgjojė. Ky qiell i pafund mund tė jetė me ju, nėse ju jeni me
tė kjo ėshtė mėnyra e vetme pėr tu lutur.
Unė po ashtu ju propozoj qė tė luteni, por lutja thjesht
duhet tė jetė fenomen energjetik; jo raport midis Perėndisė dhe atij qė
lutet, por fenomen energjetik.
|