Ky nocion, qė e ka njė tė kaluar shumė tė largėt, e qė
pėrdoret edhe sot e kėsaj dite nė mbarė rruzullin tokėsor, interpretohet nė
mėnyra nga mė tė ndryshmet dhe zakonisht merret si sinonim i sė keqes, e qė
nė fakt nuk ėshtė plotėsisht e vėrtet. Magji do tė thotė: mrekulli, ēudi,
aftėsi e jashtėzakonshme qė ka dikush, pėr tė ndikuar tek tjetri etj., e
sipas Franc Bardonit ajo konsiderohet edhe si shkencė e shenjtė.
Siē dihet, nė natyrė gjithēka rrezaton. Njeriu si qenie me
komplekse ka llojin e veēantė tė rrezatimit. Rrezatimi, sipas parimit tė
pėrgjithshėm tė antipolaritetit, mund tė jetė pozitiv ose negativ, tėrheqės
ose dėbues, i mirė ose i keq etj. Gjithashtu, rrezatimet varen edhe nga
shkalla e zhvillimit tė jetės shpirtėrore tė personit. Mendimet, dėshirat,
ndjenjat tona paraqesin burim shumė tė madh tė energjisė rrezatuese. Nė
qoftė se jeta jonė shpirtėrore ėshtė e drejtuar nė njė drejtim tė caktuar,
atėherė edhe rrezatimet pėrkatėse kanė karakterin e vet tė caktuar. E nė
qoftė se nė tė kundėrtėn, u nėnshtrohen labiliteteve tė ndryshme, atėherė
edhe rrezatimet pasuese do tu nėnshtrohen oscilimeve tė pėrhershme dhe
dobėsimit tė tyre.
Drejtimi i caktuar i mendimeve (energjisė psikike), i
drejtuar qoftė pėr tė mirė, ose pėr tė keq, nė qoftė se ka karakter stabil,
formon rrymė tė fortė psikike, e cila rrezaton nė rreth dhe formon tek
rrethi ndjenjėn e simpatisė ose antipatisė, dashurisė ose urrejtjes etj.
Kjo energji psikike ėshtė sikurse ēdo lloj tjetėr i
energjisė, neutrale: as e mirė as e keqe, i mirė ose i keq ėshtė pėrdorimi i
saj. Te dyja kėto komponentė e ndjekin njėra tjetrėn. Sikurse nata qė nė
mėnyrė tė pashmangshme ndjek ditėn, po kėshtu edhe e mira zėvendėson tė
keqėn nė ēdo hap. Dallimi qėndron vetėm nė kuptimet individuale, sepse
derisa diēka nė sytė e dikujt ėshtė e mirė, pėr tjetrin ajo mund tė ketė
kuptim negativ. Parimi i pėrgjithshėm natyror formohet nga e mira, ndėrsa e
keqja ėshtė prodhim i mospranimit tė sė mirės. Kėtu pra, qėndron edhe esenca
e magjisė. Nė fushėn e Magjisė sė Bardhė, vihen nė dukje, nė rend tė
parė, lutjet e ndryshme, nė tė cilat: dėshira, besimi, dashuria, dhe
shpresa e koncentruar veprojnė nė mėnyrė magjike. Kėshtu pra, secili
mendim, nė qoftė se ėshtė i pastėr, intensiv, dhe stabil, ka tendenca qė tė
realizohet. Nė qoftė se nė kėtė bindje ekziston edhe besimi i patundur se
ajo do tė plotėsohet dhe se dėshira e caktuar do tė realizohet, atėherė veē
janė tė plotėsuara kushtet kryesore qė tė vijė gjer te realizimi i qėllimit.
Magjinė e Bardhė mund ta aplikoj vetėm ai individ, qė ka
arritur ta njohė vetveten, i cili ka transparent mendimin dhe esencėn e
jetės si dhe me ushtrime tė gjata dhe tė mundimshme ka arritur tė
koncentrojė gjithė forcėn e vet psikike dhe ta pėrkryej deri nė atė masė
mendimin sa qė qėllimisht dhe vetėdijshėm ta pėrdor me qėllim qė ti shėrbej
sė mirės. Pra Magjia e Bardhė vjen si rezultat i produktit tė sė mirės dhe
operimet e saj janė: shėrimet psikike, lutjet, largimet e vetive tė
paqėndrueshme tė karakterit, zhvillimin e aftėsive mentale etj.
Ndėrsa, pėr dallim nga kjo, Magjia e Zezė si rezultat ka
produktin e sė keqes. Magjia e Zezė ka pėr qėllim qė tė prish dhe tė
shkatėrroj gjithēka qė ėshtė lartėsuar si e bukur dhe si e mirė, ashtu qė e
keqja tė triumfojė mbi tė mirėn. Veprimet e individit qė zbaton Magjinė e
Zezė janė tė lidhura ngushtė me interesat materiale dhe plotėsimin e
motiveve nga sferat mė tė ulėta shpirtėrore e sidomos ajo seksuale,
nėpėrmjet sė cilės instinktet e shėmtuara dhe nervat e topitura duhet tė
gjejnė kėnaqėsi. I lidhur pėr kėto veprime tė llojit mė tė ulėt, ai gjen
kulmin e kėnaqėsisė nė dhimbjet e huaja. Nderi, dinjiteti, dhembshuria,
keqardhja janė ndjenja, tė cilat qysh nė fillim i shuan nė vete.
Pėr lexuesin e rėndomtė kjo gjendje ėshtė e vėshtirė tė
kuptohet, sepse ajo ėshtė transcendentale, njė gjendje e cila shumė vėshtirė
kapet nėpėrmjet pesė shqisave qė i pranon shkenca bashkėkohore. Si krahasim
mund tė merret orgazma ku humbin kufijtė midis objektives dhe subjektives.
Nė kohėn e sotme, kur shkenca ka arritur pėrparime tė mėdha nė kėrkimet
teknike, industri, mjekėsi etj, njeriu modern vėshtirė edhe pajtohet me kėtė
dukuri, qė nė biseda formale vlerėsohet si marrėsi supersticioze (besim i
kot), por, prapėseprapė nė thellėsitė e shpirtit tė tij fshihet njė dozė e
misteriozitetit.
Lind pyetja pėrse?
|
Incizime dokumentare nga
TV-ja Italiane, ku ėshtė dashur tė tregohet e vėrteta mbi njerėzit qė
merren me magji tė zezė. Emisioni ėshtė incizuar, por kurrė nuk ėshtė
emetuar (thonė,me arsye!) |
Sepse gati tė gjitha tė arriturat shkencore i plotėsojnė
vetėm nevojat tona materiale, fizike etj.! Po shpirti (psika) ku mbeti?
Ai mbeti nė prapavijė. Gjithashtu, nė prapavijė
mbeti edhe ana etike e njeriu! Pra, shkenca harroi se pranė kauzalitetit
fizik, ekziston edhe ai psikik dhe ai ėshtė shumė mė i rėndėsishėm pėr jetėn
e njeriut (kėtė e vėrtetojnė edhe kėrkimet mė tė reja nė lidhje me trurin,
nga tė cilat rezulton se truri i njeriut ėshtė njė gjigant i fjetur dhe se
kapaciteti i tij shfrytėzohet vetėm 4%). Njeriu modern mashtrohet kur mendon
se shkenca e kompjuterizimit do ti zgjidh tė gjitha dilemat tona. Ajo me tė
vėrtet lehtėson jetėn tonė elementare, por nuk i zgjidh dot tė gjitha
mungesat, pėrkundrazi, ajo na bėn qė ti ndiejmė edhe mė qartė ato...!
Por, edhe pėrkundėr kėtij mosbesimi, njeriut modern nuk i
pengon qė edhe sot, si para disa mijėra vjetėsh, tė lidhet ngushtė me disa
dukuri pėr tė cilat pikėrisht ai shpreh dyshim, e nė anėn tjetėr ato i ruan
me xhelozi, si: bartjen e unazės nė gisht, zinxhirit, shamisė etj. (si
dhuratė nga mė e dashura, nga miku, shoku etj.), pėr ti sjellė, kujtim,
fat, disponim, dashuri etj.
Po tė shikohen zakonet e popullit, do tė vėrejmė se ato janė
tė mbushura me rituale magjike, tė cilave ju pėrmbahet edhe ai, pra, njeriu
modern. Nė ato rituale dihet saktėsisht secili veprim dhe kush duhet ta bėj.
Tė gjitha kėto veprime nė tė shumtėn e rasteve kanė karakter pozitiv.
Mirėpo, sikurse Magjia e Bardhė qė disponon me veprime tė shumė llojshme
dhe shumė drejtimshme, ashtu edhe Magjia e Zezė operon me shumėllojshmėri
ceremonish, rrjedhash e kahjesh pėr orientimin e mendimeve.
Pėr rituale magjike zakonisht pėrdoren pjesė tė trupit dhe
tė rrobave. Duhet tė cekim se tė gjitha sekrecionet, si: jashtėqitja, urina,
djersa, por edhe thonjtė, flokėt, dhėmbėt e sidomos gjaku e sperma, pas
ndarjes, mbesin nė gjendje okultike nė raport me trupin nga i cili e kanė
prejardhjen, pasi ato pėrmbajnė energjinė rrezatuese tė po atij trupi. E siē
e cekem edhe mė lartė, energjia e gjithmbarshme natyrore pėrshkon nė masė mė
tė madhe ose mė tė vogėl gjithēka qė ndodhet nė natyrė, pavarėsisht se a
janė qenie tė gjalla apo tė vdekura. Pasi qė tė gjitha kėto gjėra (edhe
njeriu me gjithė pėrbėrjen e tij), u nėnshtrohen kėtyre lėvizjeve tė
pandėrprera tė grimcave, ato e pranojnė kėtė energji, e absorbojnė, e
transformojnė dhe nė raste tė caktuara, siē ndodh tek rastet e operacioneve
magjike, edhe e emetojnė atė.
Kėto operime magjike, tė cilat nė esencėn e vet bazohen nė
aktivizimin e energjisė, nuk duhet tė na ēudisin, e sidomos sot, nė kohėn e
zbulimeve tė mėdha elektronike. Nė mėnyrė tė njėjtė sikurse energjia e
emetuar nėpėrmjet radio-valėve, qė bartet nėpėr eter, qė nė radioaparatet
pranuese tė shndėrrohet nė zė ose fotografi, po kėshtu edhe energjia e
pjesėve tė ndryshme tė trupit, e sidomos ajo psikike mund tė shėrbej si
detektor ose indikator. Duhet tė theksojmė se tė gjitha dėshirat dhe
mendimet tona paraqesin energjinė, e cila aq sa ėshtė e fortė, po aq nxit
ndjeshmėri tė pastėr dhe tė fortė. Gjithashtu, suksesi i ritualit ėshtė i
lidhur ngushtė me kualifikimin moral, si tė personit qė operon me kėtė lloj
energjie, ashtu edhe tė atij kundėr tė cilit ėshtė drejtuar ajo. Njėjtė,
sikurse tė radio-valėt, mendimi mund tė rrezatoj mė fortė ose mė dobėt,
varėsisht nga fuqia e energjisė me tė cilėn ėshtė i pėrcjell. Nė qoftė se
emetimi ėshtė mė i fuqishėm edhe radio-valėt do tė transmetohen mė larg dhe
pranimi i tyre do tė jetė mė i mirė. Kėshtu pra, edhe mendimi kur ėshtė mė
intensiv, veprimi i tij do tė jetė mė i fuqishėm...
Dhe sė fundi dua tė theksoj, se pavarėsisht nga tempoja e
jetės nė shoqėritė e sotme ku ne jetojmė, e e cila ėshtė aq e shpejtė,
dinamike, automatike dhe e ngarkuar me mendime materialiste (sidomos nė
perėndim), synim themelor i secilės qenie njerėzore duhet tė mbetet
kultivimi i mendimeve dhe veprimeve pozitive. Forca krijuese e njeriut,
qoftė psikike apo fizike, ėshtė e pakufishme. Jeta e tij ėshtė shesh ku
zhvillohen procese tė panumėrta emocionale, mendore e trupore, prandaj varėt
plotėsisht prej tij se ēfarė fare do tė hedh nė kopshtin shpirtėror.
|