Magjia definohet si dituri e shenjtė ose si
dituri e tė gjitha diturive. Midis magjisė dhe mistikės nė tė vėrtet ka pak
dallim. Tė gjitha dituritė, pavarėsisht si janė krijuar, krijohen nė bazė tė
diturisė universale.
Shumė sekte dhe shumė rrugė tė zhvillimit
spiritual-shpirtėror me fjalėn magji kuptojnė njė lloj cytjeje tė nxitur me
fuqi magjike. Prandaj, posa tė pėrmendet fjala magji, shumė persona ndjejnė
frikė.
Edhe nė mesin tonė ka njerėz tė ndryshėm me
aftėsi krejt tė pakta (ose edhe pa to) po merren me magji, e qė nė tė vėrtet
janė keqpėrdorues e sharlatan tė magjisė.
Qė nga kohet e hershme personat e ashtuquajtur
Magosėt janė trajtuar si persona tė lartėsuar - tė dedikuar, tė iluminuar
- tė ndriēuar dhe kėshtu fjala magji rrjedh nga profesioni i tyre.
Ne, shqiptarėt, fjalėn magji kryesisht e njohim
nė kuptimin negativ, qė ėshtė gabim, sepse siē theksuam edhe mė lart, magjia
ėshtė dituri e tė gjitha diturive. Te ne njihen magjitė, sehiret, tbamet
dhe tė gjitha kėto i quajmė si magji e zezė dhe pėrsėri gabojmė, sepse nė
kuadėr tė sehireve, tbameve hyjnė edhe tbamet e mira tė cilat njeriut i
ndihmojnė pėr tu shėruar ose pėr tu mbrojtur nga e keqja e cytėsit.
Dua tė pėrmend atė qė ėshtė mė shumė intersenate
pėr tė mirėn dhe tė keqen. Ēdo element kozmik e ka anėn ose rolin e vet, qė
ne pastaj njėrėn e kemi quajtur pozitive e tjetrėn negative; njėrėn shkak e
tjetrėn pasojė; njėrėn krijim e tjetrėn rrėnim.
Religjionet e ndryshme nė botė elementet
ambientale aktive i pėrshkruajnė si tė mira, ndėrsa anėn tjetėr negative e
emėrtojnė si tė keqe. Kėto janė: e mira dhe e keqja, e bardha dhe e zeza,
dita dhe nata, femra dhe mashkulli etj. kėto terme vlejnė vetėm pėr botėn
fizike. Po tė shikojmė do tė shohim se nocionet - mirė dhe keq, nuk
ekzistojnė, nuk ka as tė mirė as tė keqe; kėto nocione i ka krijuar njeriu e
jo universi. Mbani mend: nė univers nuk ka as tė mirė as tė keqe, sepse ēdo
gjė ėshtė krijuar nga ligjet e pandryshueshme dhe pikėrisht nė ato
ligjshmėri qėndron principi hyjnor dhe vetėm pėrmes njohjes sė kėtyre
ligjeve ne mund ti afrohemi Perėndisė.
Nė fondin e magjisė hyjnė edhe letrat tarot.
Kėto nuk janė letra tė zakonshme pėr lojė, ato janė libėr shpirtėror, ku
dituritė nga ndėrdija i zhvendos nė vetėdije. Nė njė mėnyrė taroti ėshtė
njė lloj libri me simbole tė dedikuara tė cilat brenda vetes, nė mėnyrė
simbolike, i kanė fshehtėsitė me tė larta hyjnore. Nė letrėn e parė tarot
ėshtė magjistari me shkop nė njėrėn dorė, ndėrsa dorėn tjetėr e ka tė
ngritur nga qielli. Ky magjistar ėshtė sundues i tė gjitha elementeve
kozmike dhe nė mėnyrė simbolike e thotė atė qė e ka thėnė edhe Hermesi: Ēka
ka lart ka edhe poshtė, ēka ka poshtė ka edhe lart.
Ēdo gjė e krijuar dhe ēdo gjė qė do tė krijohet
nė makro a mikrokozmos rrjedh nga ndikimet e elementeve ambientale. I tėrė
universi ngjanė nė njė orė mekanike me lloj-lloj pjesėsh rrethore tė
ndėrlidhura mes vete. Madje edhe vetė kuptimi hyjnor, Perėndia, ėshtė
analogji me elementet ambientale.
Nė shėnimet mė tė vjetra tė lindjes elementet
ambientale quhet Tattvat. Tattvat janė pesė elementet kozmike:
1.
Akasha - principi i elektrikut - (V - elementi ambiental i akashės);
2.
Taxhasi - principi i zjarrit - (IV - elementi ambiental i zjarrit);
3.
Vaji - principi i ajrit - (III - elementi ambiental i ajrit);
4.
Apasi - principi i ujit - (II - elementi ambiental i ujit);
5.
Pritivi - principi i i tokės - (I - elementi ambiental i tokės).
Nuk ėshtė e lehtė tė pėrshkruhen e tė sqarohen
elementet kozmike.
Akasha - principi i elektrikut. Nė makrokozmos
dhe nė mikrokozmos (tė njeriut) gjendet akasha dhe tė gjitha elementet e
tjera. Pėr kėtė arsye principi i elektrikut ėshtė ai mė i larti, mė i
fuqishmi, mė i pakuptueshmi. Akasha ėshtė element ambiental i tė gjitha
gjėrave qė janė formuar e qė do tė formohen. Me fjalė tė tjera, akasha ėshtė
element ambiental i paraorigjinės. Prandaj, nė elementin ambiental tė
akashės, pra nė principin e elektrikut, nuk ka kufizime nė kohė e nė
hapėsirė. Kėtu gjendet zanafilla dhe tėrė pastėrtia e tė gjitha mendimeve
dhe e ideve, kėtu gjendet bota e shkaqeve dhe pasojave; e tėrė bota fizike
buron ose reflekton nga akasha.
Ēdo magjistar i pėrndritur informatat i merr nga
akasha. Rudolf Shtajner (austriak, dr. I fizikės dhe i kimisė, ėshtė marrė
me magji tė lartė), shpjegon shumė mirė pėr kronikėn e akashės... Kjo
ėshtė temė mė vete dhe specifike. Kam bėrė shumė pak eksperimente nė Prizren
nė autotrans. Secili element kozmik e ka simbolin dhe ngjyrėn e vet. Akasha
e ka simbolin e vesė me ngjyrė tė zezė ose indigo. Elementi ambiental i
zjarrit e ka trekėndėshin me ngjyrė tė kuqe. Elementi ambiental i ajrit e ka
rrethin me ngjyrė tė kaltėr. Ai i ujit e ka simbolin e gjysmėhėnės me ngjyrė
tė argjend. I tokės ėshtė me ngjyrė tė verdhė. Akasha, gjithashtu, i ka
rojet e veta. Kur tė shohin se je i papastėr ose i papėrshtatshėm ato nuk tė
lejojnė tė afrohesh. E kam dėrguar njė djalosh nė akashė i cili nuk ishte aq
serioz. E shihte akashen, por kur tentonte ti afrohej i shndėrrohej nė
zjarr. Gjithashtu, e kam provuar edhe me njė femėr, e cila ishte e pastėr
shpirtėrisht. Akasha e pranoi. Ajo e shihte akashėn dhe kishte ndjenja tė
bukura qė nuk mund ti pėrshkruante. Tė gjitha bukuritė magjepse e te
papėrshkrueshme i gjente tek akasha. Kjo femėr, pasi doli nga akasha, transi
i saj ishte shumė i thellė dhe gjėrat i perceptonte nė mėnyrė mė tė qartė.
(vazhdon)
|