Dėshira e njeriut pėr tė parashikuar tė ardhmen,
si dhe pėr tė ndikuar nė ngjarjet e sė kaluarės, kanė qenė vazhdimisht
preokupim i tij i fshehur. Duke filluar nga shkrimtarėt e ndryshėm tė botės
fantastiko-shkencore e deri tek sharlatanėt e shumtė, ėshtė munduar qė ti
tregohet njerėzimit diēka nė lidhje me ngjarjet dhe rrjedhėn e tyre, nė tė
cilat mund tė ndikohet drejtpėrdrejtė duke pėrdorur tė ashtuquajturėn makinė
kohore. Mirėpo, nuk janė marrė vetėm kėta me kėtė problematik. Kjo ēėshtje i
ka munduar nė njėfarė mėnyre edhe filozofėt e ndryshėm e madje edhe
shkencėtarė tė njohur tė kohėrave tė ndryshme, duke u nisur nga Isak Njutni
e gjer tek Albert Ajnshtajni dhe shkencėtari i famshėm i kohės sė sotme,
Stiven Hoking. Problemi qė kanė shtruar kėta te tre (e ka edhe shumė tė
tjerė) ėshtė zhvillimi i ngjarjeve dhe i dukurive natyrore nė kohė dhe
hapėsirė. Nė mėnyrė mė tė moderuar kėtė e studioi Ajnshtajni nė Teorinė e
relativitetit, nė tė cilėn i shpjegoi gjėrat nė katėr dimensione (tri
hapėsinore dhe njė kohore), ndėrsa Hokingu nė librin e tij, Bing Bangu i
studioi nė mėnyrė mė tė zgjeruar pėrmes 11 dimensioneve (7 hapėsinore dhe 4
kohore).
Fakti qė pėrmendet nė studimet e tyre ėshtė i
ashtuquajturi dilatacioni kohorė apo zgjerimi i kohės. Duke u nisur nga
formula e njohur E=m x c2 ėshtė munduar tė tregohet qė materia dhe energjia
janė tė lidhura ndėrmjet veti nė mėnyrė tė pandashme. Nė njė eksperiment qė
ėshtė bėrė lidhur me kėtė problem, ėshtė ai i matjes sė kohės nga dy
vėshtrues: njėri nė lėvizje e tjetri nė qetėsi. Gjersa i pari, me orėn e
tij, fluturonte me aeroplan supersonik, i dyti qėndronte nė tokė dhe nuk
lėvizte fare. Me tė zbritur nė tokė u vėrtetua se ora e tė parit po ngecte
prapa nė krahasim me vėshtruesin e dytė, i cili kishte qėndruar nė tokė i
palėvizshėm. Por, athua ēdo tė ndodhte kur njeriu tė lėvizė me shpejtėsi tė
dritės prej 300.000 km/s apo pėrafėrsisht sa ajo d.m.th. 298.500 km/s
gjegjėsisht sa 99.5% e shpejtėsisė sė dritės?
Sipas Ajnshtajnit, njeriu do tė plakej dhjetė
herė mė ngadalė se sa njerėzit e tjerė qė qėndrojnė nė tokė. Kjo qė u tha mė
lartė nuk ėshtė teorikisht e parealizuar, por nė kohėn nė tė cilėn jemi duke
jetuar ėshtė teknikisht e pamundshme pėr shkak tė problemeve tė ndryshme tė
pazgjidhura. Pra, nė kėtė mėnyrė tė shqyrtimit tė problemit u gjet metoda se
si tė parashikohet e ardhmja. Por si tė ndikohet tek e kaluara?
Kėtij problemi nė mėnyrė serioze i ėshtė
pėrkushtuar z. Hoking ku pėrmend vrimat e zeza qė ndodhen nė kozmos. Me
ndihmėn e tyre - thotė ai, ėshtė e mundur qė tė udhėtohet nė kohė, pasi qė
ato nė njė farė mėnyre paraqesin tunelet kohore. Problemi qėndron nė atė qė
nuk dihet se sa kohė do tė kthehet njeriu prapa nė kohė, pastaj problemi i
paradoksit kohor ose nė mėnyrė tė ndikimit tė rrjedhės sė saj pėr tė
ardhmen.
Hokingu pėrmend njė rast tė pazakonshėm ku
kishte marr pjesė nė rolin e ekspertit. Ngjarja kishte ndodhur nė qershor tė
vitit 1990. Gjatė emetimit tė programit amerikanė CBS, papritmas u ndėrpre
programi pėr njė lajmė sensacional. Nė bazėn ushtarake amerikane kishin
ateruar pesė aeroplanė gjuajtės - bombardues amerikanė tė tipit Spitfajer
tė luftės sė dytė botėrore. Me radiolidhje ata e lajmėronin bazėn se kishin
kryer misionin e tyre ushtarak me sukses dhe po prisnin leje pėr aterrim.
Aterrimin e tyre e raporton kol. Benjamin Bruks dhe kapitenėt: Antoni
Reinhard, Benjamin Helg, Gjon Vaji dhe Donald Viks. Zbritja e pilotėve i
befasoi shumė ata, sepse shumė gjėra kishin ndryshuar. Lajmi me kaq u
ndėrpre nė televizion, sepse autoritetet ushtarake intervenuan dhe nuk
lejuan xhirimin e mėtejshėm, me arsyetim se po gjironin sekretet ushtarake
tė bazės. Mė tutje, rrėfen Hokingu, unė mora pjesė nė tė ashtuquajturėn
operacioni i sigurimit ku edhe pata kontakt direkt me ta. Pilotėt nė fjalė
qenė tepėr tė shokuar nga ajo qė u kishte ndodhur. Mbas marrjes nė pyetje
arritėm qė tė kuptojmė se eskadrila kishte pasur pėr detyrė qė tė zbulojnė
nėndetėset japoneze qė lundronin nėpėr Oqeanin Paqėsorė. Misioni i tyre
kishte qenė tepėr delikat, sepse ata kishin shfrytėzuar njė korridor ajror
fare pak tė njohur pėr pilotėt. Data e misionit tė tyre ishte 27 janar 1945
dhe ishte i orientuar drejt ishujve tė Bermudės, gjegjėsisht nė hapėsirėn e
quajtur Trekėndėshi i Bermudeve.
Nė fillim autoritetet ushtarak nuk u kishin
besuar, duke menduar se fjala ėshtė pėr spiunė apo mashtrues. Lajmi pėr
vizitorėt e paftuar arriti edhe nė pentagon dhe hulumtimet lidhur me kėtė
rast i morėn pėrsipėr oficerėt e lartė tė Armatės Amerikane. Identiteti i
pilotėve sė shpejti u vėrtetua: pilotėt e eskadrilės ishin shpallur tė
humbur nė aksion para 45 vjetėve dhe nuk dihej asgjė pėr fatin e tyre. Se
si ėshtė e mundur qė kėta tė shfaqen nė kėtė kohė, askush nuk ishte nė
gjendje ta tregonte.
Koloneli Bruks gjatė bisedės me Hokingun rrėfen
se atė ditė, gjatė fluturimit mbi zonėn e pėrmendur, ata befas kishin humbur
kontrollin mbi aeroplanėt e tyre. Aparatet e navigacionit dhe instrumentet
tjera matėse tregonin shenja tė mosfunksionimit. Gjersa kėta po mundoheshin
pėr tė stabilizuar aeroplanėt, atyre ua verbon sytė njė dritė e bardhė e
cila i gėlltiti dhe nė atė moment ata nuk dinin asgjė pėr vete.
Stiven Hokingu thotė se rastet e zhdukjes pa
gjurmė tė anijeve dhe aeroplanėve, bashkė me personelin e tyre pėrcjellės
dhe me pilotė, janė tė dokumentuara, por rasti me tė cilin kishim tė bėnim
ishte i llojit tė vet. Nė Pentagon, Hokingu mbajti referat tė gjatė me
rastin e ringjalljes sė pilotėve. Ai thotė se Trekėndėshi i Bermudeve,
gjegjėsisht drita e bardhė qė buron nga ajo, nė tė vėrtet paraqet vrimėn
kohore nė tė cilėn pilotėt kishin hasur rastėsisht dhe pikėrisht kjo u
kushtoi atyre qė 45 vjet tė gjenin rrugėn e kthimi. E ajo ēka ėshtė mė
interesante ėshtė se pilotėt nuk ishin tė mplakur aspak.
Rasti i pilotėve tė humbur ėshtė vetėm njė nga
rastet e shumta tė zhdukjes sė objekteve nė tė. Dokumentet e ndryshme qė
datojnė nga shekulli XVIII tregojnė se aty janė humbur anije tė ndryshme
tregtare, e gjer nė kohėn e sotme kur kanė humbur fregata, tanker e kush e
di se ēfarė tjetėr. Se nė ēfarė kohe do tė paraqitėn ato ėshtė vėshtirė tė
parashikohet, pasi qė principi i punės sė Makinės kohore nuk dihet, -thotė
Hokingu, dhe vazhdon: - Me rastin qė e kam studiuar jam vėrtetuar se Makina
kohore me tė vėrtet punon. Dyert e kohės, siē duket janė hapur, por nuk
dihet se ku ēojnė dhe nga ēojnė.
|