|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MARJETA
SHATRO RRAPAJ
Hyrje
U
lind nė qytetin e Gjirokastrės, mė 15.12.1974. Shkollėn fillore e kreu nė
fshatin Hormovė, ndėrsa tė mesmen pėr gjuhėn frėnge dhe tė lartėn pėr
Gjuhė-Letėrsi nė Universitetin Eqerem Ēabej, Gjirokastėr.
Poezia ka qenė pjesė e pandashme nė jetėn e saj, pasion i cili
do kurorėzohej me botime tė herėpashershme nė periodikė tė ndryshėm dhe
revista letrare. Poezia e kėsaj autore karakterizohet nga ndjesia dhe
perceptimi metafizik i vargjeve, mesazhi i thellė pėr jetėn dhe figuracioni
i pasur, lakonizėm ky qė sjell befasi dhe larmi gjetjesh poetike.
Ėshtė autore e vėllimit poetik Nė detin e syve tė mi dhe ka
nė proces botimi vėllime tė tjera poetike.
Aktualisht jeton nė qytetin e Sarandės dhe punon si mėsuese e
gjuhės shqipe.
MUZĖ
Shikoj muzgjet e thyera, si rrėzohen
heshtazi, vegimit tim nėn pėshpėrimė,
si ikėn mė pas horizontit thyer
dhe humbet tutje me erėn e pyllit.
Mendimet e mia, po ashtu njė rebus
pėrplasur enigmash tė njė bote pa fund
e unė ndiej shpirtin, qė tretet me hėnėn
dhe frymėn e muzės, kapur tek njė yll.
MIJĖRA DĖSHIRA
Drita e mėngjesit mė solli ėndrra tė blerta,
vegimeve tė mia
fshehur dyzimit njerėzor.
Shihem nė pasqyrėn e trillit tė rrezeve diellore
shfaqjes ditė tė re
tunduar mirazheve pa fund.
Bėhem pjesė e saj
e nė flakėn e shikimit tim
ndizen mijėra dėshira.
DUALIZĖM
Mes njė bote verbuese jetojmė
nėn tingujt mė tė thellė pėrplasur kufijve
hapėsirave boshe rendur si hije
fshehur pas vetvetes
ndrydhur,
e ringritur pėr tė krisur globin e dhimbjes.
Mirėpresim tjetėr agim tė nesėrmen
me shpresėn e re
tė shekullit ndryshim
Ngadhėnjimtarė horizonteve tė ndritur.
ZEMRA IME
Zemra ime ka plot drita jete!
Nuk i rrudhen motivet,
as nė dimėr tė acartė,
as kur ngrijnė fjalėt dhe ėndrrat!
Nėse ka njė fije ngjyre,
ka dhe njė shkėlqim, qė pėrthyhet shpirtit tim
prirem pėr dashuri tė thella e tė mėdha
pėr dėshira qė rilindin pėrflakjes sė qiellit.
KRYQĖZIM
Ti je kryqėzim i ėndrrave tė mia,
pėllumb i bardhė nė fluturim
ter krahėt e kthjelltėsisė ditė
dhe tė bardhėn dritė ēel nė shpirtin tim.
Unė laureshė qė kėndoj
e sjell mėngjeset e praruara tė stinės
jodizuar detit tė paanė
tretur nė tė ėmblat vėshtrime.
MENDIMET E MIA
Shpesh mendimet e shumta,
mbulohen nga re tė zymta.
Psherėtij dhe humbas,
pas kodeve deshifrim,
tė fjalėve tė shenjta,
e gjurmė shkrim tė kaluarės sė largėt.
Marr forcė me sy nga e ardhmja
e shkruaj nė ditarin e jetės,
pėr anijet me vela tė bardha,
qė rendin deteve pa fund
rrugėve dallgėzim valėsh.
dhe unė, kėtu
dehem nga drita
e shkėlqimeve tė jetės pasqyrim.
|
