|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MARK
KUZHNINI
Hyrje
U lind mė 27.01.1987 nė fshatin Arbana, ish Sėrbicė e Poshtme, Komuna e
Prizrenit. Shkollėn fillore e kreu nė fshat tė mesmen nė Prizren, nė
shkollėn Ekonomike "Ymer Prizreni". Punon si Shpediter - Doganier, vijon
studimet nė Universitetin e Prizrenit "Ukshin Hoti" departamenti Menaxhim
Ndėrkombėtar.
Marku nxori nga shtypi kėtė vit edhe botimin e tretė "Lule
Janari" pasi qė Poeti nė fjalė ka botuar edhe dy vėllime poetike:
"Fryma e Vetmisė", nė fillim tė vitit 2013 dhe "Himni i Kohės", nė gusht tė
vitit 2015.
Ka marr pjesė nė dy antologji, nė antologjinė pėr Ali Podrimen,
nė vitin 2012 me poezinė "Humbėm njė Thesar" dhe nė antologjinė pėr
dėshmorin Sejdi Kralani, nė vitin 2015 me poezinė "Tokė Shqipėrie".
QENDRO PARA STUHIVE
Edhe atėherė kur bėhet zi qielli ti mbahu
E kur tė rrethojnė pėr tė mbytur mos u dorėzo
Dhe toka atėherė kur do pėrmbyset nga dielli ti mbahu
E kur nė liqenin e ėndrrės je i zhytur ti mos u zemėro.
Edhe atėherė kur tė gjithė ta kthejnė shpinėn mos lėsho pe
Kundėr teje po tė jetė bota tė lutem qėndro
Pėshtyje nė ballė atė tė mallkuar djall nėse e sheh
Nga veprat e pa lakmuara ti mos u frymėzo.
Kur je nė luginėn e vdekjes bėj shoqėrim trupit t`varrosur,
Do dalėsh para gjyqit se ku vendoset shpirti nė pėrjetėsi
Nėse ishe nė kėtė jetė nė zemėr rėnd i plagosur
Ec nėn luginėn e errėt por tė lutem me qetėsi.
Do tė ftoj djalli nė njė aheng ti mos shko
Nė seancėn gjyqėsore do jetė kundėr teje ai
Do i flasėsh Perėndisė pėr gabimet tua ti mirė mendo
Nė atė moment do jenė tė gjithė kundėr teje o njeri.
TUNGJATJETA, SHQIPTAR
Heu zonjė ēka asht kat gjanė,
nuk asht gėzim por asht gjėmė,
ti je lartė atje mbi qiell,
kush ma zuri tė bukurin diell,
farė tė grurit unė kam mbjellė,
por toka nėnė veē kashtė mė ka sjellė,
e nuk mė lėnė barkun me mbushė,
ma kanė lanė tė tharė kėtė gushė,
ēka po e gjen birin e Shqiptarit,
po e mashtrojnė me copėza tė arit,
po i japin shumė me ngrėnė,
pastaj nuk donė as babė e as nėnė,
e kanė kapur e kanė dehė,
ia kanė futur mendjen nė fe,
pash njė gur e pash njė mal,
asnjė djall mos e fal,
as mos e le qė kurrė tė shtohet,
ai vetė njė ditė ndėshkohet,
heu Shqiptar tungjatjeta
se pak si ti nė Shqiptari gjeta,
shumė tė tjerė janė me politikė,
mos mė faltė Zoti djalė e ēikė,
nė kofsha pak duke gėnjye,
Zot me vdekje dua me mė ushqye,
se boll ma, shumė kam pa,
pak kam qeshė e shumė kam kja,
luftė me shkja luftė mes veti,
mos ka hy ndonjė lloj laneti,
qė shqipen pėr me ndalua,
krahėt nė cung me ia copėtua,
ē'po na thua ti djalosh,
babėn me plis vetė i ligė, mos qofsh,
po gjyshin ballist ma ke pas,
burrė me mustaqe me shkja hasėm,
e nė brez me njė kubure,
qė thoshte hasmin nė shenjė vure,
Zot ma mirė dua me mė verbua,
se sa ligėsi me shikua,
mė bėj tė verbėr e shurdhmemec,
se s'ka kėshillė kur nuk ka pleq,
pėr me vendos rregull nė kėtė vend,
a jam i ēmendur apo dua mu ēmend,
ah! Shqipe po mė dhemb ky shpirt,
Zot atdheut mi fal dritė,
e ma fal njė diell sa tė ėshtė jeta,
s'ka vend gėnjeshtra ku ėshtė e vėrteta,
dhe do tė kthehet pėrsėri Besa Besė,
duhet tė kemi gjithmonė njė shpresė
RIMISHĖRIM
E kur koha po pėrfundonte
i hapa sytė nė ēastin e duhur,
edhe heshtja po belbėzonte
me gjuhė trazonte pluhur.
E kur jetės ia sheh mbarimin,
s'paske parė mirė, me sa duket!
Jeta nė fund e mban fillimin,
pastaj vdekja gjithmonė zhduket.
E kur shpresa tė vdesė e fundit
ti para saj i gjallė je shpallur.
Kur jeta tė thotė lamtumirė,
tjetra tė thotė: "mirė se ke ardhur".
E kur zhdukesh sikur gjethe,
trupi e ka shtėpi varrin.
Tjetri trup tė pret pa ethe,
se mė shpirti s'e ndjen acarin.
Ėndrrat le tė vdesin nė kėtė botė,
s'tė duhen asgjė pas vete.
Harroje kėtė jetė tė kotė,
se tjetrėn jetė ti e gjete.
AJO SHQIPĖTARE UNĖ SHQIPĖTAR
Sa kujtime mbeten sa shkuan
Mbaje mend qe dikush po vuan
Smund ta ndal ai vetėn
Por mundohet prapė e shuan
Jo nuk ke ēka bėn mė flasin
Shpesh me thonė tė tjerėt
Lėre mik mė mirė harroje
Po mendojnė le te kėta tė mjerėt.
Ngadalė se ju smbani ndjenja
I drejtohem me agrisivitet
Unė pa atė gjerė sa jam
Jam si toka pa gravitet
A e dini qė gjatė gjithė jetės
Do tė jem shumė i mangur
Para se tė ndahem mė tė
Me lotin e saj jam lagur
A din ēfarė mė tha pėr tė fundmen ndarje
Zemėr kaq e kishte ėshtė vėshtirė
Unė me ty smund tė jem
Pėr deri sa nuk bie shi nė shkretėtirė
Ditė e natė iu kam lutur Zotit
Tė njėjtit Zot qė ajo i falet
Le tė bie njė shi nė shkretėtirė
Dhe kurrė mė tė mos ndalet
Ajo gjė mė nuk u bė
Shiu atje ska rėnė kurrė
Skulptorit ia ndėrprenė punėn
Qė ėndrrėn tonė ta bėjė skulpturė
Ngase ajo i dėgjoj tė tjerėt
Nuk dėgjoj ēfarė faktet flasin
Fjalėt e tyre triumfuan
Shpirtin e gjorė arritėn ta vrasin
Ia kishin mbushur kokėn
Qe tė mos jetoj mė njė tė krishterė
Ia kishin ndryshuar botėn
I kishin thėnė do tė digjesh nė ferr
Ēfarė tė keqe kėtu kishte
Ajo shqiptare unė shqiptarė
Mos lejoni qe manipulimet
Pėr shkake tė fesė tė jetoni tė ndarė
Kėshtu si unė qe kam mbetur
Me plagėt e hapura ende
Po te kisha vetėm njė plagė mirė do ishte
Por kam shumė plagė nė shumė vende
Se me duket zemėr mė nuk mbaj
Pėrveē shpirtit tė mbushur me varre
Kur hyj tė rrėfehem filloj tė qaj
Se kujtimet me vete i bartė si barrė
VDEKJE TITULLOHET VETMIA IME
Pse tani frymėmarrja jote e pistė lėron nė njė gjoks tjetėr
E ku mbetėn buzėt tua qė i ėndėrrova natė e ditė
Mbi gjoksin tim tė shkretė shtrihet vetmia si shkronja nė letėr
E fatin nga varri me u ringjallur jam duke e pritė.
Vdekje titullohet kapitulli i fantazmės sė fatit
A ėshtė fantazi ta shohėsh se si qepet e shqepet njė dashuri?
Shtatėdhjetė kėmbshi jam unė poshtė shtratit
Ku gėrryej dėrrasa atje poshtė ku sheh ėndrra ti.
Sa ėmbėl ta vė dorėn sipėr mbi supin tėnd
Ai prek hijen time qė tė mbėshtolli ty, ēfarė thua?
Mbi gjurmėt e mia ai po ecėn rėndė
Dhe fytyrėn time e sheh atje thellė nė sytė e tua
JASHTĖ KOHĖS
Kush mė vuri rrudha nė ballė?
Mos vallė koha bėn dhurata?
Kush mė kishte shpall skllav?
Ajo vajza me flokė tė arta.
Kush mi fali ca tė thinjura?
Hallet, koha apo mėrzia?
Kush ma zgjeroi mua ballin?
S'do tė hyja nė kohė, sikur ta dija.
Jashtė kohės do tė jetoja,
dhe do tė merrja frymė mė lirė.
Edhe nė vdekje po tė ishte nevoja,
veē tė shijoja njė ditė mė tė mirė.
DHĖNDĖR I BUKUR
Tempulli im nėn rrėnoja
I shkatėrruar i ndamė nė mes
Asgjė s'ta bėn siē ta bėn goja
Pėr faj tė sajė unė po vdes.
Nė shumė varre po varrosem
Eshtrat s'mundeni me m'i gjet
Ndėrsa zemrėn ma murosen
E shpirtin nė zjarr ma kanė djeg.
Unė e di si e morra rrugėn
Sa me gėzim jam erdh atje
E kur morra rrugė e u ktheva
Thash: sot varrosem se vdiqa dje.
I bukur isha dhe si kufomė
Dhe me quanin tė gjithė dhėndėr
E kjo ndjenja ime e njomė
Bėnte gjumė, ishte nė ėndėrr.
|
