|
PLATFORMAT SERBE PĖR PLOJAT DHE MASAKRAT MBI
SHQIPTARĖT NĖ FUNKSION TĖ STRATEGJISĖ GJENOCIDALE
Platformat serbe pėr plojat dhe masakrat ndaj
shqiptarėve datojnė nga periudha e ngritjes sė shtetit tė Serbisė. Ato i
pėruroi vojvoda Milosh Obrenoviē, me urdhėresėn e vitit 1832: Ti jepen 25
tė rėna me shkop akėcilit shqiptar a boshnjak qė do tė kapet nė Principatėn
e Serbisė, kurse mė 1834 pėrdori ushtrinė pėr tua djegur fshatrat dhe
kuartet nė qytete, ngase shqiptarėt dhe boshnjakėt ishin vu nė lėvizjen
kombėtare pėr ēlirimin nga Perandoria Osmane dhe ēlirimi i Shqipėrisė dhe i
Bosnjės do tė bėhej pengesė pėr zgjerime tė reja tė Serbisė.
Kėtu e tutje tė gjitha zgjerimet e Serbisė me
toka tė Shqipėrisė u kryen me pėrdorim tė plojave dhe tė masakrave ndaj
popullsisė shqiptare. Kjo strategji ishte institucionalizuar me platformėn
politike dhe juridike tė shtetit serb nacional - Naēertania tė vitit 1844,
ku thuhej: Serbia duhet tė orvatet qė nga godina e shtetit turk tė heqė
vetėm gur pas guri e ti marrė ato qė mundet nga ky material i mirė dhe mbi
themelin e vjetėr e tė mirė tė perandorisė sė lashtė serbe tė ndėrtojė
sėrish e tė mund tė ngritė shtetin e ri serb.
Vėrtet, nė periudhėn e Krizės Lindore nga
fillimvitet e 50-ta tė shekullit XIX dhe tė Luftės ruso-turke tė viteve
1877-1878, njė botė e tėrė e krishterė (evropiane e ruse), do tė pėrlyhej me
gjakun shqiptar. Madje, historiografia serbe kurrė nuk e ka fshehur
urdhėresėn e Princ Milan Obrenoviēit pėr ushtarakėt e paramilitarėt serbė:
"Sa mė tepėr shqiptarė tė shpėrngulni, aq mė tė mėdha do tė jenė meritat
tuaja para atdheut...!". Urdhėresa kishte forcėn e ligjit serb pėr etnocit
ndaj shqiptarėve. Me strategjinė Toka e djegur u bė spastrimi shqiptar
etnik i mbi 640 fshatrave dhe qyteteve shqiptare tė Sanxhakut tė Nishit.
Bashkėkohėsi dhe pėrjetuesi i mizorive
kanibaliste obrenoviēiane, Mita Petroviq, duke folur pėr pushtimin e
Toplicės dhe tė Kosaonicės nga ushtria serbe, u ndal nė mynxyrat nė fshatin
Topanicė, ku kishte 500 familje shqiptare. Shkroi: "Nė fshat pati gra dhe
fėmijė, por askush nuk i shpėtoi dėnimit. Tė gjithė u vranė..." Sipas kėsaj
strategjie u masakruan mė se 70 mijė shqiptarė nga tė dy gjinitė dhe nga tė
gjitha moshat.
Aeropagu evropian - Kongresi i Berlinit (13
qershor 13 korrik 1878) e shpėrbleu gjenocidin e krishterė ortodoks tė
shteteve fshqinje tė Shqipėrisė, duke ua njohur tė drejtėn nė rreth 24 458
km2 tė tokės shqiptare. Viset e aneksuara u dealbanizuan sipas strategjisė
Toka e djegur, duke shpėrngulur me dhunė etnocidale tė llahtarshme rreth
250 300 mijė shqiptarė etnikė. Pas copėtimit ndėrkombėtar tė pėrgjakshėm,
mė 1878, Njėsia etnokulturore dhe gjeopolitike e Shqipėrisė, e ndarė nė
katėr njėsi administrative dhe ushtarake osmane, kapte 90 100 90 270 km2 .
Nė prag tė copėtimit tė dytė, mė 1912/13,
Shqipėria kishte 3 804 000 banorė, prej tė cilėve mbi tre milionė shqiptarė.
Kėso kohe Vilajeti i Kosovės kishte 32 900 km2 me mbi 1 270 000 banorė.
Shqiptarėt pėrbėnin mbi 65% tė banorėve, kurse tė tjerėt ishin bullgaro-maqedonas,
vlleh (cincarė), serbė, turq, romė, ebrej etj. Territori i Kosovės aktuale,
prej 10 887 km2, mė 1912, kishte vetėm rreth 3.7 pėr qind serbė, ndonėse
Cvijiq flet pėr 5 pėr qind.
Viti 1912, me Kryengritjen e Pėrgjithshme tė Shqipėrisė nėn
udhėheqjen e Hasan Prishtinės, shėnoi kthesėn vendimtare pėr autonominė e
Shqipėrisė. Pėr ta penguar kėtė fitore shqiptare, Rusia e hodhi nė luftė
Aleancėn ballkanike, nėn parullėn: "Luftė pėr t'i ēliruar popullsitė e
krishtera nga pushtuesi shekullor turk dhe nga tirania islame...!". Sė
kėndejmi, meqė kombi shqiptar nė vendin Shqipėri ishte rreth 88% i
pėrkatėsisė fetare myslimane, lufta e Aleancės ballkanike nė fakt ishte
ndėrmarrje kulturocidale, etnocidale dhe gjenocidale sllave e greke
ortodokse antishqiptare me pėrkrahjen e Rusisė dhe tė Evropės.
Ēdo rezistencė shqiptare do tė shuhej me gjak,
ploja e masakra tė shpėrblyera nga Rusia dhe Evropa ngjashėm me ato nė vitet
1877-1881, tė rezistencės sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Pėr kėtė fakt
fliste qartė proklamata shqip me cirilik: "T'ton fiseve n'Shqipni, Or
vllazni!", e gjeneralit Bozhidar Janko, drejtuar shqiptarėve porsa
soldateska serbe shkeli nė Mėrdar e Pėrpallac, mė 18 tetor 1912. Nė kėtė
thirrje vihej nė pah kėrcėnimi barbar kanibalist serb ndaj shqiptarėve: "Pushk'n
kemi me qit m qato qi qet me nee, elle na lasht zoti, shkrum kemi me e bo
qat shpi, e katundin, qi na kten pushk'n, e qato qi na pret vllaznisht kemi
me prqaf vllaznisht, si kur vllau vllaun, se po bim m nji dor: bes'n e
zotit, drejtn e njerzin, e me qetrn po bajim arm e zjarm...!"
Prof. Dr. Muhamet Pirraku
"Pjesė nga libri "Masakra nė burgun e Dubravės 19 24 maj
1999"
|
