|
Marrėdhėniet
ndėrnjerėzore bazohen tek besimi. Ēdo njeri dėshiron ti besojė njeriut qė
ka pėrballė. Dėshira pėr tė qenė i besueshėm dhe i ndershėm pasqyron
menjėherė pohimin se tė gjithė janė tė ndershėm dhe tė besueshėm.
Por kur shohim marrėdhėniet e njerėzve vėmė re njė
pėrsėritje tė fenomeve hidhėruese tė cilat tregojnė mospėrputhjen nė mes
fjalėve tė thėna dhe veprave. Kriza e besimit nė mes njerėzve ndonjėherė
lind dhe nga keqkuptimet.
Shprehja e ndjenjave dhe mendimeve nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė dhe dėgjimi i
bashkėfolėsit duke bėrė pyetje tė drejta pakėson mundėsinė e keqkuptimit.
Por ajo qė tė shqetėson mė tepėr ėshtė mashtrimi i tė tjerėve nė mėnyrė tė
vetėdijshme. Ja disa nga mashtrimet qė hasim mė shpesh:
Marrja borxh dhe moskthimi i tij, dhėnia e ēekut pa asnjė kėrkesė.
Keqpėrdorimi nga personi i autorizuar.
Pasqyrimi i disa cilėsive tė cilat personi nuk i ka para se tė martohet.
Tradhtia e njėrit prej bashkėshortėve duke krijuar lidhje jashtėmartesore.
Mashtrimi i klientit nga ana e shitėsit i cili thotė njė ēmim mė tė lartė se
i vėrteti, fsheh mangėsitė e mallit dhe peshon mangėt.
Nėse
pronari i shtėpisė nxjerr nga shtėpia qiraxhinjtė me pohimin se do ta shesė
apo do tė jetojė vetė aty por nė tė vėrtetė kėrkon tia japė dikujt tjetėr
me qira mė tė lartė.
Dalja e qiraxhiut nga shtėpia pa paguar qiranė.
Nėse
qiraxhiu duke pėrdorur tė drejtat qė ka ndaj pronarit tė shtėpisė nuk paguan
shumėn e caktuar.
Nėse
sipėrmarrėsi, marangozi, rrobaqepėsi e tė tjerė sillen kundėr marrėveshjes
sė bėrė duke vjedhur nga malli i tė tjerėve.
Nė
lloje tė tilla mashtrimesh nė fillim krijohet njė marrėdhėnie e besueshme
dhe mė vonė ky besim keqpėrdorohet.
Shembujt janė tė rėndėsishėm
Nė
pėrgjithėsi mashtrimi ėshtė njė problem moral qė shfaqet me tė mėsuarin
social. Njė moral i bukur arrihet vetėm me marrjen e vlerave shpirtėrore dhe
me vetėkontrollin e personit. Dhe kjo fillon qė nė ditėt e para tė jetės,
duke pare sjelljet e mira tė nėnės dhe babait tė cilat konsolidohen me
sjelljet e bukura tė mėsuesit dhe tė shokėve nė jetėn shoqėrore. Personi i
zgjedh shokėt nga mjedisi qė i ėshtė servirur. Nė ēdo lloj mashtrimi personi
kėrkon mbėshtetje nga njerėzit qė e rrethojnė. Mbėshtetja vjen ose nga
familja (ambienti familjar) ose nga rrethi shoqėror. Nėse njė problem i
tillė nė sjellje shihet edhe tek drejtuesit e familjes qė janė nėna dhe
babai apo nėse njė sjellje e tillė merret si diēka krejt normale nga ana e
familjes atėherė ky fenomen sjell pasoja negative. Njė fenomen tjetėr i
pėrhapur ėshtė dhe pranimi mashtrimit nga shokėt si njė sjellje krejt
normale.
Humbėsi i vėrtetė ėshtė vetė mashtruesi
Personi i cili mashtron tė tjerėt jeton me frikėn e mashtrimit nga ana e tė
tjerėve. Ngaqė ėshtė mėsuar tė mashtrojė nuk mund ti besojė askujt. Pėrsa i
pėrket kėsaj teme edhe mashtruesi edhe i mashtruari mbajnė pėrgjegjėsi. Duke
menduar pėr mashtrimin e njerėzve pėrreth sjellja e personit vlerėsohet.
Atėherė kur njerėzit tė bėjnė paralajmėrimet e duhura duke treguar se nuk
mashtrohen dhe kur personi ta pėsojė nga gabimet e tij, lloje tė tilla
sjelljesh do tė pakėsohen.
Kėrkohet mature morale
Pėr
tė mos mashtruar tė tjerėt personi duhet tė arrijė njė mature morale.
Personat qė nuk e arrijnė njė mature tė tillė pėr hir tė interesave dhe
dėshirave tė tyre mashtrojnė edhe nėse duhet tė paguajnė njė ēmim apo tė
dėnohen. Pėrshtatja ndaj njė rregulli moral nė vendin ku nuk ndodhet asnjė
njeri pėrbėn nivelet mė tė larta tė zhvillimit moral. Dhe kjo arrihet me
edukatėn e bazuar nė respekt dhe jo nė force.
Ėshtė e mundur tė jesh i besueshėm
Njeriu zhvillohet dhe maturohet gjatė gjithė jetės. Njeriu duhet tė pėrpiqet
tė ndryshojė sjelljet negative tė marra nė fėmijėri tė cilat janė pėrforcuar
nga ndikimi i ambientit. Pėr tė ndryshuar nė fillim duhet tė pranojė qė
sjellja nuk ėshtė morale pastaj tė kėrkojė sesi ta ndryshojė atė. Pėr tė
shpėtuar nga ndikimi negativ mund tė ndryshojė shoqėrinė dhe nė kėtė mėnyrė
shpėton nga vesi i mashtrimit tė tė tjerėve.
|
