|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MAXHUN
OSMANAJ
Hyrje
U lind mė 25 prill 1958 nė fshatin Prekallė tė Istogut. Shkollėn fillore e
mbaroi nė Zallq tė Istogut, gjimnazin nė Istog, ndėrsa (ish) Fakultetin
Filozofik, Dega Letėrsi dhe Gjuhė Shqipe nė Prishtinė. Si gjimnazist, pra mė
1977 botoi dy vjershat e para nė Pionieri.
Ka bashkėpunuar dhe bashkėpunon nė shumė gazeta dhe revista nė
Kosovė dhe nė Shqipėri. Ėshtė anėtar i kryesisė sė Klubit letrar Podguri
tė Istogut. Nga marsi i vitit 2016 ėshtė anėtar i redaksisė Zog mėngjesi,
revistė shkollore pėr fėmijė.
Shkruan poezi, prozė, vėshtrime letrare pėr fėmijė dhe tė
rritur. Ėshtė anėtar i LSHK-sė.
Ėshtė pjesėmarrės me poezi nė disa Antologji poetike nė Kosovė.
Nė Peja poetike, 2016 u nderua me shpėrblimin e tretė pėr
poezi nga SHSHASH Papa Klementi XI Albani, Suedi. Punon nė SHFMU Avni
Rrustemi nė Zallq.
Jeton dhe vepron nė Prekallė.
Deri tani ka botuar kėta libra:
- Zgjimi i dhembjes (poezi,1998)
- Kėngė zemre(poezi,2ooo)
- Ēka i tha toka diellit(tregime,2oo3)
- Buzėqeshja e natyrės(poezi,2oo4)
- Krojet e vendlindjes(vjersha dhe tregime,2oo7)
- Idriz R. Osmanaj pishtar i arsimit dhe poet(monografi,2oo9)
- A flet atdheu(vjersha pėr fėmijė dhe tė rinj, 2o16)
Ka nė dorėshkrim njė libėr pėr fėmijė,njė pėr tė rritur.
PSE SHKRUAN VJERSHA PĖR FĖMIJĖ
Mė pyeti njė nxėnės kureshtar.
Kur isha nė mendime i tretur
Pse shkruan vjersha pėr fėmijė,
Kur tani je njė burrė i pjekur ?!
Mė grishi shumė kjo pyetje,
Ėmbėlsisht gazin ma nxori.
Shumė nga dėshirat e mia,
Mjeshtėrisht nxėnėsi m,i voli!
Ėshtė mirė apo ėshtė gabim,
As vetė nuk e di,
Ju do ta thoni mė mire,
Ēfarė ka nė kėtė miqėsi.
Prore pėr ju do tė shkruaj,
Dhe s,ka kush tė mė ndalojė,
Vetėm ēiltėria fėmijėrore,
Shpirtin do tė ma qetėsojė.
ATDHEU IM SHPIRTĖROR
Atdheu im nuk ėshtė
Veē nė hartė i vizatuar
Por edhe diell i mėngjesit
Dhe muzg i perėnduar.
Atdheu im ėshtė fjalė e prindėrve
Kėshillė e mėsuesit nė klasė
Pėrrockė, lumė a det
Qė pėrherė di tė buēasė.
Atdheu im janė plagėt
Ninullat e pėrkundura nė djep
Adem Jasharėt e Gjergj ElezAlitė
Atdhe jemi ne vetė.
Atdheu im janė lisat rrėnjė thellė
Qė ēdo ditė i bėjnė ballė stuhisė
Fatosat,nxėnėsit,studentėt
Kala e pamposhtur e ardhmėrisė.
AI ĖSHTĖ
(Adem Jasharit)
Ai ėshtė shtati i kėsaj toke
Me rrėnjė nė thellėsi tė atdheut:
Kujtim i ēdo nipi- mbese, nėnėloke,
Shpirt mitik i Prometheut.
Ai ėshtė lis rrėnjė thellė
Qė u bėri ballė stuhive-shekujve:
Oh,Ai ėshtė farė e mbjellė
Mė e shėndoshė e tempujve.
Ai ėshtė shpirti stoik-
Zemėr qė gurgullon nė ēdo damarė,
Pėr armikun luan,, pėr mikun mik,
Dritė gjithėshqiptare-fanar.
Ai ėshtė burim kujtimi,
Qė shuan etjen e lirisė nė ēdo mot:
Oh,ai ėshtė i gjallė mos-harrimi-
Uragan popullor fuqiplotė!
BALADĖ PĖR MĖSUESIN NĖ PENSION
E pashė njė ditė nė qytet
tretur thellė nė mendime,
Sikur kėrkonte nxėnėsit e vet
Tė qajė halle nė pleqėrime.
Mė puthi me mall nė ballė,
Faqeve iu rrokullisėn ca lot,
Ju ishit klasa mė e mbarė,
Qė pata deri mė sot.
Ecte,pleqėria e rėndonte,
Hapin e kohės e lėshonte ngadalė
Ah!, mė duket se e tėrė shoqėria
Borxh i ka mbetur pėr tė shenjtin ideal.
Ju kur tė vini nė kohė
Mos i harroni mėsuesit tuaj pensionistė,
Vetėm ashtu zemra na ngroh
Shpirtin tonė idealistė!
PSE S,FLE POETI
Nė mes tė fshatit njė dritare
Dritė bėn deri vonė
Pse rri zgjuar ai njeri?
Shpesh fshatarėt thonė
Tė tjerėt kaherė kredhur
Janė nė gjumė shkujdesur,
Nėn atė dritė tė dhomės
Vargjet rrjedhin si valė lumi.
Ėshtė poet ndaj nuk fle,
Kėtė rrugė zgjodhi vetė,
Fantazia kalė pa fre
Gjithandej mendja i tret
NJĖ TRASTĖ NGARKUAR
(moshės nėpėr vite)
Njė trastė vitesh ngarkuar
Tash e njė kohė tė gjatė
I bart nga agimi deri nė muzg
E kurrė s,e lėshoj nga supet
Asnjėherė pėr tė pushuar
Se mund tė m,i merr e pakoha era
Tė mi hedh dikah
I ruaj, i barti pa u lodhur
Deri kur s,do t,u tregoj
Njė ditė do t,ua lė nė dorė
Hapeni,shikoni trastėn
Por veē qenve mos ua lini
Se do tė ma shqyejnė
E do tė m,i shpėrndajnė
Rrugėve deri nė mbeturina
Por m,i ruani si relikt a amanet
Nė arkivin e kohės nga pluhuri
Shfletoni ju lutem ndonjėherė
Dhe faljani gjithė zogjve tė pranverės
T,i lumturojnė lisat, degėt, gjethet
!
PO U BĖJ BE
Po u bėj be
Nė tokė e nė zot
Vetė me duar tona
Kėtė kohė po e vrajmė sot.
Po u bėj be e rrfe
Mos na qani kurrė
Kur nė djep, n,emėr e n,liri
Vetė kemi pshurr
Nėse kėshtu hamė njėri-tjetrin
Mbani mend,u bėj be
Ujqėrit e egėrsuar,pėr-rreth
Kanė me na pre
!
UNĖ SJAM
Unė s,jam zėri i kėngės sė heshtur
Edhe pse me heshtje vras dhembjet
Unė s,jam ushtima e bjeshkėve
Qė zėrin ma ndalin shkėmbinjtė e thepisur
Unė s,jam lumė qė fle nė moēal
As s,kam mbetur ujė i grumbulluar nė kėnetė
S,jam as tufan shkatėrrues
Tė mė mallkojnė lisat,oxhaqet,shtėpitė
Unė jam veē njė rreze nė qiellin kaltri
Qė ia vodha diellit n,mėngjes
Dhe sa herė tu puthi tgjithėve
Me buzėt e asaj rrezeje
Lulet e kopshtit shpirtėror tė blerimit
Do t,ua fali me nektarin e kujtimit
KAM ME ARDH TĖ TI NJĖ DITĖ
Kam me erdh, tė ti njė ditė
Atėherė kur fare s,mė pret
Tė gjitha dhembjet,ndjenjat,gėzimet
Humbjet,dėshtimet,fitoret
Do t,i pėrziej nė njė trajtė
Do t,i dhuroj nė buzėt tua
Mos i kafsho, as mos i pėrbuz
Se janė nektari i kohės sė largėt
Nė humbėtirėn e kohės na u tretėn
Tash kur majat e bjeshkės me dėborė
Kanė mbuluar fatin tonė
Prano si relikte, si gjurmė
Njė dėshirė tė djegur n,flakė
Njė ditė fshehtas kam me erdh
Si ushtar i njė beteje tė gjatė
Tė gjitha trofetė po i ruaj pėr ty
Do ta zhvillojmė prapė njė betejė
Epilogun e dua pa fitimtarė
Veē shpirtit tėnd tė gjitha kam me ia falė
TĖ JESH POET
Tė jesh poet Nganjėherė duhet tė jesh i krisur
Ēmendurinė e botės duhesh ta pėrtypėsh
Pelinin e bimėve duhet shijuar
E prapė s,guxon kurrė tė vdesėsh
Tė lundrosh furtunave tė detit
Kur dallga e detit tė ndjek pas
Ti duhesh ta kėrkosh bregun
Edhe nė ndonjė ēast, nėse
Anija e plagosur tė tradhton
E di ti vetė, tė jesh poet
Tė gjitha ėndrrave tė njerėzve,duhet
T,u japėsh krih pėr tė fluturuar
Tė gjitha shigjetat e mprehta qė t,i drejtojnė
Me forcėn e shpirtit duhesh t,i mbrosh
Atė e ke obligim, dėshirė a cak
Tė jesh poet duhet flijuar pėr fjalėn e dhėnė
Duhet tė grindesh edhe me vetveten
Duhet tė grindesh edhe me zotin
Tė jesh poet,s,di ēfarė tė pret
S,di ēfarė me ju ngjet
Tė jesh poet, duhet tė jetė lajmėtar
Tė vrasėsh e tė bindėsh pėr tė shenjtin ideal.
|
