Ku? Ēka? Si? Kur? Pse?
Ku?
Atje ku ėshtė nevoja.
Ēka?
Atė tė tashmen dhe tė arsyeshmen.
Si?
Ashtu si ėshtė mė qartė, mė lehtė, mė mirė dhe mė saktė.
Kur?
Nė momentin e volitshėm ose sa ėshtė pa u bėrė vonė.
Pse?
Sepse ka nevojė jeta.
Ne mendojmė natė e ditė, nė ēdo kohė dhe moment atė ēka dijmė ta
korrigjojmė dhe pėrmirėsojmė, dita-ditės mė shumė. Fjalėve tė pamatura e tė
tepruara tu vėmė kufi: nervozitetit, shprehive tė dobėta
Mendimi , ideja, fantazia, dyshimi, konsultimi nuk kanė kufi. Ato
pėrbėhen prej kohės, fjalės, bisedės, nevojės, arsyes, vullnetit, dėshirės
apo ndjenjave. Njeriu qė flet, jep mendime, atyre mos tu vėrė kufi.
Pėrfundimtare nuk ėshtė asnjė zgjidhje sepse fshehtėsitė dhe gjėrat e
panjohura janė mė tė mėdha se ato qė i dimė mė sė miri deri mė tani.
Veprat tona qė dėshirojmė ti bėjmė tani dhe mė vonė, i shprehim me
dėshirė me anė tė veprės, punės dhe kėshillės. Por, sidoqoftė ne gjithnjė nė
ēfardo dėshire pėr punė dhe kėshillė nevoja e domosdoshme ėshtė tė lidhemi
me kohėn e tashme (gjithnjė duhen pėrmirėsime, mė saktė tė thuhet, imponim i
njė shprehie).
Disa gjėra mund tė mendohen mirė dhe qartė, por vėshtirė ėshtė tė
shpjegohen. Ka edhe gjėra qė shumė mirė mendohen dhe shpjegohen, por
vėshtirė ėshtė tė shkruhen. Tani ka gjėra, mirė mendohen, mirė shkruhen.
Si ēdo shtėpi qė varet nga kujdesi, poashtu edhe trupi i njeriut varet
prej kujdesit, ku pėrparėsi e veēantė ėshtė mirėmbajtja dhe shfrytėzimi me
vend, kryesisht nėn kontrollin e vetėdijes (arsyes) sė plotė.
A ka mundėsi tė pėrcillen disa detaje si p.sh. ditėt e javės, hėna e
plotė apo e re, disponime apo hutit personale tė rrethit ku jetohet, ashtu
qė atmosfera e ndriēimit mes nesh nė komunikim tė ketė kuptim mė tė qartė.
Kur bisedojmė duhet tė kemi kujdes mė shume sesa kur lexojmė. Prandaj,
ajo ēka flitet, sipas mundėsive, le tė jetė sa mė e saktė, e shkurtėr dhe e
qartė.
Kėshillat sado shumė tė jipen, nuk kanė rezultate tė mjaftueshme edhe
nėse ėshtė shumė edukatė me vend. Dy kėshilla qė zėvendėsohen me njė vepėr
konkrete janė mė tė vogla se vet vepra. Kritika me vend dhe pėrqeshja me
vend mė shumė ndikojnė negativisht sesa pozitivisht. Urtia dhe maturia janė
kėshillat mė tė fuqishme.
Ai qė nuk di ta shfrytėzoj rastin qė i ėshtė dhėnė, nuk di tė krijoj
rast tė qėllimshėm.
Ai qė ėshtė i zoti ta shfrytėzoj rastin, ka aftėsi edhe ta krijoj vet
rastin pėr nevojat e tij.
Tė gjitha mendimet, veprimet, planet, idetė, zhvillimet dhe ēdo
perspektivė e ka vlerėn e vet. Duhet tė mendojmė vetėm pak si ti mbrojmė
qėllimet e arritura qė tė mos rrezikohen nga njė dredhi a ndonjė tradhti.
Puna, vullneti dhe dija me vetėdije, janė drita dhe liria e njeriut (apo
popullit).
Ēdo hap qė pėrcillet me tingullin e
vetėdijes, paraqet zgjimin dhe mirėfillin e tij.
Pjesė nga libri Mbi mendimin dhe diturinė
|