|
MBI LUMTURINĖ,
MĖRZINĖ DHE BURGJET QĖ IA IMPONOJMĖ VETES
Ajo qė duhet tė bėsh
tani, nuk ėshtė mė shumė se thjesht tė jetosh si tė gjithė tė tjerėt. Ti
meriton, vetėm pėr atė qė je, njė lumturi, njė pėrmbushje qė pak njerėz e
njohin. Edhe sot, ky plotėsim nuk ka vdekur, ėshtė pjesė e jetės dhe, falė
saj, mbretėron mbi ty, pavarėsisht nėse do apo jo. Por nė ditėt e ardhshme
duhet tė jetosh vetėm, me kėtė vrimė, me kėtė kujtesė tė dhimbshme.
|
|
Filozofi dhe shkrimtari francez, Albert Camy, ka
reflektuar mbi mundėsinė e brishtė tė lumturisė dhe arriti nė pėrfundim se
njerėzit nuk duan tė jenė tė lumtur pėrtej kushteve qė i vėnė lumturisė sė
tyre
Ata qė preferojnė principet para lumturisė, ata
refuzojnė tė jenė tė lumtur jashtė kushteve pas tė cilave kanė lidhur
lumturinė e tyre.Pėr herė tė parė nė histori, deklaroi Bertrand Russell
nė reflektimin mbi pasojat e Revolucionit Industrial, ėshtė e mundur
tė
krijohet njė botė ku kushdo duhet tė ketė njė mundėsi tė arsyeshme
lumturie. Nė fakt, e kemi grushtuar atė mundėsi me njė dėshirė tė
mbizellshme: kultura jonė ėshtė aq e konsumuar me ndjekjen e vazhdueshme tė
lumturisė, sekreteve tė saj dhe shkencės sė lumturisė, saqė ka ngjallur njė
mungesė lumturie, turpi dhe poshtėrimi. Por mungesa e lumturisė mund tė ketė
dinjitetin e saj dhe mund tė na tregojė shumė pėr atė qė jemi. Kjo ėshtė
saktėsisht ajo, qė filozofi francez dhe shkrimtari i nderuar me Ēmimin Nobel,
Albert Camus, i lindur 100 vite mė parė, analizon nė shkrimet e tij private,
tė mbledhura te Shėnimet 1951-1959.
Nė njė meditim mbi lidhjen e Oscar Wilde me
artin, Kamy konsideron nocionin e dėshpėrimit, ekzorcizmi i tė cilit ėshtė
njė prej shtatė funksioneve terapeutike tė artit, dhe i shtohen pėrkufizimit
mė tė mirė tė artit nė histori: Oscar Wilde deshi ta vinte artin mbi
gjithēka tjetėr. Por madhėshtia e artit nuk ėshtė ngritja mbi gjithēka
tjetėr. Pėrkundrazi, ai duhet tė pėrzihet me gjithēka. Wilde e kuptoi mė nė
fund kėtė, falė dėshpėrimit. Por ėshtė faji i kėsaj periudhe qė gjithnjė u
desh dėshpėrimi dhe kufizimi pėr tė kapur njė grimcė tė sė vėrtetės qė
gjendet edhe te lumturia, kur zemra ėshtė e rėndė. Shekull servil.
Nė njė letėr tė vitit 1956 pėr njė mik qė
gjendej nė spital, Camus eksploron sesi trupi dhe mendja bashkėpunojnė me
dėshpėrimin dhe lumturinė.
Solidariteti i trupave, bashkimi nė qendėr tė
vdekjes dhe mishit qė vuan. Kjo ėshtė ēka jemi dhe asgjė tjetėr. Ne jemi kjo
plus gjenialiteti njerėzor qė vjen nė tė gjitha format, nga fėmija tek
Einstein.
Jo,
nuk ėshtė poshtėruese tė jesh i palumtur.
Vuajtja trupore ėshtė ndonjėherė poshtėruese, por vuajtja e ekzistencės nuk
mund tė jetė, ėshtė jeta.
Ajo qė duhet tė bėsh tani, nuk ėshtė mė shumė se
thjesht tė jetosh si tė gjithė tė tjerėt. Ti meriton, vetėm pėr atė qė je,
njė lumturi, njė pėrmbushje qė pak njerėz e njohin. Edhe sot, ky plotėsim
nuk ka vdekur, ėshtė pjesė e jetės dhe, falė saj, mbretėron mbi ty,
pavarėsisht nėse do apo jo. Por nė ditėt e ardhshme duhet tė jetosh vetėm,
me kėtė vrimė, me kėtė kujtesė tė dhimbshme. Kjo mungesė lėvizjeje qė ne e
kemi brenda vetes, e kam fjalėn pėr ata qė nuk po pėrjetojnė lumturinė, dhe
qė dhimbshėm kujtojnė njė lloj tjetėr lumturie qė shkon pėrtej kujtesės.
Ndonjėherė, pėr mendjet e dhunshme, koha qė
sakrifikojmė pėr punė, qė i zhvatet kohės, ėshtė mė e mira. Njė pasion i
pafat.
Camus mė tej e prek edhe njė herė kėtė absorbim
tė fizikes dhe metafizikes nė njė reflektim mbi burgjet e mėrzisė tė
ndėrtuara nga vetė ne.
Nuk ėshtė e vėrtetė qė zemra konsumohet, por
trupi e krijon kėtė iluzion.
Ata qė vėnė principet mbi lumturinė, ata
refuzojnė tė jenė tė lumtur jashtė kushteve qė i kanė vėnė lumturisė sė
tyre. Nėse ata janė tė lumtur befasisht, e gjejnė veten tė paaftė, tė
palumtur qė janė larguar nga mungesa e tyre e lumturisė.
Lumturia e vėrtetė, ajo qė ėshtė shumė e bukur,
mund tė vijė vetėm prej rregullit, ka shkruar Benjamin Franklin. Camus na
kujton se kur rregulli ndiqet verbėrisht dhe nė mėnyrė rigoroze, mund tė
konsumojė mundėsinė delikate tė lumturisė.
|
