Ndarja e vetėdijes nė literaturė zakonisht
haset: ndėrdija, vetėdija dhe mbidija. Natyrisht se kjo ndarje bėhet nė
kufijtė teorikė tė imagjinatės midis niveleve. Kufijtė e imagjinuar nė mes
tė zonave fqinje pėrherė gėrshetohen. Pra, kufiri midis vetėdijes dhe
ndėrdijes, nė tė vėrtet nuk ekziston. Duke ardhur nė vet skajin e vetėdijes,
ne ndodhemi thellė nė ndėrdije dhe anasjelltas.
Raull Amoni nė librin e tij Perandoria e tėrė
mundėsive bėn pėrpjekje pėr ndarje e vetėdijes nė: vetėdije ditore -
relative dhe vetėdije tė pastėr - e pėrndritur qė paraqet perandorinė e tėrė
mundėsive.
Vetėdija ditore - relative paraqet shqetėsimet,
reaksionet, pėrjetimet tona tė ditės dhe ėshtė zona mė e vrazhdė e vetėdijes
sonė. Vetėdija jonė ditore - relative ėshtė pėrplot kufij me pamundėsi dhe
me realizime mesatare, e ngarkuar me strese tė ndryshme.
Nė zonat mė tė thella, vetėdija ėshtė gjithnjė e
mė e pastėr dhe se gjithnjė e mė tepėr i largohet vetėdijes ditore duke iu
afruar vetėdijes qendrore, vetėdijes sė pastėr, nė zonėn mė tė thellė, nė
qendėr, ndodhet e ashtuquajtura perandoria e tėrė mundėsive.
Midis vetėdijes sonė tė ditės dhe perandorisė sė
tėrė mundėsive, gjendet zona e dendur e streseve - hapėsira e cila vetėdijen
tonė ditore e ndan nga e vėrteta. Kjo shtresė e dendur e streseve na pengon
tė jemi tė vetėdijshėm pėr vetėdijen tonė dhe potencialet tona. Kėshtu
stresi bėhet pengesė dhe na errėson horizontet dhe rrugėn deri te e vėrteta,
duke na shkaktuar devijime shpirtėrore. Tė gjitha llojet e neurozave,
psikozave mund tė jenė tė kushtėzuara me streset. Kur njėherė dėmtohet jeta
shpirtėrore e njeriut, streset sulmojnė frontalisht, nė tė gjitha drejtimet.
Veprimi shkatėrrimtar i pėrditshėm i stresit, sulmi i tij nė jetėn dhe
sigurinė e individit, psikikisht dukshėm e destabilizon njeriun. Sė pari
vije tek ērregullimet nė organizatėn qė i kushtėzojnė nervat e dobėta;
lajmėrohet aspekti i tėrė i sėmundjeve psikosomatike - tė gjitha llojet e
neurozave trupore, neurozat e zemrės, e organeve tė tretjes, i idhėzės.
Janė tė shpeshta dukuritė e tė thatit, tė shtypjes sė ērregulluar, tė
sėmundjeve tė zemrės, si dhe sėmundjeve tė lėkurės e tė organeve tjera.
Streset ndikojnė nė dobėsimin e sistemit imunologjik tė njeriut etj.
Si tė ēlirohemi prej streseve?
Pikėrisht kjo zonė e dendur e streseve ėshtė
shkaku pse nuk jemi tė vetėdijshėm pėr ekzistencėn e perandorisė sė tėrė
mundėsive. Kur nė vetėdijen tonė depėrton edhe nga thellėsitė, nga qendra,
atėherė mbėrrijmė kėndvėshtrime mė tė thella, shprehim potencial gjenial. Tė
jesh gjenial nė njė planė do tė thotė tė kesh njė kanal tė ngushtė nė mes tė
qendrės sė vetėdijes sonė qendrore dhe vetėdijes sonė ditore.
Tė gjithė gjenit e botės janė, njėkohėsisht,
edhe foto e mundėsive tona tė brendshme. Kemi lexuar shumė pėr atė se si
njerėzit, posaēėrisht tė prirur pėr atė, arrijnė dhe fitojnė ndaj forcės sė
gravitetit dhe pa kurrfarė vėshtirėsie dhe mjetesh teknike, tė ndahen nga
toka dhe tė levitojnė. Kemi lexuar, gjithashtu, pėr njerėz tė cilėt kalojnė
nėpėr gjėra tė forta si nėpėr mjegull. Janė shkruar shumė libra nė tė cilat
qėndron se praktikuesit e disa shkathtėsive arrijnė qė trupin e tyre ta
bėjnė pėrkohėsisht tė padukshėm. Ekzistojnė madje edhe incizime filmike
dokumentare pėr atė se si joginėt indian arrijnė tė mbeten tė mbuluar nėn
tokė disa dhjetėra ditė. Njeriu normal pyetet si ėshtė kjo e mundur.
Natyra jonė e brendshme ėshtė perandori e tėrė
fuqive. Ēdo fuqi e veēantė, sado spektakulare qoftė, ėshtė vetėm pjesė e
parėndėsishme e fuqisė sonė tė pėrgjithshme. Prandaj, qėllimi ynė qendror,
qėllimi ynė pėrfundimtar ėshtė ta njohim natyrėn tonė tė brendshme totale,
e jo vetėm njė pjesė tė saj. Kur nė atė proces tė njohjes zbulojmė edhe
ndonjė fuqi, nuk duhet ti hedhim, por as si pa kokė tė veprojmė pas tyre,
porse duhet kreativisht ti pėrdorim pėr udhėtim mė tė thellė nė vetvete.
Rrugė pėr vetėnjohje ka shumė, por ėshtė e vėrtetė, se ato shumėsi rrugėsh
njeriun e paudhėzuar mė shumė e hutojnė dhe e kufizojnė se sa i ndihmojnė tė
arrijė tek e vėrteta. Ne, pra, dymendėsohemi se cili ėshtė shtegu ynė - cili
shteg ėshtė ai i vėrteti.
Nėse gjurmoni pafundėsinė, domosdoshmėrisht do
tė gjendeni nė vetvete. Do ta kuptoni se ju jeni gjithėsia qė ju rrethon,
zotat, botėrat dhe qeniet. Nuk ka asgjė jashtė jush, e jashtė jush
ekzistojnė botėrat. Tė tėrė shtigjet janė njė shteg, sepse qojnė nė natyrėn
tonė tė brendshme. Nėse nuk qojnė nė brendėsinė tonė, nė atė rast ato nuk
janė shtigje, veēse iluzione.
Njerėzit e bėjnė ndonjė kohė tė ndritur apo
tė errėt
Nėse e analizojmė tė kaluarėn, tė gjitha kohėt,
nga perandoria romake e deri nė ditėn e sotme, njėsoj janė tė ndritshme e
njėsoj tė errėta. Njerėzit e bėjnė ndonjė kohė tė ndritur apo tė errėt, nėse
shohim vetėm errėsirė, atėherė edhe ne, pa dyshim, jemi pjesė pėrbėrėse e
asaj errėsire. Lehtė ėshtė tė shohėsh errėsirė rreth vetes, por vėshtirė
ėshtė tė jesh dritė. Njeriu i urtė nė kohėt e errėta, siē e thotė kėtė Ji
Xhingu, rrezaton me shkėlqim qiellor. Njeriu i urtė vezullon me Diturinė e
tij dhe ashtu i ndriēon tėrė sendet dhe njerėzit. Nuk ėshtė, prandaj, nė atė
nė ėshtė njė kohė e errėt apo jo, esenca ėshtė nė atė nė jeni ju vetė njeri
i ndritshėm apo i errėt. Njeriu duhet tė niset nga vetvetja, duhet ta
ndryshoj vetveten dhe nė atė mėnyrė veēse ka bėrė tepėr shumė pėr ndryshimin
e tėrė njerėzimit.
Meditimi ju shpie kah rruga e dritės
Kur pėrmes meditimit do tė praktikoni teknikėn e
perandorisė sė tėrė mundėsive, do tė shihni se, duke banuar nė vetvete, nė
tė vėrtet, banoni nė tė gjithė njerėzit njėkohėsisht. Pėr kėtė ju themi:
ndryshojeni vetveten dhe keni ndryshuar tėrė botėn. Ju edhe bota nuk jeni
dysi, veēse njėsi dhe atė njėsi e pėrsosur.
Ku ndodhet ajo
Dritė me tė cilėn njeriu i urtė e shndritė mbarė njerėzimin? Dihet se ajo
dritė ėshtė nė secilin nga ne, kjo ėshtė natyra jonė e brendshme. Mjafton tė
zhyteni thellė nė vetvete dhe aty veē do tė gjeni pėrgjigjet nė tė gjitha
pyetjet tuaja. Meditimi do tju shpjer kah rruga e dritės, e pėrsosshmėrisė.
Meditimi bėnė qė ta zvogėloni atė qė ėshtė e keqe nė ju dhe ta zmadhoni atė
qė ėshtė e mirė. Meditimi bėnė qė ju tė kridheni sa mė thellė nė vete, gjer
tek natyra juaj e brendshme, ku ju pret Perandoria e tė Tėra Mundėsive.
|