|
Mehmed Akif Ersoj, me prejardhje shqiptare nga katundi
Shushicė nė rrethin e Pejės, ėshtė njė figurė e shquar nė Turqi, njė
personalitet i dalluar nė shumė lėmi: ishte besimtar, dijetar, akademik,
poet, shkrimtar, politikan, pedagog, deputet e njihet nė Turqi, si autor i
Himnit Shtetėror dhe pėr kėtė admirohet si njė shenjėtor
Lindi nė Stamboll mė 20 Dhjetor 1873. Rrjedh prej njė
familje besimtare, intelektuale.
Ėshtė djali i myderriz Tahir Efendiut, njė myderriz i njohur
nė Medresesė e njohur Fatih tė Stambollit, i cili ka lindur me 1826 nė
katundin Shushicė, nė rrethin e Pejės, ndėrsa ka ndrrue jetė nė Stamboll nė
vitin 1888.
Mehmed Akif Ersoj, nė kujtimet e tij, pėr myderriz
Tahir Efendiun, pra, pėr babain e tij, ndėr tė tjera, shkruen:
Ai qe edhe babai, edhe hoxha (mėsuesi) im. Ēka di,
kam mėsuar prej tij...
Mėsimet fillestare i kreu nė shkollėn Emir Buhari,
vazhdoj Iptidaijen, Ruzhdien e Idadijen. Nė vitin 1893 diplomoi nė
Fakultetin e Veterinarisė, ku ishte shpallur shpallur studenti mė i mirė.
Krahas mėsimeve, studimeve, Mehmed Akifi nė Medresėnė
Tabhane tė Stambollit mėsonte gjuhėn arabe dhe pėrgatitej pėr Hafiz,
mėsimin e Kuranit tė madhnueshėm pėrmendėsh. Nė vitin 1894, meqė e mėsoj
pėrmendėsh Kuranin e Shenjtė, e mori titullin: Hafiz i Kuranit, pranė
dijetarit, Hafiz Isa Efendiut
Nė vitin 1894 filloj punėn si inspektor i
veterinarisė, ku iu dha rasti me shetitė, me vizitue, shumė qytete e zona tė
ndryshme tė shtetit, si Rumeli, Anadoll deri nArabi
Nė vitin 1918 u emėrue kryesekretar i Kėshillit tė
Lartė Islam (Darul Hikmetil Islamiyye).
Nė qershor tė vitit 1920 u zgjodh deputet i Burdurit
dhe u pranue nga Kuvendi (Mexhlisi).
Nė vitin1921, me kėrkesėn e ushtarakėve, Ministria e
Kulturės u dha gazetave tė dates 7 nėntor njė njoftim, ku bėhej e ditur se:
Shpallet konkurs pėr Marshin e Pavarėsisė dhe se pėr
fituesin e tekstit dhe melodisė do tė jepej nga njė shpėrblim prej 500
lirash.
Nė qendrėn e konkursit u paraqitėn mbi shtatėqind
tekste, por , me gjithė kėtė, komisioni vlerėsues nuk e pranoi asnjė poezi,
sepse asnjė prej tyre nuk plotėsonte kriteret e kėrkuara, qė tė zgjonte
ndikimet e dėshiruara
Atėherė, Hamidullah Suphiu, qė ishte Ministėr i
Kulturės, me gjithė komisionin vlerėsues, iu drejtuan Mehmed Akifit, qė tė
shkruen poezinė. Por, Mehmed Akif Ersoj, iu pėrgjigjė:
Nuk shkruej poezi pėr para
Kur, ministri me bashkėpuntorėt, i premtuen se nuk
do ti jepnin shpėrblimin edhe nėse do tė fitonte
! Me kėtė kusht, Mehmet
Akifi e shkroi tekstin
Marshi i Pavarėsiė (Istiklal Marshi), shkrue nga
Mehmed Akifi, u lexue nė Kuvendin e Madh tė Kombit (Parlamenti Turk) mė 1
Mars 1921, kurse me 21 Mars 1921 u pranue zyrtarisht
Kur zyra e llogarisė e Kuvendit tė Madh e ftoi tė
merrte shpėrblimin, Mehmed Akifi i mori pesėqind lirat, por menjėherė iu
shpėrndau fukarave e jetimėve pėrmes Institucionit Bamirės Darul Mesai
Nė shtator tė vitit 1922, Mehmed Akifi u zgjodh
anėtar i Akademisė sė Studimeve Islame
Prej vitit 1925 deri mė 1936, Mehmed Akifi ka jetuar
e punuar nė Kairo, ku shėrbeu si professor i turqishtes nė Universitetin e
Egjiptit
Ditėn e diel, nė mbrėmje, nė ora 19:45, mė 27 Dhjetor
1936 ndrroi jetė nė Stamboll, nė moshėn 63 vjeēare.. Ditėn e hėnė, me 28
Dhjetor 1936, pas namazit tė drekės, nė Xhaminė Bajazit u falė namazi i
xhenazės, nė praninė e mijėrave admiruesve, kryesisht studentė universitarė,
tė cilėt, nė shenjė nderimi, e bartėn me duartė e tyre deri nė Varrezat e
Dėshmorėve nė Edirnekapi
Mehmed Akif Ersoj, pėrveē gjithė kėtyre shėrbimeve qė
bėri nė Turqi, me pėrkushtim, me devotshmėri, ėshtė marrė edhe me
krijimtari. Krijimtaria e tij ėshtė thesar, ėshtė pasuri dhe mund tė ndahet
nė dy kategori:
1 Veprat e shkruara nė vargje ose veprat poetike.
2. Veprat e shkruara nė prozė ose veprat prozaike.
Veprat e shkruara nė vargje janė tė pėrmbledhura me
njė emėrtim tė pėrgjithshėm :Safahat ose Fletėt. Kjo ėshtė njė pėrbledhje
librash poetikė nė shtatė shtatė libra me emėrtime tė veēanta:
1. Safahat : Pėrmbledhje me 44 poezi; me 3084
vargje. Stamboll, 1911, 1918, 1928.
2. Nė Katedrėn e Sulejmanijės: 1 poezi, me 1002
vargje, Stamboll, 1912, 1914, 1918, 1928.
3. Zėri i sė Vėrteės: 10 poezi, 482 vargje, Stamboll,
1913, 1918, 1928.
4. Nė Katedrėn e Fatihut: 1 poezi, 1692 vargje,
Stamboll, 1914, 1924.
5. Kujtimet: 10 poezi, 1314 vargje, Stamboll, 1917,
1918, 1928.
6. Asimi: 1 poezi, 2292 vargje, Stamboll, 1924, 1928.
7. Hijet: 41 poezi, 1374 vargje, Kairo, 1933.
Nė kėto vepra, thėnė me pak fjalė, trajtohen ēėshtje
njerėzor, shoqėrore dhe shprehet mahnitja, admirimi, ndaj forcės qetėsuese,
ngushėllese tė besimit dhe ndaj tė fshehtave tė botės hyjnore...
Mehmed Akifi, ndonėse i lindur nė Stamboll, Turqi, se ėshtė
shqiptarė e ka pohuar me krenari...Me krenari, nė shkrimet e tij e pėrmend
Shqipninė, Kosovėn, Prizrenin, Pejėn, Gjakovėn...
Nė poezinė me titull:
A se njeh? Kosova!
ndėr tė tjera, shkruen:
Po si mund ta njihje?
Po, edhe pse se njeh, ke tė drejtė,
Ska lėnė gur mbi gur egėrsia e tėrbuar!
Mijėra jetė priten sikur tė pritėshin dru nė pyll!
Ēhije e zezė ka rėnė mbi atė Kosovė tė blertė!
Drejt veriut, Prizreni, Peja, Gjakova
Janė kthyer nė qiell tė ditės sė fundit
Nga klithmat e zisė...
Pse e ndatė Shqipėrinė...
Dhe e shkatėrruat tėrė vendin?
Ndėrsa, nė njė poezi tjetėr, tė cilėn e fillon me
kėtė ajet nga Kurani i madhnueshėm:
E mos u pėrēani mes vete, e tė dobėsoheni e ta humbni
fuqinė... ndėr tė tjera, shkruen:
A ende tė pėrfytemi?
Kur individėt tė thonė unė e ti, bashkimi prishet
Dhe atėherė pėr kombet kijameti fillon!
Zbrit nė tė shkuarėn dhe shėtiti
Tė gjitha kohėt e shkatėrrimeve
Do tė shohėsh se ligji i Allahut nuk ndryshon...!
Pėrveē shtatė veprave me poezi, tė cilat kanė mbi
10.000 vargje, Mehmed Akifi ka botue edhe gjashtė vepra nė prozė, titujt e
tė cilave janė:
1. Tefsiret ose Komentet e Kuranit
2. Vazėt apo predikimet
3. Artikujt
4. Pėrkthimet
5 Veprat ose shkrimet tjera
6. Letrat
Mehmed Akif Ersoj, ky dijetar, poet, prozator, ky
shkrimtar qė krenohet qė ėshtė shqiptar e besimtar, ky deputet, politikan,
pedagog, akademik, autor i Himnit Shtetėr, pėr tė cin admirohet si njė
shenjėtor, ēfarė ishte si njeri? Kėtė e pėrshkruan miku i tij...
Eshref Edib Beu, pronar i revistės Sebihur-reshad, qė
e ka njohur mirė, ndėr tė tjera, thotė:
Mehmed Akif Ersoj ishte burrė edhe i idesė, edhe i
shoqėrisė. Ishte i vendosur, besnik, modest, serioz, i guximshėm, trim, i
turpshėm, i qėndrueshėm..
.Thėnė shkurt, me njė fjali:
Bindjet e tij i kishte ngritur mbi kėtė formulė:
Fe = Moral = Atdhedashuri = Dituri...
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
