|
MĖ LĖRĖ TĖ VDES
Tė lutem
Mė lėrė tė vdes sonte
Nuk dua vdekje mė tė bukur
Se sa kjo kėnaqėsi
Qė shtrihet nė krahun e djathtė
Tė fluturės sė atdheut tim
Dje isha njė tjetėr specie
Qė i ngjasoja erės
Nė sqepin tim tė ēarė
Buronte lumi i verdh
Po ai lumė
Qė buron nė kujtesė
Sėrish tė lutem
Si asnjėherė mė parė
Mė lėrė tė vdes
Si zogu i ngrirė nė mermerė
O tė pėrgjėroj
Me zjarrin e shpirtit tė kallur
Mė lėrė tė vdes
Tė thash
Nuk dua vdekje mė tė bukur
Se sa kjo lindje
Qė i pėrket atdheut
KUR EGĖRSISHT PUTHIM
Asnjėherė pa u ndalur
Kalojmė nėn harqet e Urės sė Gurit
Prej njė ane tė kujtesės
Deri te ana tjetėr e hapave tona
Ne ecim si drurėt
Nė disa raste u pėrngjajmė gurėve
E nė disa raste tė tjera
Kur dalim nga lėkura e jonė
Nuk i pėrngjajmė as jetės
E as vetvetes
Udhėt i masim me lotin e erės
Kur dita e jonė epike
I pėrngjan fantazmagorisė
Deri nė ekzaltim
Dehemi nga kėnaqėsia
Sa herė qė na teket pa asnjė arsye
Nė secilėn pikė loti
I pėrmbysim detet mė tė tėrbuara
Dhe jemi aq larg vetvetes
Sa qė fėmijėria e jonė na duket
Se ėshtė tėrėsisht e huaj
Kur egėrsisht puthim
Trishtimin e jetės nė ikje e sipėr
Nė gjumin tonė tė pėrdalė
Si akaciet mbijnė
Disa lloje tė barojave
Qė sapo takohen me ajrin
Shndėrrohen
Nė larva tė krimbave
DUART E TUA
Duart e tua tė mjegullta
Mė mbajnė gjallė
Sa herė qė kam mall pėr ty
Shtrihem mbi ėndrrėn time
Vetėm kėshtu jetoj
Mbase kjo qenka e vetmja mėnyrė
Ku mund tė vdes lirisht
Pa kurrfarė hezitimi
Duart e tua prej shiut tė trėndafiltė
Mi ledhatojnė iluzionet
Kur mė ndjekin dhembjet
Ndjej thirrjen epike tė dashurisė
Duart e tua
Ah ato duar qė mi mbajnė gjallė plagėt
Sa herė qė i drejtoj sytė kah universi
Shikimi im depėrton pėrtej ēdo honi
DHE ATA TĖ TJERĖT
Sonte do tė ecim pėrtej ēdo mundėsie
Edhe nėse nėn hapat e erės
Fshihen shpirtrat e akrepave
Ne do tė ecim
Nėpėr tehun e mprehtė
Tė shpatės sė gjetur
Do ecim nėpėr llavėn e vullkanit tė pėrskuqur
Kur tė mbėrrimė deri te mermeri i kuq
Mes kolonadave tė erės
Do i takojmė mbretėrit
E tė gjitha kohėrave
Ata qė abdikuan
Pėr disa shkaqe personale
Dhe ata tė tjerėt
Qė i gjykuan dashnoret pėr tradhti
Por domosdo duhet tė ecim
Nėse ndalemi
Kurrė mė
Nuk do tė jemi nė gjendje
Tė njėjtė si para
Ose pas lindjes sė diellit
Pėrgjumja askujt nuk i bėnė mirė
Sa herė qė fjetėm
Nuk i patėm punėt mirė
Gjumi i jonė i pėrdalė
Hynte nėpėr ēdo udhė tė verbėt
Hynte nėpėr ato vende
Ku nuk mund tė delte asnjėherė
I ngjante rėrės sė gjallė
Nė shkretėtirėn e shpirtit kryengritės
MBI SHPATULLAT E RRAPEVE
Atė ēast hyjnor
Mbeta pa asnjė fjalė
U stepa para mjegullave
Kur ninėza
E lirikave tė erės
Si njė mbretėreshė prej uji
Hyri nė shpirtin e malit
Lėvizėn drurėt si gurtė
As gjethet mė
Nuk ishin nė gjendje
Tė heshtin
Nga korijet e lulėzuara
Vinte njė fėshfėrimė prej ėndrre
Ishte koha
E zgjimit tė baladave
Nėpėr degėt e pemėve
Lulet ēelnin
Disa specie zogjsh
Ēelnin edhe duart e lisave
Disa lloje prej kashelashave
Mbi shpatullat e rrapeve
Era i krihte
Flokėt e brymta tė shirave
KUR TĖRBOHEJ ERA
Kur tėrbohej era
Duart e mia nuk ishin kėtu
Njėri sy mė mbeti te shkurret
Kurse tjetri
Kishte ikur nga rrudhat e ballit
Asnjė pikė shikimi skishte mbetur
Nė degėt e thyera tė akacieve
Edhe rrėnjėt e rrapit tė dehidruar
Kishin ikur
Nga Kodra e Trimave
Me lotėt e erės
Qyteti i lante duart
Nga majat e gjetheve tė lėnduara
Pikonte trishtimi
Si nė kohėrat e liga
Nėpėr mėhallėn e evgjitėve
Nuk pushonin
Lehjet e pamatura tė lukunive
Ēdo gjė i pėrngjante trishtimit
Edhe njerėzit e vegjėl
Ishin tė frikėsuar
Si pėllumbat prej argjile
Nėpėr qiellin e plagosur
Tė Lumėbardhit
Fluturonin deri nė asgjėsim
Zogjtė e shenjt tė njė nate
Poezi nga libri "Menatė
vijnė lejlekėt"
|
