|
Mbi tradhėti, mbi mashtrim, mbi pėrēmim,
nėnshtrim dhe krenari ndėrtohet intriga e kėsaj pjese, sado e shkurtė pėrnga
koha e ngjarjeve, po aq e rėndėsishme pėrnga morali, temperamenti dhe
karakteri shqiptar. Nuk ėshtė njė punė e paktė, pėrkundrazi, duke kundruar
bibliografinė e autorit, pėrfitojmė pėrshtypjen se Jusuf zenunaj posedon
aftėsi pėr krijime gjithnjė e mė interesante.
Asgjė nuk mund tė jetė mė e tmerrshme e mė zemėrkėputėse se
sa njė shelgje e pėrgjunjur. Ēfarė erėrash tė tėrbuara mund tia kėpusin
trupin e brishtė? Me ēfarė lotėsh ti vajtojnė brigjet e ujit tė vetmuar,
dėshprimin e heshtur qė shkon duke e kapluar thatėsia? Asgjė nuk mund tė
jetė mė e dhembshme se sa tradhėtia e tė afėrmit tėnd nė tė cilin e pasqyron
kuptimin dhe qenjen, deri nė braktisjen e vetvetes.
Nė gjendjen e pėrmbysur tė botės e tė pėrbėrjes sė saj tė
shtrembėr, e kam njohur Jusuf Zenunajn, duke ia lexuar vėllimin me vargje
Prej shkėmbit rrjedhin lot, duke vlerėsuar te ai kujdesin ndaj sentimentit
tė pėrmbajtur e tė justifikuar nė poezitė qė i rilexojmė me admirim, pėr ti
mbajtur mend. Qenje e shqetsuar, pėrherė nė kėrkim tė njė ekuilibri ndėrmjet
vetvetes dhe kontekstit tė pashmangshėm ekzistencial, Jusuf Zenunaj ia ofron
ndjenjės, kuptimit apo ngjarjes, atė ngjyrė vendimtare e tė domosdoshme, tė
njeriut tė njė kuptimi tė rafinuar moral dhe intelektual, nė tė cilin masa e
talentit krijues e gjen njė pėrgjigje dhe njė konfirmim. Mė nė fund, kam
rastin tė njoh njė poet tė kėtillė, nė gjendjen e dramaturgut, duke ia
lexuar pjesėn nė pesė akte, Me fat martesa, e botuar nė Bukuresht, nė
gjuhėn rumune dhe shqipe, nėn pėrkujdesjen profesionale tė poetit Baki Ymeri
dhe redaksisė sė revistės Shqiptari.
Konsideratat e mia modeste, me siguri subjektive, kėrkojnė
jo vetėm njė pėrgjigje tė asaj qė kam lexuar, pa kurrfarė pretendimi. Kėshtu
pra, nė njė synopsis mė tė pėrgjithshėm, pjesa trajton situatėn e delikuar
tė disa kosovarėve tė mėrguar, tė arritur pėr tė mbijetuar ndėrmjet nderit
dhe kompromisit, nė brigje tė huaja. Motivi nuk ėshtė i zgjedhur rastėsisht.
Ai pėrbėn madje gjendjen faktike tė dramaturgut origjinar nė rradhėn e tij,
duke qenė vetė nga Kosova, tashmė banor i Belgjikės, si pasojė e shqetsimeve
permanente e tė padurueshme, qe e kanė prekur pėrgjatė pushtimeve tė huaja,
Kosovėn dhe vendlindjen e tij. Konflikti i pjesės ėshtė njė i rėndomtė, mė
nė fund duke pėrfshirė martesa tė interesit, fėmijė tė lindur pa faj,
tradhėti e mashtrime tė ditėpėrditshme, plus njė final dramatik, me tė
gjitha pasojat. Kėshtu pra, teza, antiteza dhe sinteza janė me shenjtėri tė
respektuara, gjė qė na drejton e vetėdijėson pėr tė parė te autori njė
njohje dhe zotėrim tė rrethanave pėr konstrukcionin e njė teksti dramatik.
Ajo qė tė mahnit dhe turbullon nė mėnyrė tė veēantė, ėshtė
forca e flaės dhe mjeshtria me tė cilėn autori e pėrcakton gjendjen e
personazheve, kuptimin e thellė tė situatave dhe vėnien nė njė dritė sa mė
tė favorshme tė pėrkufizimit tė rrethanave, gjė me tė cilėn Jusuf Zenunaj
arrin ti mbėshtjellė nė mėnyrė tė shkėlqyer dhe integrale pesė aktet nė njė
ide pothuajse intime, tė bashkėpėrkimit ndėrmjet zhvillimit artistik dhe
dėshmitarit spektator. Mbi tradhėti, mbi mashtrim, mbi pėrēmim, nėnshtrim
dhe krenari ndėrtohet intriga e kėsaj pjese, sado e shkurtė pėrnga koha e
ngjarjeve, po aq e rėndėsishme pėrnga morali, temperamenti dhe karakteri
shqiptar. Nuk ėshtė njė punė e paktė, pėrkundrazi, duke kundruar
bibliografinė e autorit, pėrfitojmė pėrshtypjen se Jusuf zenunaj posedon
aftėsi pėr krijime gjithnjė e mė interesante.
Kjo pjesė nė pesė akte, Me fat martesa, mė ka sugjeruar
disa mendime tė arta nga fillimi i ekspozesė, shenjė qė mė ka pėrvetėsuar nė
mėnyrėn time hidhėrim/ėmbėlsinė e disa tė vėrtetave, e vetmja pasuri me tė
cilėn mė shtyn ti them Ave, poetit dhe dramaturgut Jusuf Zenunaj, Ave
pėrkthyesit tė zellshėm, Adriana Sherban Tabaku, dhe redaktorit tė
palodhshėm, poetit Baki Ymeri.
(Autori ėshtė Anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Rumanisė)
|
