Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

TV KLAN

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

NACIONALE

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.AL

KOSOVARJA

Psikologji 3 - “MENDIMET TONA MUND TĖ REGJISTROHEN”

https://telegrafi.com

“MENDIMET TONA MUND TĖ REGJISTROHEN” – ĒFARĖ JANĖ TĖ DHĖNAT NERVORE DHE ĒFARĖ MBROJTJESH EKZISTOJNĖ NĖ BE?

 

Dhjetorin e kaluar, njė ekip kėrkimor nga Universiteti i Teknologjisė nė Sydney, Australi zhvilloi atė qė ata e quajnė njė “sistem portativ, jo-invaziv qė mund tė dekodojė mendimet e heshtura”, pėr t’i kthyer ato nė tekst.

 

 

 

Disa ekspertė argumentojnė se tė dhėnat nervore duhet t’i nėnshtrohen mbrojtjes mė tė madhe, shkruan euronews.

Ekspertėt thonė se ka nevojė pėr mbrojtje mė tė forta tė BE-sė kundėr grumbullimit dhe rishitjes sė tė dhėnave nervore, tė mbledhura nga pajisjet e teknologjisė sė trurit.

Pajisjet e teknologjisė sė trurit tashmė nė shitje mbledhin tė dhėna nga truri juaj pėr tė luftuar ankthin dhe depresionin, pėr tė pėrmirėsuar gjumin ose pėr tė monitoruar fokusin tek studentėt kur ata po bėjnė teste, transmeton Telegrafi.

Nė shtator, Kalifornia miratoi ndryshime nė Aktin e saj tė Privatėsisė sė Konsumatorit qė pėrfshinte mė shumė mbrojtje pėr tė dhėnat nervore, duke e bėrė atė njė nga vetėm katėr vendet pėr ta bėrė kėtė.

Njė vėshtrim se ēfarė tė dhėnash pėr trurin po mblidhen, ēfarė tė drejtash kanė njerėzit dhe ēfarė po bėn BE-ja nė kėtė zonė nė zhvillim tė mbrojtjes sė tė dhėnave.

 

Ēfarė janė tė dhėnat nervore?

Rafael Yuste, drejtor i qendrės NeuroTechnology (NTC) nė Universitetin e Kolumbisė, e pėrshkruan neuroteknologjinė si ēdo gjė qė regjistron ose ndryshon aktivitetin e sistemit nervor tė trurit.

“Shumica e kėtyre teknologjive shihen nė spitale, si makina elektroencefalograme (EEG) qė mat aktivitetin elektrik nė tru”, vazhdoi ai.

Kėto makina dhe tė dhėnat qė ato mbledhin, vazhdoi Yuste, bien nėn ligjet mjekėsore dhe kanė mbrojtje tė fortė “nė tė gjithė botėn”.

Nė BE, pajisjet mjekėsore i nėnshtrohen vlerėsimeve tė konformitetit pėr t’u siguruar qė plotėsojnė kėrkesat ligjore, sipas Agjencisė Evropiane tė Barnave (EMA).

Pajisjet e emėrtuara me “rrezik tė lartė” duhet tė marrin njė opinion shtesė nga panelet e ekspertėve pėrpara se t’i jepet njė shenjė e Konformitetit Evropian (CE).

Yuste tha se pajisjet e konsumatorit nuk kanė tė njėjtat lloje mbrojtjesh, duke i bėrė tė dhėnat qė regjistrojnė tė disponueshme pėr shitje.

“Kėto tė dhėna janė mjekėsore, edhe pse pajisja mund tė jetė mė shumė elektronik i konsumit, kėshtu qė ne mendojmė se ky duhet tė jetė informacion shumė privat dhe duhet tė mbrohet”, tha ai.

Nė prill, Fondacioni Neurorights me bazė nė SHBA, publikoi njė raport mbi politikat e mbrojtjes sė tė dhėnave tė 30 kompanive tė njohura neuroteknike tė veshjeve.

Raporti zbuloi se kompanitė mund tė ndajnė tė dhėna me palėt e treta dhe se shkalla nė tė cilėn ato mund ose nuk mund t’i rishesin tė dhėnat, ishte e paqartė.

Ēėshtja se ēfarė mund tė bėhet me tė dhėnat e mbledhura ėshtė diēka me tė cilėn rregullatorėt dhe kompanitė po luftojnė, sipas Linda Clark, njė partnere nė firmėn ligjore amerikane Morrison Foerster nė Grupin e Sigurisė sė Privatėsisė dhe tė Dhėnave.

“Ēėshtja ėshtė nėse ndonjė prej nesh mund tė japė vėrtet pėlqim kuptimplotė ose tė informuar me kėtė lloj tė dhėnash, ku mund tė mos kuptojmė plotėsisht se ēfarė po kapet”, tha Clark.

“Kompanitė qė po e mbledhin ende nuk janė tė sigurta se pėr ēfarė mund ta pėrdorin gjithashtu”, shtoi ajo.

 

 

“Mendimet tona mund tė regjistrohen”

Nė disa raste, Yuste tha se disa sisteme tė inteligjencės artificiale (AI), mund t’i pėrdorin ato tė dhėna nervore pėr tė lexuar mendimet tona.

Dhjetorin e kaluar (2023), njė ekip kėrkimor nga Universiteti i Teknologjisė nė Sydney, Australi zhvilloi atė qė ata e quajnė njė “sistem portativ, jo-invaziv qė mund tė dekodojė mendimet e heshtura”, pėr t’i kthyer ato nė tekst.

Pjesėmarrėsit nė studim mbanin njė EEG qė regjistronte mendimet e tyre ndėrsa lexonin nė heshtje fragmente tė tekstit.

Inteligjenca artificiale e ekipit, e quajtur DeWave, pėrkthen sinjalet EEG nė fjalė dhe fjali nga tė dhėnat e mbledhura.

Yuste e quan kėtė studim fillimin e asaj qė mund tė jetė “njė pėrdorim sistematik i neuroteknologjisė, pėr tė deshifruar gjuhėn me aplikime tė mėdha pėr tregun e konsumit”.

“Truri nuk ėshtė thjesht njė organ tjetėr i trupit, por ėshtė organi qė gjeneron tė gjithė aktivitetin tonė mendor dhe njohės”, tha Yuste.

“Mendimet, kujtimet, emocionet, imagjinata jonė… mund tė regjistrohen”, shtoi ai.

 

Ēfarė mbrojtjesh ekzistojnė nė BE pėr tė dhėnat nervore?

Rregullorja e Pėrgjithshme e BE-sė pėr Mbrojtjen e tė Dhėnave (GDPR) ka mbrojtje ekzistuese pėr tė dhėnat e konsumatorit, siē ėshtė e drejta pėr tė hyrė nė informacionin qė mbahet pėr ju ose e drejta pėr tė korrigjuar tė dhėnat tuaja personale, sipas Bojana Bellamy, presidente e institutit global tė informacionit Qendra pėr Udhėheqjen e Politikave tė Informacionit.

Bellamy beson se ligjvėnėsit duhet tė pėrdorin legjislacionin tashmė nė fuqi, ose GDPR ose rekomandime nga organe si Organizata pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim Ekonomik (OECD) pėr t’u marrė me tė dhėnat qė mbledhin kėto neuroteknologji tė reja konsumatore.

“Ne kemi shumė ligje. Kur i bashkoni tė gjitha, ka njė grumbull ligjesh mjaft interesante qė do tė zbatoheshin pėr kėtė nė njė mėnyrė shumė gjithėpėrfshirėse”, tha ajo.

Njė studim i korrikut nga njė panel ekspertėsh nė Parlamentin Evropian thotė se tė dhėnat neuro mund tė shtohen nė mėnyrė eksplicite nė njė artikull tė GDPR.

Gjithashtu thekson se duhet tė ketė mė shumė punė pėr tė minimizuar rreziqet e neuroteknologjive qė mbledhin kėto tė dhėna nė tė ardhmen, veēanėrisht kur “pėrforcohen nga fuqia transformuese dhe transgresive e AI”.

Ekspertėt sugjeruan qė BE-ja tė vendoste njė seri pėrgjigjesh tė matura, si studimi se si tė dhėnat e mbledhura mund tė pėrdoren me AI, duke u mėsuar njerėzve pėr rreziqet dhe pėrfitimet e neuroteknologjive dhe krijimin e njė hapėsire tė dhėnash tė BE-sė pėr tė ruajtur tė dhėnat e mbledhura.