Disa ekspertė argumentojnė se tė dhėnat nervore duhet ti nėnshtrohen
mbrojtjes mė tė madhe, shkruan euronews.
Ekspertėt thonė se ka nevojė pėr mbrojtje mė tė forta tė BE-sė kundėr
grumbullimit dhe rishitjes sė tė dhėnave nervore, tė mbledhura nga pajisjet
e teknologjisė sė trurit.
Pajisjet e teknologjisė sė trurit tashmė nė shitje mbledhin tė dhėna nga
truri juaj pėr tė luftuar ankthin dhe depresionin, pėr tė pėrmirėsuar gjumin
ose pėr tė monitoruar fokusin tek studentėt kur ata po bėjnė teste,
transmeton Telegrafi.
Nė shtator, Kalifornia miratoi ndryshime nė Aktin e saj tė Privatėsisė sė
Konsumatorit qė pėrfshinte mė shumė mbrojtje pėr tė dhėnat nervore, duke e
bėrė atė njė nga vetėm katėr vendet pėr ta bėrė kėtė.
Njė vėshtrim se ēfarė tė dhėnash pėr trurin po mblidhen, ēfarė tė drejtash
kanė njerėzit dhe ēfarė po bėn BE-ja nė kėtė zonė nė zhvillim tė mbrojtjes
sė tė dhėnave.
Ēfarė janė tė dhėnat nervore?
Rafael Yuste, drejtor i qendrės NeuroTechnology (NTC) nė Universitetin e
Kolumbisė, e pėrshkruan neuroteknologjinė si ēdo gjė qė regjistron ose
ndryshon aktivitetin e sistemit nervor tė trurit.
Shumica e kėtyre teknologjive shihen nė spitale, si makina
elektroencefalograme (EEG) qė mat aktivitetin elektrik nė tru, vazhdoi ai.
Kėto makina dhe tė dhėnat qė ato mbledhin, vazhdoi Yuste, bien nėn ligjet
mjekėsore dhe kanė mbrojtje tė fortė nė tė gjithė botėn.
Nė BE, pajisjet mjekėsore i nėnshtrohen vlerėsimeve tė konformitetit pėr tu
siguruar qė plotėsojnė kėrkesat ligjore, sipas Agjencisė Evropiane tė
Barnave (EMA).
Pajisjet e emėrtuara me rrezik tė lartė duhet tė marrin njė opinion shtesė
nga panelet e ekspertėve pėrpara se ti jepet njė shenjė e Konformitetit
Evropian (CE).
Yuste tha se pajisjet e konsumatorit nuk kanė tė njėjtat lloje mbrojtjesh,
duke i bėrė tė dhėnat qė regjistrojnė tė disponueshme pėr shitje.
Kėto tė dhėna janė mjekėsore, edhe pse pajisja mund tė jetė mė shumė
elektronik i konsumit, kėshtu qė ne mendojmė se ky duhet tė jetė informacion
shumė privat dhe duhet tė mbrohet, tha ai.
Nė prill, Fondacioni Neurorights me bazė nė SHBA, publikoi njė raport mbi
politikat e mbrojtjes sė tė dhėnave tė 30 kompanive tė njohura neuroteknike
tė veshjeve.
Raporti zbuloi se kompanitė mund tė ndajnė tė dhėna me palėt e treta dhe se
shkalla nė tė cilėn ato mund ose nuk mund ti rishesin tė dhėnat, ishte e
paqartė.
Ēėshtja se ēfarė mund tė bėhet me tė dhėnat e mbledhura ėshtė diēka me tė
cilėn rregullatorėt dhe kompanitė po luftojnė, sipas Linda Clark, njė
partnere nė firmėn ligjore amerikane Morrison Foerster nė Grupin e Sigurisė
sė Privatėsisė dhe tė Dhėnave.
Ēėshtja ėshtė nėse ndonjė prej nesh mund tė japė vėrtet pėlqim kuptimplotė
ose tė informuar me kėtė lloj tė dhėnash, ku mund tė mos kuptojmė plotėsisht
se ēfarė po kapet, tha Clark.
Kompanitė qė po e mbledhin ende nuk janė tė sigurta se pėr ēfarė mund ta
pėrdorin gjithashtu, shtoi ajo.

Mendimet tona mund tė regjistrohen
Nė disa raste, Yuste tha se disa sisteme tė inteligjencės artificiale (AI),
mund ti pėrdorin ato tė dhėna nervore pėr tė lexuar mendimet tona.
Dhjetorin e kaluar (2023), njė ekip kėrkimor nga Universiteti i Teknologjisė
nė Sydney, Australi zhvilloi atė qė ata e quajnė njė sistem portativ, jo-invaziv
qė mund tė dekodojė mendimet e heshtura, pėr ti kthyer ato nė tekst.
Pjesėmarrėsit nė studim mbanin njė EEG qė regjistronte mendimet e tyre
ndėrsa lexonin nė heshtje fragmente tė tekstit.
Inteligjenca artificiale e ekipit, e quajtur DeWave, pėrkthen sinjalet EEG
nė fjalė dhe fjali nga tė dhėnat e mbledhura.
Yuste e quan kėtė studim fillimin e asaj qė mund tė jetė njė pėrdorim
sistematik i neuroteknologjisė, pėr tė deshifruar gjuhėn me aplikime tė
mėdha pėr tregun e konsumit.
Truri nuk ėshtė thjesht njė organ tjetėr i trupit, por ėshtė organi qė
gjeneron tė gjithė aktivitetin tonė mendor dhe njohės, tha Yuste.
Mendimet, kujtimet, emocionet, imagjinata jonė
mund tė regjistrohen,
shtoi ai.
Ēfarė mbrojtjesh ekzistojnė nė BE pėr tė dhėnat nervore?
Rregullorja e Pėrgjithshme e BE-sė pėr Mbrojtjen e tė Dhėnave (GDPR) ka
mbrojtje ekzistuese pėr tė dhėnat e konsumatorit, siē ėshtė e drejta pėr tė
hyrė nė informacionin qė mbahet pėr ju ose e drejta pėr tė korrigjuar tė
dhėnat tuaja personale, sipas Bojana Bellamy, presidente e institutit global
tė informacionit Qendra pėr Udhėheqjen e Politikave tė Informacionit.
Bellamy beson se ligjvėnėsit duhet tė pėrdorin legjislacionin tashmė nė
fuqi, ose GDPR ose rekomandime nga organe si Organizata pėr Bashkėpunim dhe
Zhvillim Ekonomik (OECD) pėr tu marrė me tė dhėnat qė mbledhin kėto
neuroteknologji tė reja konsumatore.
Ne kemi shumė ligje. Kur i bashkoni tė gjitha, ka njė grumbull ligjesh
mjaft interesante qė do tė zbatoheshin pėr kėtė nė njė mėnyrė shumė
gjithėpėrfshirėse, tha ajo.
Njė studim i korrikut nga njė panel ekspertėsh nė Parlamentin Evropian thotė
se tė dhėnat neuro mund tė shtohen nė mėnyrė eksplicite nė njė artikull tė
GDPR.
Gjithashtu thekson se duhet tė ketė mė shumė punė pėr tė minimizuar rreziqet
e neuroteknologjive qė mbledhin kėto tė dhėna nė tė ardhmen, veēanėrisht kur
pėrforcohen nga fuqia transformuese dhe transgresive e AI.
Ekspertėt sugjeruan qė BE-ja tė vendoste njė seri pėrgjigjesh tė matura, si
studimi se si tė dhėnat e mbledhura mund tė pėrdoren me AI, duke u mėsuar
njerėzve pėr rreziqet dhe pėrfitimet e neuroteknologjive dhe krijimin e njė
hapėsire tė dhėnash tė BE-sė pėr tė ruajtur tė dhėnat e mbledhura.
|