|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MEVLYDE
MEZINI SARAĒI
Hyrje
U
lind mė 15.12.1954 nė Mitrovicė nė njė familje qytetare me kushte mesatare
ekonomike.
Shkollėn fillore dhe tė mesme e kreu nė vendlindje, ndėrkaq
studimet pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe nė Universitetin e Prishtinės.
Studimet master, Menaxhimi i Emergjencave i kreu ne Kolegjin
Universitar Biznesi nė Prishtinė.
Nė aktivitetin politik e humanitar ėshtė inkuadruar nė vitin
1989.
Nė muajin mars tė vitit 1998, ėshtė zgjedhur kryetare e
Kėshillit Komunal pėr Ndihma Emergjente nė Gjakovė, pėr tė strehuar tė
dėbuarit nga zonat e luftės dhe pėr furnizimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė
Kosovės.
Nė vitin 1998-2000 ka qenė deputete e Kuvendit tė Kosovės.
Pėr shkak tė aktivitetit tė saj politik e humanitar ėshtė
burgosur nga policia serbe, nė Gjakovė mė 1 qershor 1998 dhe ka vuajtur
dėnimin nė burgun hetues tė Lipjanit deri mė 4 dhjetor 1998. Ėshtė gruaja
qė ėshtė ngjitur majė kamionit dhe ka dėrguar 62 arkivole nė Drenicė, pėr
Komandantin legjendar Adem Jashari, familjarėt Jashari dhe tė gjithė tė
rėnėt nė Betejėn e Prekazit.
Para se tė burgosej ka punuar si mėsimdhėnėse e gjuhės dhe
letėrsisė shqipe nė shkollėn fillore At Gjergj Fishta nė Bishtazhin.
Nė vitin 2000-2001, ka punuar si zėvendės drejtoreshė nė
Drejtorinė pėr teknologji informative nė Qeverinė Komunale nė Gjakovė.
Prej vitit 2001 2003 dhe 2006-2007, ka qenė Drejtoreshė e
Drejtorisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve nė Gjakovė.
Nė vitin 2001- 2004 ka qenė Deputete e Kuvendit tė Kosovės.
2004, Ėshtė Ambasadore e Paqes Universale nė Botė.
2007, Qytetare nderi e Lushnjės.
Ėshtė shkrimtare dhe autore e librave:
Sytė e Pranverės- poezi, 2000
Ndoshta mė ska kuptim - poezi pėr fėmijė, 2002
Kur jeta duhej jetuar - roman, 2003
Ēelėsi ėshtė diku larg - poezi, 2004
When life has to be lived - roman nė gjuhėn angleze, 2012
Nė rrugėtim me Yllka Domi bashkė autore, 2013
Ditėlindja e nėnės - dramė pėr fėmijė, 2013
Jeta ėshtė e pamatur - Pėrkushtime, 2015
Ledhatim pritjesh - poezi, 2015
Pėr ty - poezi, 2015
Murana - roman, 2015
Lot i zemrės - poezi, 2016
Ėshtė anėtare e Lidhjes sė shkrimtarėve tė Kosovės, 2002
Ėshtė anėtare e Shoqatės sė Intelektualėve Jakova
Ėshtė kryetare e Qendrės Kombėtare tė Poetėve, Shkrimtarėve dhe
Artistėve Gjakova
Ėshtė veterane e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės
Ėshtė e martuar. Ka pesė fėmijė, tė cilėt janė tė rritur dhe tė
arsimuar.
Jeton dhe punon nė Gjakovė
SHTEGTIM
Dehem nga aromė trėndafilash zambakėsh
Nė pėrqafim tė ngrohtė nipėrish e mbesash
Dua kėto momente tė zgjasin pėrgjithmonė
Bashkė pėrherė ti shijojmė pranverat e blerta
Si zgjua bletėsh lėvizin vijnė e shkojnė fluturim
Gjyshe e pėrmalluar mbaj vitet nė pėllėmbė dore
Dashuria rritet malli pėrhapet metropoleve tė botės
Nė shtegtim me tė dashurit e mi stinėve tė jetės
SONTE
Sonte edhe gjumi ėshtė trazuar
edhe pse syri im i mbyllur fle
ėndrrat rrinė zgjuar nė mendime
ndarjet e vjetra tė reja lėnė gjurmė
bisedoj me kujtimet e pėrjetimet
jetė udhėtim mysafire shtegtoj
mbledh copėzat e zemrės hartė
shpėrndarė nė katėr anėt e globit
MEDITIM
Diēka mė gėrryen shpirtin
tek shikoj si vdes vdekja
dhe jeton jeta fare pa kuptim
njerėzit varur degėsh pa rrėnjė
filiza tė mekur pėrplasur kohėsh
sy tė hapur duke pritur shpresat
take tė larta qė shkelin ėndrrat
refrene fėmijėsh duke shitur shkrepėse
teatėr lėvizės nė mes tė sheshit
ēdo gjė tjetėr qė tė vret ndėrgjegjen
pėrveē gėzimit qė ka humbur rrugėn
mbretėreshė pritja e vetmja ėndėrr
EVROPĖ GĖNJESHTARE
U nisa nė botėn e shpresave
Nė zemėr e mbajta vendlindjen
Me vete njė grusht dheu tė atdheut
I plaka motet me shpresa tė kota
Nė rrugėt e Evropės skiles sė vjetėr
Pritjet e shekujve mi rrėmbeu
Nė kėmbim tė armiqve tė mi tė vjetėr
I mbylli nė geto njerėzit e vendit tim
Me drynat e ndryshkur tė mesjetės
Prit mė tha duhet tė falesh me armikun
Pastaj tė pėrqafuar bashkė ju hapim dyert
E zhgėnjyer udhėtova cep mė cep
Hodha thesin e mbushur me pritjet e kota
Mblodha copat e hartės sė atdheut
I vura nė themelet e shtėpisė sė vjetėr
U ktheva tė ngrohem te oxhaku im i djegur
Nėpėr damarėt e mi qarkullon amaneti
Atdheu besa gjaku varret loti krenaria
RRUGĖT E BARDHA
Hijen e mbėshtolla me petkun e dhimbjes
Mallin e shtrėngova fort nė gjoks
Mbrėmė isha mysafire e qiellit
Shtrat mu bėnė yjet nikoqire hėna
Shtrova sofrėn e mbuluar me dhimbje
Dhe pjatat e mbushura me pikėllim
Sot mėngjesi im nuk agoi
As dritėn e diellit nuk e shikoj
Nė syrin tim det nuk ka mė lot
Shteruan edhe krojet qė derdheshin nė tė
Nė ėndėrr mė shfaqesh ēdo natė
Eja nė krahėt e mi tė gurėzuar
Ma mbėshtet kokėn nė prehėr si dikur
Etjen ma shuaj ma sjell dritėn e lirisė
Dikush po troket nė ndėrgjegjen e pritjes
Mė duket se janė eshtrat e bijve tonė
Fanarė ndriēojnė nė errėsirė
Mos ua kėpusni ėndrrat
Rri e vetmuar nė strehėn e pritjes
Me strajcėn e mbushur plotė shpresė
Vdekja nuk mė merr pa i parė sytė e lirisė
Ata duan ta puthin dheun e atdheut
Nesėr pritja do tė heshtė
Shtigjet e shpresave do tė mbyllen
Do tė shndėrrohem nė varg tė poezisė
Melodi e atdheu nė telat e ēiftelisė
|
