|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MIHAL
BERUKA MURSIOTI
Hyrje
Mihal Beruka Mursioti, lindur mė datėn 11.8.1974 nė Mursi tė Sarandės.
Nė moshėn 17 vjeē emigron nė Greqi ku edhe sot jeton. Ėshtė i martuar me
Vera Rexhepin dhe kanė dy fėmijė, Elenin dhe Vangjelin.
Libri i botuar Vargje shpirti.
TEK SHTĖPIA E RRĖNUAR
Tek binaja e ullirit tė vjetėr rri mbėshtetur,
Me dhimbje shtėpinė e djegur duke vėshtruar,
Muret gjysmė rėnė e trarėt e djegur,
Diēka kėrkojnė pėr tė mė treguar
Me shtėpinė stėrgjyshore nisa bisedė,
Mė bėnte pyetje dhe unė pyetje i bėja,
Kėrkonte tė dinte pėr tė Zotėt e vet,
Unė gjurmėt e tė parėve doja ti gjeja
Drurėt e ēatisė , tė djegur dhe tė nxirė,
Tjegullat rėnė brenda ,ishin thėrrmuar,
Flakėt e tė pabesit e kishin pėrpirė,
Plagė tė mėdha ,qė skanė tė shėruar
Tė heshtur rrimė, unė dhe shtėpia,
Sytė me lot mu mbushėn , u ngrita pėr ti larė
Mureve tė shtėpisė pėrqark u vija
Kėrkoja ujė pusi, por dhe ai ish tharė
U ula nė gjunjė, mora njė grusht hi
Me vete ,e doja, kudo qė tė shkoja,
Me rrobė e mbėshtolla, e futa ne gji
Amanetin e prindėrve tė mos e harroja
TABARUA1 E BABAIT
Njė fetė bukė nė mėngjes preva,
Kripė e vaj sipėr i hodha,
Ushqim i mirė, veten gėnjeva,
Me pecetė e gazetė e mbėshtolla.
Tabaron e babait nga varėsja mora,
Rrugės pėr nė shkollė u nisa,
Sa e bukur mė dukej, gėzoja e qeshja,
Tabaro tjetėr nė shtėpi s`kisha.
Librat mbėshtjella me njė qeskė,
Ku ta gjeja ēantėn, kishim varfėri,
Prindėrit mezi na mbanin me ato lekė,
Familje e madhe me shumė fėmijė.
E kishim kuptuar kėtė dhe ne fėmijėt,
Se shpesh binim e ngriheshim tė pa ngrėnė,
Mbaj mend sa pikėlloheshin prindėrit,
Nga sytė u rridhte lot plumb i rėndė.
Tabarua qė babai mė kish falur,
Mė mbante ngrohtė si nė gji tė tij,
Nė vite atė ēast tė shenjtė e kam mbajtur,
Kur ma fali e mė tha Ta gėzosh bir!.
Lotoi edhe nėna atė moment,
Si tani e mbaj mend, fare mirė,
Tabaron e babit se harroj sa tė rroj,
Ka qenė e, mbetet mė e madhja pasuri..!
Tabaro- xhaketė.
QIMEN NA E BĖNĖ TRA
Nė fshat erdhi haberi
Njė mizė e shtypi treni
E vazhdoj thashethemi
Nuk qe mizė qė shtypi treni
Qe elefant noēkė preri.
Nė ē`do lagje lajmi shkoi
Secili nga njė fjalė shtoi
Kudo flitej , bla , bla, bla
Qimen na bėnė tra.
Bujė tė madhe bėn haberi
Flet lopēari, flet berberi
Thashethemi gojė mė gojė
Nga njė fjalė secili shton.
Lajmi dheun kishte marrė
Se kėshtu e kanė nė fshat
Edhe priftin bėjnė me barrė
LART NE KONISPOL
Nė njė degė ulliri,
Lart nė Konispol,
Nis kėngėn bilbili,
Sa bukur kėndon.
Zogjtė e tjerė vrapojnė,
Cicėrimat bashkuan,
Me bilbilin kėndojnė,
Kėngės seē ja morėn.
Sa bukur dėgjohej
Nė degė tė ullirit,
Kėnga e gjithė zogjve,
Dirigjent bilbili.
Vashėzat ēame,
Kėngėn kur dėgjuan,
Veshur me tumane,
Vallen e filluan .
Sa lezet ka vallja,
Me kėngė tė bilbilit,
Bukur kėrcen ēamja,
Lulja e prillit
AH KJO , BOTĖ.
Njerėz, tė mė doni sa ju dua,
me intriga, mos me luftoni,
s`mė keni, as ju kam hua,
Respekt kėrkoj, pa mė doni.
Ah kjo botė, plot me tė keq,
qė zjarrit benzinė kėrkojnė ti hedhin,
pse o njerėz mė bėni tė vdes,
dhe si dhelpra, dinakė kėrkoni tė ma dredhni
?!
Ah, pse gjithė kjo ligėsi,
pse kjo luftė kudo nė botė,
kėsaj botė me djaj e me brirė,
duket sikur i pėlqejnė vetėm lotėt.
Njerėz tė zinj , qė veē urrejtje mbillni,
Qė nuk dini se ē`ėshtė e bukura, e mira ,
nė flakėt e ferrit do tė digjeni,
emrin tuaj do ta mbulojė e liga.
|
