|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MINIRE
RUKOVCI HYSENI
Hyrje
Minire Rukovci- Hyseni, lindi me 13 qershor 1957 nė fshatin Halabak, komuna
e Podujevės ku ndoqi edhe mėsimet e para tė saj. Minirja ishte fėmija i
njėmbėdhjetė i njė familje tė varfėr por tė shquar pėr arsim dhe
atdhedashuri. Qė nė moshėn tre vjeēare humbi tė ėmėn nga njė sėmundje e
mushkėrive, prej nga jeta e saj me vėllezėrit dhe motrat u vėshtirėsua
jashtėzakonisht shumė. Tani njėmbėdhjetė fėmijėt nė supet e tyre tė njoma do
tė bartnin jo vetėm mungesėn e nėnės por edhe pėrgjegjėsinė pėr pėrkujdesje
ndaj njėri tjetrit. Minirja tre vjeēare u rrit nė duart e motrave dhe
vėllezėrve tė saj, tė cilėve edhe sot e kėsaj dite vazhdon tu kushtoj njė
pjesė tė madhe tė krijimtarisė sė saj.
Talenti i saj letrar, sidomos nė pikturė, prozė dhe poezi
shkėlqeu qysh herėt, dhe krijimtaria e saj u ndjek me vite nėpėr shumė
botime, revista e gazeta duke veēuar kėtu gazetėn Rilindja. Pėr njė kohė
znj. Minire punoj edhe si edukatore dhe mėsuese individuale pėr fėmijė me
nevoja tė veēanta.
Kjo krijuese ėshtė anėtare e shumė organizatave letrare, dhe
punimet e saja tani nderohen me botime nė shumė libra. Temat qė i gjejmė nė
krijimtarinė e saj janė nga mė tė ndryshmet, por temat sociale e sidomos
atdhedashuria sikur vė kokėn mbi tė gjitha, gjė qė do ta ketė trashėguar nga
xhaxhai i saj i njohur Rexhep Rukovci.
MIRĖ SE ERDHE MĖNGJES
Ja, shkoi edhe njė natė
Neve njė mė pak na mbet
Dikujt i'u ka dukur e shkurtėr
Disave e gjatė njėmijė vjet
Kush ka pasur raste gėzimi
Me tė dashur e familjarė
Muzikė e qaste disponimi
Shpejt mėngjesi u ka erdh
Disa tė tjerė nė diskoteka
Me piskama dhe raki
Jo vetėm qė s'kanė fjetur vet
I lėnė pa gjumė shtatė palė komshi
Studentėt/et qė pėrgatiten
Provimet pėr t'i kaluar
I zuri mėngjesi me libėr nė dorė
U kaloi nata duke lexuar
Disa mallit s'ja dinė skajin
S'i zė gjumi nga grykėsia
Edhe ata s'ndihen rehat
Sepse vuajnė nga pa ngopėsia
Ka familje nėpėr botė
Tė cilėt i ka kapluar varfėria
Fėmijėt e tyre qajnė tėrė natėn
S'mund tė flenė nga uria
E gjatė ka qenė pėr tė sėmurėt
Bashkė me tė dashurit e vet
E vėshtirė ishte kjo natė
Mua me zgjati njėmijė vjet!
AH MOJ LLAMBĖ E MOĒME
Sa mė pėlqen kur tė shoh moj llambė, truri mė sjellė shumė kujtime,
Sikur jam mes tridhjetė anėtarėsh, kur ka qenė fėmijėria ime!
Nė fakt dukeshe pak e nxirė, edhe pse tė fshinim ēdo ditė,
Por tėrė natėn pa tė fikur, tė gjithė punonim me atė dritė!
Xhaxhai qė ishte mė i madhi, nė kėtė dritė lexonte KURAN,
Xhaxhai tjetėr me gjėegjėza, nė ndėrkohė grinte duhan!
Vėllezėrit mėsonin pėr studime, me lakmi i shikoja,
A thua, unė a do tė shkollohem, vazhdimisht kėshtu mendoja?!
Sepse vajzat nuk lejoheshin, aty- kėtu patėn filluar,
Unė ende nuk mund ta dija, a do tė kem tė drejtė pėr tu shkolluar?!
Motrat bėheshin gati pėr nusėri, zbukurime pajės i bėnin,
Edhe nuset bashkė me to, me qėndisje u ndihmonin.
Por gjatė javės disa net, i caktonim pėr argėtim,
Tė gjithė sė bashku kėndonim, luanim, normal kur ishim nė disponim.
Kur ishte ora e muzikės, shihej nė duar ēdo instrument,
Babai, vėllezėrit por edhe motrat, pėr muzikė kishim talent.
Kur ishte koha pėr zbavitje, babai tė gjithėve na rrethonte,
I pėlqente loja me letra, mirėpo humbjen s'e pranonte!
Luanim, qeshnim gjer nė mėngjes ,,kallaballėku" kishte hijeshinė,
I jam falėnderuese kėsaj llambe, ma kujtojė fėmijėrinė!
Kjo ishte kėnaqėsi e madhe, motra e vėllezėr, -baba mes nesh-,
Luanim, qeshnim pa ndėrprerė, kush fitoj kurrė nuk merrej vesh!
AH JETĖ O JETĖ
A e dini pėrse nė jetė vijmė duke qarė
Sikur dikush na solli me detyrim
Sepse jeta nuk ishte edhe aq e kėndshme
Mė shumė kishte vuajtje se gėzim
Herė me tė qeshura por mė shumė me vajė
Tė kalojnė vitet e fėmijėrisė
E shpejtė shumė, me tė ėmblat kujtime
Vrapojnė edhe ditėt e rinisė
Pastaj krijon familje
Edhe lumturi ke prore
Por me halle tė shumta
Kjo ėshtė mosha madhore
Shėndeti ēdo ditė dobėsohet
Zemra ligėshtohet nga dashuria
Ti nuk e pret aq shpejtė
Hopa paska ardhur pleqėria
Kjo pra ėshtė jeta
Si njė ėndėrr e shpejtė
Thua mos ik se ende s'tė shijova
Ah jetė o jetė
NĖNA DHE FĖMIU
Jehon pylli i dendur, nga krismat e granatės,
Bashkė me vajin e fėmijėve, nė kėtė terr tė natės.
Nėnat ledhatojnė, fėmijėt qė mbajnė nė duar,
Shumica prej tyre, tani tė sėmurė!
Nėnė pėrse erdhėm nė pyll, shtėpitė pėrse na i kanė
djegur,
Pėrse nuk erdhi babai, mos ka mbet i vdekur?!
Nėnė pėrse na ndoqėn, nga shtėpia jonė,
Ēfarė ju kemi bėrė, pėrse s'po mė tregon?
Pėrse po na ndjekin, pėrse po bėrtasin,
Po sikur tė na gjejnė, mė thuaj a do tė na vrasin?
Nėnė qenka shumė terr, kėtu kam shumė frikė,
A vjen kėtu mėngjesi, a do tė shohim dritė?
Nėnė mė qo tek mjeku, shumė po mė dhemb fyti,
Ah moj nėna ime, edhe koka mė mbyti!
Mė dėrgo pra tė lutem, mjek nuk ka kėtu nė mal,
Nėse ti mė thua, unė rri edhe nė spital!
Nėnė ti je mė e mira, po rrinė gjithė me mua,
Por ku ėshtė babai, unė edhe atė e dua?!
Nėna shtrėngon djalin, sytė tė mbushur me lot,
Dėgjo djali i nėnės, nėna ēka po tė thotė!
Ne kėtu kemi dalė, t'i shmangemi rrezikut,
Babai yt me shokė, janė pėrballė armikut.
Ata po luftojnė, nė kėtė shi dhe borė,
Pa ēizme nė kėmbė, pa dorėza nė dorė.
Ushtarėt e armikut, kanė edhe rroba hekuri,
Por zemra e tyre, ėshtė si zemėr lepuri.
Zemra e UĒKsė ėshtė sikur ēelik,
Po i bėnė ballė armikut, nė kėtė mot tė lig.
Qėndro biri im, qėndro edhe pak,
Ēlirimi i Kosovės, tani ėshtė nė prag.
KOSOVĖS
NUK PO BĖHESH NĖNĖ E MIRĖ!
Ne kishim njė nėnė
E deshėm dhe e duam
Ajo quhet Shqipėri
Ti ishe bijė e sajė
Nė ty u rritėm
Edhe pse me shumė vuajtje
Kishim krenari.
Nė do na bėhesh nėnė
Bėhu nėnė e mirė
Fėmijėt nė prehėr mbajė
Nė bukė e kripė
Por pran vetės ofroi
Dhe mos i shpėrndajė.
Pavarėsinė fitove
Askush nuk ta fali
Ėshtė paguar
Me gjak dhe jetė
Populli ende i pa lumtur
Nuk vėrehet dallim
Nga kohėrat e vjetra.
Thua: unė jam shtet
Pėr kėtė tė gjithė jemi gėzuar
Ke shumė fėmijė
Tė shpėrndarė nėpėr botė
Duan pėr tu bashkuar.
A je nėnė e jona
E ne fėmijėt e tu
Kėtė duhet dėshmuar
Ofrona nė gjirin tėnd
Na mbajė pranė vetes
Duke na ledhatuar.
Ne jemi tė vyeshėm
Do tė dėgjojmė kėshillat tua
Gojėn ta shikojmė
Por tė lutemi
Mos na lerė nėpėr botė si jetim
Tė huajt tė na shfrytėzojnė
Nėnė jemi mėrzitur
Si mundė tė rrish pa ne
E fqinjėt tė pėrzihen
Fėmijėt tu derdhin djersėn
Nė tokė tė huajė
E nga malli shkrihen.
Si lejon qė me tė huajt bėnė plane
Dhe merr ēdo vendim
Kurse djemtė tu
Lejon tė mbesin
Sikurse shėrbėtorė
Nė perėndim.
Nėse tė kemi nėnė
Nga armiku
duam tė kėrkosh hak
Pėr ndryshe nuk je ajo
Pėr tė cilėn
ėshtė derdhur shumė gjak.
Bėhu nėnė e mirė
Kthena nė vatrėn tėnde
Mos na lerė tė shpėrndarė
Ne do tė lartėsojmė
Dhe tė dalim zot
Tė premtojmė
Vet ke pėr ta parė.
|
