1. Ēfarė ėshtė miqėsia ?
2. Ēfarė rėndėsie ka
ajo nė shoqėrinė tonė ?
3. A ėshtė ajo e
shenjtė ashtu siē kundėr ėshtė dashuria ?
Njė pikė e ashpėr gjaku njerėzor
Peshon mė shumė se
deti i trazuar
E pasigurt bota shkon
e vjen,
I paepur rri dashnori
i rrėnjėzuar.
Mendova se kish marre
arratinė,
Po dhe kur kishin
shkuar aq e aq vite
Ai rrezellinte mirėsi
te pashtershme
Njėlloj si lindje
dielli e pėrditshme.
Zemra ime tash qe
pėrsėri e lire, -
O mik, mė tha
kraharori im,
Veē prej teje
trėndafili ėshtė i kuq
Veē prej teje qielli
bėn harkim.
Gjithēka prej teje
merr njė formė mė fisnike,
Ndaj pėrtej tokės
kundro mė vėmendje,
Aty ku ndodhet mokra e
mullirit te fatit tone,
E gjej njė shteg
diellor pėr dobinė tende.
Se unė prej
fisnikėrisė tende kam mėsuar
Ta qeveris dėshpėrimin
tim;
Saqė dhe shatėrvanėt e
jetės sime te fshehtė
Te kėndshėm mė duken
kur ta ndjej miqėsinė.
Jam i sigurte se tė jetosh pa asnjė mik ėshtė sikur tė tė
mungoje njė nga nevojat njerėzore mė tė vlershme dhe nxitėse. Por ēdo ditė
ka njerėz qė jetojnė dhe vdesin tė rrethuar nga tė huaj, tė vetmuar, pa e
njohur miqėsinė e vėrtetė.
Pėr ne njerėzit, tė
kesh dike pranė, ėshtė njė nevoje e domosdoshme. Praktikisht gjendemi
gjithnjė tė rrethuar nga njerėz qė i kemi njohur rastėsisht apo nė takime tė
shkurtra tė pėrditshme. Ndonjėrin prej tyre e quajmė mik, por ai qė vėrtet
ėshtė njė mik, a ėshtė ai qė e quajtėm tė tillė? Tė kesh njė mik nėnkupton
plotėsisht njė gjė tjetėr, ėshtė njė gjė mjaft e shenjtė. Aristoteli e
pėrshkruan miqėsinė: Njė shpirt nė dy trupa.
Miqėsia lidh dy
persona qė i kushtohen njėri-tjetrit prej shumė kohėsh, duke kaluar
konflikte, gėzime, vėshtirėsi, trishtime dhe ndryshime. Shumė prej nesh i
quajnė miqėsitė e tyre tė pandara. Bėhemi pasive nė kultivimin e miqėsisė
dhe nuk e vėmė re faktin se, pėrkundrazi, duhen pėrpjekje tė vazhdueshme,
kujdes e vėmendje pėr tė ruajtur miqėsinė. Emerson, me urtėsi nė mėnyre tė
mrekullueshme tek Of friendship (Pėr miqėsinė) shkruan: Kujdesemi pėr
shėndetin tonė, luftojmė tė sigurojmė njė ēati dhe tė shtojmė gardėrobėn,
por cili ėshtė ai qė shqetėsohet qė tė mos i mungoje mė e mira pasuri -
miqtė? Mė pas shton: mėnyra mė e mire tė kesh miq, ėshtė tė jesh
njė mik. Nėse vėrtet do tė dėshironim ta mbanim miqėsinė, do tė
pėrpiqeshim mė shumė pėr tė bėrė, qė kėto lidhje kaq tė domosdoshme dhe tė
mrekullueshme, tė rriteshin dhe tė forcoheshin. Janė tė pakta rastet nė jetė
qė mund tė na japin shpėrblim mė tė madh.
Ka dy elemente qė
ndikojnė nė formimin e miqėsisė, secili prej tyre kaq Sovran sa qė nuk mund
tė shoh ndonjė superioritet tek tjetri. Njeri ėshtė e VĖRTETA. Njė
mik ėshtė dikush mė tė cilin mund tė jem i sinqertė. Para ti mund tė mendoj
mė zė tė lartė. Kam arritur nė praninė e njė njeriu kaq tė vėrtetė dhe tė
barabartė, sa mund tė shfaq edhe shenjat mė tė thella tė davaritjes,
mirėsjelljes dhe mendimit tė dytė, tė cilin njerėzit nuk e fshijnė
asnjėherė, dhe mund tė flas me tė me thjeshtėsinė dhe plotėsinė, me tė cilėn
njė atom kimik takon njė tjetėr.
Sinqeriteti ėshtė
luksi qė i lejohet, si diademat dhe autoriteti, vetėm rangut mė tė lartė, qė
lejohet tė thotė tė vėrtetėn, sikur tė mos ketė asnjė tjetėr mbi vete, mė tė
cilin tė pėrballet. Ēdo njeri i vetėm ėshtė i sinqertė. Me hyrjen e njė
njeriu tė dytė, nis hipokrizia. Nė mbrohemi dhe kthejmė prapa pėrpjekjen e
shokut mė anė tė komplimenteve, thashethemeve, mahnitjeve, ēėshtjeve. E
mbulojmė mendimin tonė prej tij nėn njėqind shtresa. Pėr shumicėn prej nesh
shoqėria nuk shfaq fytyrėn e saj, por shpinėn. Pėr tė qėndruar nė lidhje tė
sinqerta me njerėzit nė njė kohė tė gėnjeshtėrt, ia vlen njė copė marrėzie.
Pothuaj ēdo njeri qė takojmė, kėrkon pak qytetėrim, kėrkon mirėsjellje; ai
ka njė lloj famė, ka talent, njė hije filantropizmi dhe feje nė kokėn e tij,
qė nuk duhen vėnė nė pikėpyetje dhe qė prishin gjithė bisedat me tė.
Por njė mik ėshtė njė
njeri i shėndoshė, i cili nuk ushtron paditurinė time, por mua. Miku mė
zbavit pa kėrkuar shpėrblim. Njė mik, pra, ėshtė njė lloj paradoksi nė
natyre. Unė qė jam vetėm, qė nuk shoh gjė nė natyre, ekzistencėn e se cilės
mund ta pohoj me prova tė njėjta me timen, shoh tani ngjashmėrinė e qenies
sime nė gjithė lartėsinė e saj, ndryshueshmėrinė dhe kuriozitetin tė
tiparizuara nė njė formė tė huaj; Kėshtu qė njė mik mund tė shihet mjaft
mire si kryevepra e natyrės.
Elementi tjetėr i
miqėsisė ėshtė BUTĖSIA. Ne jemi tė lidhur me njerėzit me lidhje tė
ndryshme gjaku, krenaria, frike, shprese, zilie, urrejtjeje, adhurimi, me
ēdo rrethanė, shenjė dhe vogėlsi, por nuk mund tė besojmė se kaq shumė
karakter mund tė gjendet tek njė tjetėr, aq sa tė na drejtoje nga dashuria.
Ne e qortojmė qytetarin sepse ai e kthen dashurinė nė njė mjet. Ėshtė njė
shkėmbim dhuratash, borxhesh tė nevojshme; ėshtė fqinjėsi e mire; ajo
qėndron me tė sėmuret; mban mantelin nė funerale; dhe pothuaj humbet pamjen
e mirėsive dhe fisnikėrisė se lidhjes. Por edhe pse nuk mund ta gjejmė zotin
nėn kėtė maske, nga ana tjetėr, nuk mund ta falim poetin nėse ai rrotullon
fijen shumė ngadalė dhe nuk e plotėson romancėn e tij me virtyte tė
pėrbashkėta tė drejtėsisė, pėrpikėrisė, besnikėrisė dhe mėshirės. E urrej
prostituimin e emrit tė miqėsisė pėr tė nėnkuptuar njė lidhje moderne
botėrore. Fundi i miqėsisė ėshtė njė tregti, mė e ashpra, mė e njohura, sė
cilės mund t'i bashkohesh; mė ashpėr se tė gjitha ato qė kemi provuar. Ėshtė
pėr ndihmė dhe ngushėllim pėrmes gjithė lidhjeve dhe kalimeve tė jetės dhe
vdekjes. I pėrshtatet ditėve tė qeta, dhuratave tė hijshme, mbledhjeve tė
fshatit, por edhe rrugėve tė ashpra dhe udhėtimeve tė vėshtira, fundosjes sė
anijes, varfėrisė dhe pėrndjekjes. I bėn shoqėri sulmeve tė papritura tė
talentit dhe ekstazave dhe fesė. Duhet ti lartėsojmė njeri tjetrit nevojat
e pėrditshme dhe detyrat e jetės sė njeriut dhe ta rrethojmė atė me guxim,
zgjuarsi dhe bashkim. Ajo asnjėherė nuk duhet tė bėhet diēka e zakonshme dhe
e pėrcaktuar, por duhet tė jetė e kujdesshme dhe shpikėse dhe ti shtoje
rimė dhe arsye asaj qė ishte punė e rende.
Sa mė i lartė tė jetė
stili qė kėrkojmė nga miqėsia, sigurisht aq mė pak e lehtė ėshtė ta
pėrcaktosh atė me mish e me gjak. Ne ecim vetėm nė botė. Miqtė, tė tillė siē
i dėshirojmė ne, janė ėndrra dhe pėrralla. Por njė shpresė sublime gėzon
gjithmonė zemrėn besnike, qė kudo nė rajone tė tjera tė fuqisė universale,
shpirtrat janė tashmė nė veprim, po durojnė edhe po guxojnė, ata qė mund tė
na duan dhe qė ne mund t'i duam. Mund ta pėrgėzojmė vetėn qė periudha e
miturisė, marrėzive, endjeve dhe e turpit, ka kaluar nė vetmi dhe kur
ndihemi plotėsisht fortė do tė vendosim duar heroike nė duar heroike.
Lere madhėshtinė tėnde
tė edukoj shokun e ashpėr dhe tė ftohtė. Nėse ai ėshtė i barabartė, atėherė
do tė vdesė; por ti zgjerohesh nga shkėlqimi yt dhe nuk je mė mik i
bretkosave dhe krimbave, ngrihesh dhe digjesh me zotat e perandorisė. Kjo
mendohet si njė fatkeqėsi pėr dashurinė e pashkėmbyer. Por madhėshtia do tė
shohė se dashuria e vėrtetė nuk mund tė jetė e pashkėmbyer. Dashuria e zbret
nga objekti i pavlere dhe jeton e pėrhapet nė pėrjetėsi dhe, kur maska e
varfėr thėrrmohet, ajo nuk trishtohet, por ndjehet e ēliruar nga kaq shumė
toke, dhe e ndjen akoma mė tė sigurt pavarėsinė e saj. Megjithatė kėto gjėra
rrallė mund tė thuhen pas asnjė tradhti ndaj lidhjes.
Thelbi i miqėsisė
ėshtė plotėsia, njė shpirtmadhėsi dhe besim i plotė. Ajo nuk duhet tė
dyshoje apo tė prodhoje paqėndrueshmėri. Ajo e trajton objektin e vet si njė
zot, nė mėnyre qė tė mund ti hyjnizoje tė dy.
|