Shkenca e tė pasuruarit: Mirėnjohja
(Wallace Wattles, The science of getting rich,
Kapitulli 7)
ILUSTRIMET e dhėna nė
kapitullin e fundit do ta kenė pėrēuar te lexuesi faktin se hapi i parė
drejt pasurimit ėshtė qė Substancės sė Paformė ti transmetohet ideja e
dėshirave tuaja.
Kjo ėshtė e vėrtetė, dhe do
ta shihni se pėr ta bėrė kėtė nevojitet qė nė mėnyrė harmonike ta ndėrlidhni
vetveten me Inteligjencėn e Paformė.
Krijimi dhe sigurimi i
kėsaj marrėdhėnie harmonike ėshtė ēėshtje e njė rėndėsie kaq primare dhe
vitale sa qė pėr diskutimin e saj do tė ndaj hapėsirė tė veēantė, dhe do tė
ti jap udhėzimet tė cilat, nėse i pėrcjell, do tė tė sjellin, me siguri
absolute, nė unitet tė pėrkryer tė mendjes me Zotin.
I tėrė procesi i
pėrshtatjes mendore dhe i shkrirjes me Zotin mund tė pėrmblidhet me njė
fjalė: mirėnjohje (falėnderim).
Sė pari, beson se ėshtė njė
Substancė Inteligjente, nga e cila burojnė tė gjitha gjėrat; sė dyti, beson
se kjo Substancė tė jep gjithēka qė ti dėshiron; dhe sė treti, ti e ndėrlidh
vetveten me tė pėrmes njė ndjenje tė mirėnjohjes sė thellė nga thelbi i
shpirtit.
Shumė njerėz, qė nė tė
gjitha mėnyrat tjera i rregullojnė jetėt e veta si duhet, mbahen nė varfėri
pėr shkak tė mungesės sė tyre tė mirėnjohjes-falėnderimit. Ata, pasi ta kenė
pranuar njė dhuratė nga Zoti, i presin telat qė i lidhin me Tė, duke harruar
tia njohin dhe tia ēmojnė dhuratėn.
Ėshtė lehtė tė kuptohet se
sa mė shumė qė jetojmė afėr burimit tė begatisė dhe sa mė afėr tij tė
jetojmė, aq mė shumė begati do tė marrim-pranojmė; dhe po ashtu ėshtė lehtė
tė kuptohet se shpirti qė ėshtė gjithmonė mirėnjohės e falėnderues jeton nė
kontakt mė tė afėrt me Zotin se sa ai qė nuk shikon kurrė kah Ai me vlerėsim
plot falėnderim.
Sa mė me mirėnjohje dhe me
falėnderim ta pėrqendrojmė mendjen tonė nė Supremin atėherė kur na vijnė
gjėrat e mira, aq mė shumė gjėra tė mira do tė na vijnė, dhe aq mė shpejt do
tė vijnė ato; dhe arsyeja ėshtė thjesht sepse qėndrimi mendor i mirėnjohjes
dhe i falėnderimit e afron mendjen nė kontakt mė tė afėrt me burimin nga i
cili vijnė tė gjitha bekimet.
Nėse pėr ty ėshtė i ri
mendimi qė mirėnjohja dhe falėnderimi e sjellin tėrė mendjen tėnde nė
harmoni mė tė afėrt me energjitė krijuese tė universit, atėherė konsideroje
mirė, dhe do ta shohėsh se ėshtė i vėrtetė. Gjėrat e mira, qė tashmė i ke,
kanė ardhur te ti nėpėr rrugėn e bindjes ndaj ligjeve tė caktuara.
Mirėnjohja dhe falėnderimi do ta udhėheqin mendjen tėnde kah rrugėt nėpėr tė
cilat vijnė gjėrat; do tė tė mbajnė ty nė harmoni tė afėrt me mendimin
krijues dhe do tė tė parandalojnė tė mos biesh nė mendimin garues.
Mjafton mirėnjohja dhe
falėnderimi qė ti tė shikosh kah E Tėra, dhe qė tė tė parandalojnė tė biesh
nė gabimin qė furnizimin ta mendosh si tė kufizuar; dhe po ta bėje kėtė, kjo
do tė ishte fatale pėr shpresat e tua.
Ka Ligj tė Mirėnjohjes, dhe
ėshtė absolutisht e nevojshme qė ta konsiderosh me vėmendje ligjin, nėse
dėshiron ti arrish rezultatet qė i kėrkon.
Ligji i Mirėnjohjes ėshtė
principi natyral qė aksioni dhe reaksioni janė gjithmonė tė barabartė, dhe
nė drejtime tė kundėrta.
Shpėrhapja mirėnjohėse e
mendjes tėnde nė lavdėrim plot falėnderim pėr Supremin ėshtė lirim dhe
harxhim i forcės; kjo nuk mund tė dėshtojė qė ta arrijė adresėn ku ėshtė
nisur, dhe reaksioni ėshtė njė lėvizje e menjėhershme kah ti.
Afrohu kah Zoti, dhe Ai do
tė afrohet kah ti. Kjo fjali ėshtė shprehje e tė vėrtetės psikologjike.
Dhe nėse mirėnjohja jote
ėshtė e fortė dhe konstante, reaksioni i Substancės sė Paformė do tė jetė i
fortė dhe i vazhdueshėm; gjėrat qė i dėshiron do tė lėvizin gjithmonė kah
ti. Vėreje qėndrimin mirėnjohės qė e ka mbajtur Jezusi-Isa; vėreje se si ai
gjithmonė duket tė thotė, Tė falėnderoj ty, Zot, qė mė ndien (dėgjon) mua.
Pa mirėnjohje dhe falėnderim nuk mund tė pėrdorėsh kushedi sa fuqi; sepse
pikėrisht mirėnjohja dhe falėnderimi janė ato qė tė mbajnė tė lidhur me
Fuqinė.
Por vlera e mirėnjohjes nuk
konsiston vetėm nė prurjen e mė shumė bekimeve nė tė ardhmen. Pa mirėnjohje
nuk mund tė rrish shumė kohė larg mendimit tė pakėnaqur nė lidhje me gjėrat
siē janė tash.
Nė momentin qė ia lejon
mendjes tėnde tė jetojė me pakėnaqėsinė pėr gjėrat siē janė, ti fillon ta
humbėsh toruan, tė venitesh. E pėrqendron vėmendjen nė tė rėndomtėn, tė
zakonshmen, tė varfrėn, tė fėlliqtėn dhe tė ligėn; dhe mendja jote e merr
formėn e kėtyre gjėrave. Pastaj ia transmeton Tė Paformės kėto forma apo
imazhe mendore, dhe e rėndomta, e varfra, e fėlliqta, dhe e liga do tė vijnė
tek ti.
Ta lejosh mendjen tėnde tė
jetojė nė inferioren domethėnė tė bėhesh inferior dhe ta rrethosh veten me
gjėra inferiore.
Nė anėn tjetėr, ta
pėrqendrosh vėmendjen tėnde nė mė tė mirėn domethėnė ta rrethosh veten me mė
tė mirėn dhe tė bėhesh mė i miri apo mė e mira.
Fuqia Krijuese brenda nesh
na shndėrron nė imazhin e asaj tė cilės ia kushtojmė vėmendjen.
Ne jemi Substancė qė
Mendon, dhe substanca qė mendon e merr gjithmonė formėn e asaj pėr tė cilėn
mendon.
Mendja mirėnjohėse dhe
falėnderuese ėshtė vazhdimisht e pėrqendruar nė mė tė mirėn; prandaj ajo
ėshtė e prirė tė bėhet mė e mira; ajo e merr formėn e karakterit tė mė tė
mirės, dhe do ti vijė mė e mira.
Gjithashtu, edhe besimi
lind nga mirėnjohja. Mendja mirėnjohėse vazhdimisht pret gjėra tė mira, dhe
pritja bėhet besim. Reaksioni i mirėnjohjes nė mendjen e personit prodhon
besim; dhe ēdo valė e falėnderimit mirėnjohės e rrit besimin. Ai apo ajo qė
nuk ka ndjenjė tė mirėnjohjes nuk mund tė mbajė besim tė qėndrueshėm pėr
kohė tė gjatė; dhe pa besim tė qėndrueshėm nuk mund tė bėhesh i pasur apo e
pasur pėrmes metodės krijuese, siē do ta shohim nė kapitujt vijues.
Prandaj, duhet ta kultivosh
shprehinė qė tė jesh mirėnjohės pėr ēdo gjė tė mirė qė vjen te ti; dhe tė
falėnderohesh vazhdimisht.
Dhe meqė tė gjitha gjėrat
kanė kontribuar nė avancimin tėnd, tė gjitha gjėrat duhet ti pėrfshish nė
mirėnjohjen tėnde.
Mos e ēo kohėn kot duke
menduar apo duke folur pėr tė metat apo pėr veprimet e gabuara tė
plutokratėve (tė pasurit nė pushtet) apo tė magnatėve (personat e fuqishėm e
me ndikim nė industri). Mėnyra se si e kanė organizuar ata botėn i ka
krijuar shanset e tua; gjithēka qė merr, nė tė vėrtetė vjen te ti pėr shkak
tė tyre.
Mos u tėrbo ndaj
politikanėve tė korruptuar; nėse nuk do tė kishte politikanė ne do tė binim
nė anarki, dhe shanset do tė zvogėloheshin nė masė tė madhe.
Zoti ka punuar shumė kohė
dhe me shumė durim pėr tė na sjellė kėtu ku jemi nė industri dhe nė
qeverisje, dhe Ai po vazhdon vendosmėrisht me punėn e Vet. Nuk ka asnjė pikė
dyshimi se Ai do ti heqė qafe plutokratėt, magnatėt, kapitenėt e
industrisė, dhe politikanėt posa tė bėhen tė panevojshėm dhe tė mund tė
shmangen; por nė ndėrkohė vėreje se ata tė gjithė janė shumė tė mirė.
Kujtoje se ata tė gjithė po ndihmojnė nė rregullimin e linjave tė
transmetimit, nėpėr tė cilat do tė tė vijnė gjėrat e pasura, dhe ji
mirėnjohės pėr tė gjithė ata persona. Kjo do tė tė bjerė nė relacione
harmonike me tė mirėn nė gjithēka, dhe e mira nė gjithēka do tė lėvizė kah
ti.
Pjesė nga doracaku,
"Mirėnjohja dhe falėnderimi"
|