|
Shkencėtarėt nė Uells tė Britanisė kanė bėrė njė zbulim tė
rėndėsishėm drejt zgjidhjes sė misterit tė gurėve tė famshėm tė vendosur nė
formė qarku dhe tė njohur me emrin Stonhenxh. Nėpėrmjet teknologjive tė
reja, ata kanė provuar me precizion origjinėn e disa prej gurėve tė kėtij
monumenti. Zbulimi i tyre ka ngjallur debate rreth pikėpyetjes tjetėr tė
madhe: si u transportuan kėta gurė dhe si u vendosėn ata nė formėn e
rrethit.
Stonhenxh ėshtė njė monument antik qė ngrihet madhėshtor nė
Pllajėn Sallsberi, nė jugperėndim tė Anglisė. Se ku u morėn kėta gurrė dhe
si u transportuan atje mbetet ende enigmė. I ndėrtuar rreth vitit 3100 para
Erės sė Re, origjina dhe qėllimi i tyre mbeten temė debati nė gjithė botėn.
Nė Muzeumin Kombėtar tė Uellsit nė Kardif po bėhen disa
ekzaminime qė mund tė ndihmojnė zgjidhjen e kėtij misteri historik. Me
precizion dhe durim, Dr. Riēard Bevins analizon me mikroskop njė mostėr qė
ėshtė marrė nga ky monument mistik 5000 vjeēar. Dr. Bevins thotė se vendosja
e disa prej gurėve, tashmė ėshtė e njohur.
"Stonhenxhi ėshtė i pėrbėrė nga njė qark i jashtėm, njė i
brendshėm dhe njė patkua brenda tij. Gurrėt e qarkut tė jashtėm janė nga
zona e Stonhenxhit, Pllaja Sallsberi".
Nė vitet 1920, shkencėtarėt studiuan origjinėn e gurėve tė
tjerė, tė njohur si Blustons dhe konkluduan se ato vinin nga njė zonė e
papėrcaktuar e Kodrave Presli nė Pembrokshajėr tė Uellsit Perėndimor, 240
kilometra nga Stonhenxhi. Mbetet ende e paqartė se si janė transportuar kėta
gurrė kaq tė rėndė, nga njė distancė kaq e madhe, nė periudhėn e qytetėrimit
antik.
"Kėta gurrė qė formojnė qarkun e brendshėm dhe patkuan, Blustons,
peshojnė dy deri nė tre tonė. Edhe kėta janė gurrė shumė tė mėdhnj pėr tu
transportuar nėpėr zonat rurale, nėse janė lėvizur nga njerėzit.
Njė zbulim i veēantė po e ndez edhe mė shumė debatin se si
arkitektėt e Stonhenxhit i transportuan materialet e ndėrtimit nga Uellsi nė
jugperėndim tė Anglisė. Dr. Bevins dhe ekipi i tij i shkencėtarėve kanė
krahasuar mostrat nga Stonhenxhi me ato tė Kodrave Presli dhe kanė zbuluar
origjinėn e tyre tė saktė. Ata e realizuan kėtė duke shfrytėzuar
teknologjitė e reja pėr tė analizuar dhe krahasuar pėrbėrjen minerale tė
gurėve.
Dr. Nik Pirsi, gjeokimist nė Universitetin Aberstuith, po nė
Uells, u mor me analizat e kristaleve tė zirkonit qė gjenden nė mostrat e
gurrit. Ai pėrdori teknikėn e tij tė re me rreze laser pėr tė avulluar
kristalet nė mėnyrė qė tė ekzaminonte strukturėn e tyre kimike.
"Kemi marrė mostra shumė tė holla tė gurit, ku kemi diktuar
praninė e zirkonit qė duam tė analizojmė, i kemi vėnė nė (glazer abrasion
ISO PMS system) sistemin e ashpėr ISO PMS dhe i kemi goditur me njė rreze tė
fuqishme lazer. Masa e kthyer nė gjendje tė gaztė kalohet nė njė
spektrometėr masiv dhe ne analizojmė komponentet kimikė tė mineralit.
Kėshtu shkencėtarėt kanė pėrcaktuar pėrbėrjen kimike tė gurėve
dhe kanė provuar origjinėn e atyre qė janė pėrdorur pėr tė ndėrtuar njė
pjesė tė Stonhenxhit. Zbulimi i origjinės sė gurėve sfidon gjithashtu
teoritė se si ndėrtuesit e Stonhenxhit transportuan materialet nė Pllajėn
Sallsbery.
"Mendohej se gurėt ishin transportuar nga njerėzit nėpėr Kanalin
Bristol dhe ishin ngarkuar nė trape nė Milford Hevėn. Por pėrcaktimi i
vendit ku janė marrė gurėt e ndryshon shpjegimin teorik tė trasportimit tė
tyre.
Mendohet se gurėt janė transportuar nėpėrmjet njė rruge tjetėr
prej 16 kilometrash nė perėndim deri nė bregdetin e Uellsit dhe prej andej
nė Pllajėn Sallsberi nė Angli. Por kjo teori duhet provuar tani nga
arkeologėt. Kėto zbulime tė reja i sjellin njerėzit e mahnitur nga ndėrtimi
i Stonhenxhit, njė hap mė pranė zbėrthimit tė misterit tė tyre.
|
