|
Mitet janė krijimtari dhe art. Ato
pėrbėhen nga pėrralla, legjenda e folklor. Sot qarkullojnė shume hipoteza se
si arti gjithmonė i ka paraprirė shkencės dhe shembuj sillen krijues,
shkrimtarė, piktorė, skulptorė si da Vinēi, Mikelanxhelo, Verne, H. G. Wells,
e tė tjerė.
Ėshtė thėnė se pyetjes se
si e fillonte punėn pėr njė skulpturė tė re, Mikelanxhelo iu pėrgjigj se sė
pari e imagjinonte statujėn brenda gurit tė mermertė qė do tė gdhendte dhe
pastaj i vinte detyrė vetės qė ta pastronte atė nga pjesėt qė mbulonin
pamjen e imagjinuar. Duke zėvendėsuar pjesėt e tepėrta (+)me hapėsira boshe
(-), ai lejonte daljen e skulpturės ne dritė. Mė vonė Njutoni do ta pėrdorte
kėtė koncept artistik pėr parashtrimin dhe zgjidhjen e problemeve algjebrike
nė librin e tij Universal Arithmetick.
Nuk ka shkencė pa
zbukurime, dhe jo art pa fakte, do tė thoshte V. Nabakov. Por artisti a
krijuesi trajton jo vetėm pamjen e jashtme te realitetit, por edhe tė
brendshmen qė pėrbehet nga fantazi, mite, ėndrra, ndjenja, shpirt. Deri para
njė shekulli, shkencėtarėt merreshin vetėm me anėn e jashtme tė lėndės duke
studiuar formėn, lėvizjet, pėrbėrjen fizike, forcėn. Nė vitin 1905,
Ajnshtajni doli me idenė se drita mund tė jetė objekt fizik i pėrberė nga
grimca shume tė vogla tė quajtura fotone. Kjo ide tronditi qarqet shkencore
tė kohės dhe shumė shkencėtarė u distancuan prej saj. A nuk ishte provuar
pėr qindra vjet me eksperimente se drita ishte thjesht njė valė, ndėrsa
tani Ajnshtajni, i ri nė moshė e nė shkencė, thyente ēdo ligj shkencor duke
thėnė se drita pėrbėhej nga grimca fizike.
Mė 1926, Niels Bohr hodhi
hapin e guximshėm pėr ti pajtuar kėto dy rryma duke paraqitur sintezėn se
drita nuk ishte as valė e as grimcė, por pėrbėhej nga tė dyja; njohja e
kėtyre dy aspekteve krejt tė ndryshme ishte e nevojshme pėr pėrcaktimin e
dritės; njėra pa tjetrėn ishte jo e plotė, thoshte Bohr. Dhe kėshtu lindi
fizika quantike. Pėr Ajnshtajnin thuhet se mohonte ekzistencėn e Zotit dhe
njė letėr e tij mbi kėtė ēėshtje u shit kohėt e fundit afro 250 mijė
dollarė. Por shpesh pak rėndėsi ka se ēfarė thuhet, sepse me idenė e tij,
Ajnshtajn ndihmoi pėr tė provuar se drita ėshtė edhe materie. Por i nisur
nga njė arsyetim i ngjashėm i pėrmbysur, del se bota ėshtė jo vetėm fizike
por edhe shpirtėrore. Ajnshtajni ishte hebre dhe Talmudi (libri i shenjtė
hebraik) pėrmban edhe njė bisedė midis Zotit dhe Abrahamit; Po tė mos isha
Unė, ti nuk do tė ekzistoje - Po Zot ėshtė e vėrtetė e tė jam mirėnjohės.
Por po tė mos isha unė, Ju nuk do tė njiheshit. Ky dialog bėhet midis
natyrės dhe njeriut, trupit dhe shpirtit, kohės dhe hapėsirės, mitit dhe
krijimit, e njeriut ne vetvete midis pjesės sė djathtė e tė majtė tė trurit.
Gjithashtu dialogu Zot - Abraham tregon se njeriut gjithmonė i ėshtė dashur
tė besojė e njėkohėsisht tė shohė me dyshim atė qė beson.
Pra kjo ndarje dypjesėshe
ka ekzistuar qė nė fillim, prandaj edhe miti duhet parė si mjet alegorik qė
tregon njė histori tė ndėrlikuar e me shumė kuptime. Dionisi e Apolloni
ishin vėllezėr, bij tė Zeusit. Sipas mitologjisė, Dionisi ishte Perėndi e
qejfit, dhimbjes, vuajtjes, bukurisė, ēmendurisė, terrorit. Apolloni ishte
Perėndi e arsyes, shkencės, mjekėsisė, ligjit e dijes. Thuhet se ai i fitoi
kėto veti kur pushtoi orakullin e Delfit qė deri atėherė mbahej nga perėndia
Pan, i cili pėr nga karakteri ngjante shumė me Dionisin. Gjithashtu Apolloni
vrau edhe gjarprin gjigand Python qė ruante kėtė tempull. Python ishte i
shenjtė pėr Dionisin.
Duke iu referuar legjendės,
Herodoti thotė se nė lashtėsi, Tempulli i Delfit u pushtua nga enkelenjtė -
ngjalė, qė ishin Ilirė - hit. Illurjanka - gjarpėr, tė cilėt mė pas u
zhduken ose u shpėrndanė. Duket se Apolloni shėnon tėrheqjen e ilirėve nga
zona e Delfit dhe ardhjen e helenėve.
Miti thotė se Apolloni e
arriti kėtė duke pėrdorur njė armė tė re; harkun dhe shigjetėn, qė mund tė
merret si metaforė e fitores sė tė resė mbi tė vjetrėn, popullsisė sė ardhur
ndaj asaj autoktone. Gjithashtu ky mit i ngjan edhe tregimit tė Biblės mbi
Adamin, Evėn, gjarprin dhe mollėn nė kopshtin e Edenit. Apollo - greq.
mollė. Megjithėse Dionisi e Apolloni ishin krejtėsisht tė kundėrt pėr nga
karakteri, ata kishin njė gjė tė pėrbashkėt; tė dy ishin perėndi tė muzikės.
Dionisi trashėgoi nga Pan, flautin, paraardhės i instrumenteve tė sotėm
frymorė, si trompa, saksofoni, klarineta. Ndėrsa Apolloni i cili ishte mė
serioz e pėrmbajtur, morri pėrsipėr lirėn, paraardhėse e harpės, violės e
violinės. Sipas mitit, lira e Apollonit kishte gjithmonė 7 tela, njė pėr cdo
zanoreve.
Thuhet se Platoni,
pėrkrahės i muzikės apolloniane e cila krijonte njė atmosferė tė qetė e
menduese, ishte kundėr muzikės dionisiane, plot zhurmė e ritėm, dhe shpalli
se nė Republikėn e tij do tė lejohej vetėm muzika apolloniane. Kėto dy
forma tė ndryshme muzike, janė ende tė pranishme; njėra e thelle, serioze e
tjetra e lehtė, shfrenuese. Kėshtu, nuk ėshtė as e rastit qė nė tė gjitha
orkestrat simfonike, nė reshtin e parė vendosen instrumentet me tela,
pasardhėse tė lirės sė Apollonit, ndėrsa vegla frymore vendosen pas. Dhe e
kundėrta ndodh nė xhaz, njė formė dionesiane e muzikės, ku saksofoni, trompa
e klarineta e veglat e tjera frymore dalin nė ballė dhe pas tyre vijnė
instrumentet me tela.
|
