Aventurierėt nga tė gjitha anėt e botės e po
ashtu edhe arkeologėt, gjeologėt dhe profile tė ndryshme tė shkencėtarėve,
shpesh kanė rėnė nė gjurmė tė gėrmadhave tė qyteteve tė lashta, pallateve
mbretėrore, varrezave katakombe dhe shumė e shumė gjėrave tė tjera tė cilat
koha dhe dheu i ka mbajtur tė fshehura.
Azia ėshtė njė kontinent ku civilizimet e lashta
kanė ekzistuar dhe janė zhvilluar si askund tjetėr mė parė. India po ashtu
paraqet njė nga pjesėt e mozaikut tė civilizimeve tė vjetra, e cila ende nė
vete mban sekrete tė pasqaruara dhe mirė tė analizuara. Thellė nė territorin
e Indisė, nė kufi me Nepalin, nga arkeologėt evropianė, u gjet njė qytet nė
xhungėl gati i paprekur fare nga kushtet e jashtme atmosferike dhe nga
dhėmbi i kohės. Aty tani nuk jetonte mė askush dhe zbulimi i tij ishte fare
i rastėsishėm. Pallatet dhe ndėrtesat qė ndodheshin nė qytet ishin tė
mbuluara me gjethe dhe bimė tropikale tė xhunglės, gjė qė kishte bėrė qė
qyteti tė konservohet. Nė qytet u zbulua edhe njė tunel i gjatė 1.6 km, e qė
shpinte nė njė vend tė fshehur, nė afėrsi tė malit aty afėr. Me tė mbėrritur
nė pikėn tjetėr tė tunelit, u shfaqė njė hapėsirė e madhe nėntokėsore, qė
ishte ndėrtuar me njė mjeshtėri arkitektonike tė paparė gjer mė atėherė dhe
nė tė cilėn ndodheshin objekte dhe gjėra tė ēuditshme qė nuk dihej se ēfarė
destinimi kishin. Ky vend i ngjasonte shumė njė laboratori tė madh
shkencorė, por mjetet e vendosura aty ishin tė panjohura dhe nuk dihej
principi i punės sė tyre.
Nė muret e kėtij vendi u gjetėn mbishkrime tė
vjetra hinduse, por deshifrimi i tyre ishte pak i vėshtirė, sepse nė to
ishin tė pėrziera edhe terma tė vjetra kineze, e qė ishte njė gjė e
pazakonshme. Nga mbishkrimet e deshifruara u kuptua se vendi tė cilin e
kishin zbuluar quhej MOHENGJO - DARO. Por kėtė qytet flitej vetėm nė mitet e
vjetra dhe nė legjenda.
Njerėzit dhe banoret e hershėm tė atij qyteti
vetėn e quanit Moh. Lidhur me kėtė emėr ka pasur tė dhėna edhe nga
mitologjia e vjetėr indase dhe sidomos tek kinezėt e vjetėr. Nga legjendat
kuptohej se mohasit ishin njė civilizim i vjetėr qė shtriheshin nga lindja e
Azisė e gjerė tek India e sotme. Mbishkrimet aty tregonin se vendi nė tė
cilin ndodheshin arkeologėt ishte vetėm njėri nga kompleksi i gjerė i
ndėrtesave nėntokėsore qė ndodheshin nė afėrsi. Dhe, nė tė vėrtet, nė
diapazon prej 3 km u zbuluan edhe dy vende tė tjera tė ngjashme. Mirėpo,
befasia mė e madhe ishte se nė ato dy objekte tė tjera nuk u zbuluan gjėrat
e njėjta si nė tė parėn, por aty u zbulua diēka qė pėr kohėn kur kanė
ekzistuar civilizimet e lashta, ky zbulim fare nuk duhet tė ekzistonte - pra
ishte fjala pėr bomba atomike, siē quhej nga mohasit - SHATAGNI!
Mohasit kanė qenė njė civilizim qė kishte njė nivel tė lartė
tė njohurive. Ata kishin zbuluar, siē shkruhej nė mbishkrimet, sekretin e
jetės, gjėrat e vdekura mund ti ringjallnin, zbėrthimin e dritės, dhe
kishin pasur njė shkallė tė lartė tė zhvillimit, ēka shihet edhe nga mėnyra
e ndėrtimit tė qytetit dhe nga vet fakti se mė mijėra vjet para erės sė re,
dikush paska ditur tė pėrdor energjinė atomike. Mė tutje nga mbishkrimet
merret vesh se nė njė vend tjetėr tė botės ekzistonte edhe njė civilizim i
lashtė, i cili u afrohej shumė mohasve pėr nga shkalla e zhvillimit, kjo pra
ishte Atlantida.
Edhe kėta kishin zbuluar sekretin e atomit dhe
tė dritės, kishin pra njohuri tė larta teknike dhe teknologjike. Pėr dallim
nga mohasit, tė cilėt njiheshin si sundues tė tokės, atlantidasit, njiheshin
si sundues tė detit. Mohasit pėr aleat tė tyre kishin paraardhėsit e
kinezėve tė sotėm, gjersa atlantidasit kishin pėr aleatė paraardhėsit e
Majėve, Astekėve dhe Inkėve qė jetonin nė Amerikė. Rivaliteti i tyre sa
vinte e shtohej, pėr shkak tė dominimit tė njėrės anė nė tjetrėn, gjersa nė
njė periudhė tė lashtė kohore, me mijėra vjet para erės sė re, kjo gjė u bė
edhe kritike. Luftimet e tyre filluan mė gjithė intensitetin qė kishin dhe
me gjithė potencialin e mundshėm tė armatimit qė nė atė kohė dispononin ata.
Se sa ka zgjatur kjo, ėshtė vėshtirė tė konkludohet, sepse faktet tregojnė
rezultate tė ndryshme, qė do tė thotė se ėshtė e mundur qė luftimet tė mos
jenė bėrė tė gjitha nė tė njėjtėn kohė.
Lidhur me kėto luftėra mitologjike, ėshtė
shkruar edhe nėpėr libra tė vjetėr, siē janė: Ramajana, Mahabharata,
Epi i Gilgameshit, Suria panati ose Njohja e diellit etj. Nė to
pėrshkruhet fshehtėsia e energjisė sė Diellit, si dhe bėhet e ditur se mjete
me tė cilat kishin luftuar mohasit dhe atlantidasit u pėrkisnin perėndive qė
ata i adhuronin dhe prej tė cilėve kishin marrė njohuri se si ti pėrdorin
ato! Nė kėto libra tregohet se qytete tė shumta tė asaj kohe u zhdukėn nga
faqja e dheut, e ndėr to pėrmenden: Dundaik - Kėshtjellė e shkrirė me
themel; Nan-madol -dėshmi e energjisė kolosale qė ėshtė pėrdorur kėtu;
Sodoma dhe Gomora - dėshmi e konfliktit nuklear; Jerihon II - njė nga shtat
shtresat, e shkatėrruar me energji tė madhe tė njė zjarri tė
paidentifikuar. Prej armėve qė kanė pėrdorur nė kėto luftėra, pėrmendėn
kėto: Darpana, sandagara, pashupati, pinaka, tvashar etj. disa nga kėto armė
shfrytėzonin energjinė nukleare e disa nga kėto shfrytėzonin edhe dritėn me
anė tė sė cilės shkriheshin edhe gurėt, pra ėshtė e mundur tė janė pėrdorur
laser shumė tė fuqishėm. Nga ana tjetėr, pėrmendėn edhe disa armė tė tjera,
e ndėr to ėshtė edhe parashu-rama e cila paraqiste njė lloj tė armės qė
punonte nė principin e ultrazėrit. Siē duket kjo armė ka qenė e pėrdorur nga
ana e atlantidasve. Kjo gjė shpjegohet me faktin se nė kohėn kur ėshtė bėrė
sulmi me to, janė shkatėrruar pjesėt e epėrme tė shtėpive dhe ndėrtesave tė
atėhershme, pra kulmet, prandaj ėshtė pėr tu ēuditur se kinezėt nė atė kohė
i kanė ndėrtuar shtėpitė me kulme harkore, duke e ditur se kjo gjė i bėnė
valėt qė tė kthehen pėrsėri nga kanė ardhur. Edhe sot e kėsaj dite, kinezėt
i ndėrtojnė shtėpitė nė po tė njėjtėn mėnyrė.
Nė mbishkrime tė qytetit tė vjetėr u gjet edhe
njė pjesė e tekstit e shkruar nė kinezishte tė vjetėr, me ērast pėrmendėn
ushtarėt prej balte. Kėta ushtarė kanė pasur pėr detyrė qė kur tė vijė koha
tė aktivizoheshin dhe tė mbronin perandorinė e atėhershme Muh. Kėta ushtarė
janė gjetur gjithashtu edhe nė kinė, nė vargmalet e Kuen Lunit, dhe tė
gjithė ishin tė ruajtur mirė.
Se sa ka zgjatur lufta legjendare ndėrmjet
kėtyre dy palėve, ėshtė vėshtirė tė vėrtetohet nga vet fakti se shumica e
qyteteve qė pėrmenden nė legjenda dhe nė mite, sot nuk ekzistojnė mė.
Mohengjo-Daro ėshtė njė thesar i vėrtet i sė kaluarės sonė tė hershme. Nė
kėtė qytet ende ka gjėra tė cilat njeriu ende nuk i di se ēfarė janė dhe pėr
ēfarė shėrbejnė. Prandaj, ashtu historia e njerėzimit po pėrsėritet?
|