|
Mjalti dhe pėrdorimi i tij
Mjalti pėrdoret pėr ushqim, pėr ėmbėlsira dhe
pėr ilaēe. Mjalti ruhet nė dy gjendje: e para ėshtė gjendja e lėngėt, kurse
e dyta ėshtė gjendja e ngurtė ose e kristalizuar. Kur ėshtė koha e ngrohtė,
nė fillim ajo rri e hollė dhe e lėngėt, e kur bėnė ftohtė e pėr njė kohė tė
gjatė, ajo fillon tė dendėsohet dhe kristalizohet.
Nėse dikush dėshiron qė mjaltin (e kristalizuar)
ta ketė prapė nė gjendje tė lėngėt, duhet ta lėrė 24 orė nė njė temperaturė
konstante rreth 40ŗ C.
Aftėsia e mjaltės pėr tė jetuar ėshtė qė
kristalizohet, pra kur merr pamjen si tė tėlyenit (gjalpit). Mjalti i
kristalizuar ėshtė mė i shijshėm pėr ta ngrėnė. Pėr ėmbėlsira ėshtė mė
praktik tė jetė nė gjendje tė lėngėt. Kurse pėr ilaēe bėnė tė pėrdoret nė tė
dy gjendjet.
Mjalti i ka tė gjitha vetitė ushqyese qė i duhen
njeriut, dhe pėr ta bėrė vėrtetuar kėtė, po e theksoj se njė kg mjalti ka
vlera ushqyese sa 50 kokrra vezė ose sa 2.5 kg mish viēi. Mė sė miri ėshtė
qė tė pėrdoret me lugė tė drurit, plastikės apo aluminit. Luga e hekurt ia
dėmton mjaltit fermentet dhe mikroelementet kryesore tė tij.
Mjalti qė pėrdoret pėr shėndet nuk bėnė tė
pėrbihet menjėherė. Mė sė miri ėshtė qė mjalti i kristalizuar tė mbahet nė
gojė derisa tė shkrihet. Nė kėtė mėnyrė mjalti kalon drejtpėrsėdrejti nė
gjak, pa iu dėmtuar as fermentet e as mikroelementet, sepse, siē dimė,
lukthi - afėr 30% tė materieve ushqyese i dėmton, prandaj edhe efekti
ushqyes i mjaltit mund tė jetė mė i vogėl.
Ushqimi i freskėt - ēfarė roli luan pėr njeriu?
Ushqimet qė ne i pėrdorim pėr ēdo ditė, janė tė
lloj-llojshme: si ushqime tė pėrpunuara, tė konservuara dhe, natyrisht, edhe
tė freskėta. Njė prej ushqimet, ndoshta ndėr mė tė domosdoshmit, ėshtė edhe
buka dhe prodhimet e tjera tė drithėrave. Megjithėse ushqime tė freskėta
mund tė gjesh nė treg sa tė duash, mjerisht, shumica e njerėzve, vazhdojnė
tė shėrbehen me ushqime tė konservuara, duke filluar nga turshitė,
marmelatat, peshq, gullash etj, e nė veēanti, me produkte tė ngrira, tė
ruajtura nėpėr frigorifer me ngrirje tė thellė. Sidomos kohėve tė fundit
ėshtė nė trend ruajta e gjėrave ushqimore nė formė tė ngrirė, pasi, nga
shumė amvise, konsiderohe sė mėnyra mė e lehtė e ruajtjes sė produkteve
edhe pėr kohė tė gjatė, bile edhe me muaj tė tėrė.
Ruajtja e ushqimeve nė kėtė mėnyrė, ėshtė
padyshim e dėmshme pėr shėndetin. Vlerta e tyre ushqyese, humbasin nga
efekti i ngrirje-shkrirjes nė pėrqindje tė madhe.
Ndėrsa, kur ėshtė fjala pėr ushqime tė freskėta,
kėtu kemi tė bėjmė me produkte natyrore, me produkte qė nė vete pėrmbajnė
vlera tė shėndosha. Ēka ėshtė e freskėt ėshtė edhe mė e shijshme, ėshtė mė
pėrmbajtjesore nė vlera ushqyese dhe ajo qė ėshtė mė sė rėndėsishme,
ushqimet e freskėta, sidomos pemėt dhe perimet, pėrmbajnė nė vete edhe shumė
materie, jo vetėm pėr parandalimin e shumė sėmundjeve, po edhe pėr shėrimin
e tyre.
Disa shkencėtarė amerikan kanė bėrė njė
eksperiment nė kėtė drejtim, me mase, dhe kanė vėrtetuar edhe shkencėrisht,
pėrparėsitė e ushqimeve tė freskėta.
Ata, disa mace i kanė ushqyer me produkte tė
freskėta, ndėrsa grupin tjetėr tė maceve e kanė ushqyer me produkte tė
konservuara. Macet qė janė ushqyer me produkte tė freskėta, kanė qenė mė tė
bukura, mė vitale, qimen e kanė pasur mė tė pastėr dhe pjellshmėria e tyre
ka qenė mė produktive dhe mė e shėndetshme. Ndėrsa te macet e grupit tjetėr,
qė janė ushqyer me produkte tė konservuara, efekti ka qenė krejt i kundėrt.
Nuk kanė qenė tė shėndosha e as tė bukura, sikurse kėto tė grupit tė parė,
dhe kryesisht ka qenė sterile (jo pjellore).
Shumėēka varet nga pėrzgjedhja jonė, e edhe
shėndeti, prandaj mundohuni ti mėnjanoi sa tė mundeni produktet e
konservuar dhe pėrdorni sa mė shumė ushqime tė freskėta.
|
