Disa tė dhėna pėr bimėsinė nė tokė.
Deri mė sot numėrohen rreth 300.000 lloje bimėsh
dhe pemėsh anė e mbanė tokės. Nga kėto 3100 lloje janė tė Familjes
Trėndafilore (Rosaceae), 3000 tė familjes Buzore (Labiatae), 450 lloje tė
familjes Mersinore (Myrtaceae) etj. Nė Europė janė emėrtuar rreth 2500
lloje, pra vetėm 1% e numrit tė pėrgjithshėm tė emėrtuara deri mė sot nė
botė.
Bota bimore e Gadishullit Ballkanik ėshtė e
shumėllojshme. Nė Gadishullin Ballkanik gjendet afėro 70 % e tė gjitha
llojeve tė bimėsisė sė kontinentit tonė qė numėrohen pėrafėrsisht 7.000
lloje. Flora e Ballkanit paraqet njė pėrzierje nė mes tė asaj Evropiane dhe
Aziatike. Bimėsia e Gadishullit Ballkanik ndahet nė dy formacione: atė
mesdhetare dhe tė Evropės Qendrore.
Bimėt dhe vlerat e tyre mjekuese
Tek bimėt ne gjejmė kėnaqėsinė (bukuria dhe
aroma), ushqimin, shėndetin si edhe kthimin e shėndetit. Numri i bimėve
mjekėsore, tė njohura pėr vlerat e tyre terapeutike, ėshtė shumė i kufizuar,
nė krahasim me numrin e pėrgjithshėm tė bimėsisė qė rritet nė tokė. Kjo ka
tė bėjė me faktin, se mjekėsia tradicionale, ėshtė pėrqendruar nė njė numėr
tė kufizuar speciesh dhe bimėsh pasi ende shumė bimė nuk paraqesin ndonjė
interes mjekėsor, ndėrsa disa tė tjera shfaqin efekte tė padėshiruara apo
toksike, gjatė pėrdorimit tė tyre.
Edhe nė ditėt e sotme, kur teknologjia/pajisjet
dhe metodologjia e studimit tė bimėve dhe barnave tradicionale, ėshtė shumė
e avancuar, studimi i vlerave terapeutike tė bimėve ėshtė shumė i vėshtirė,
pėr arsye tė numrit shumė tė madh tė pėrbėrėsve kimike qė ndodhen nė organet
bimore.
Tashmė, dihet se njė bimė pėrmban mė tepėr se 50
pėrbėrės, madje me analizimin e tė gjitha pjesėve tė bimės, ky numėr mund tė
kalojė edhe deri nė 100 pėrbėrės. Por fatmirėsisht nė dekadėn
(dhjetėvjeēarin) qė jemi ndėrgjegja njerėzore ėshtė zgjuar dhe po bėhet njė
punė e madhe nga tė gjitha fushat pėr pėrcaktimin dhe izolimin e pėrbėrėsve
aktivė qė ndodhen tek bimėt mjekėsore me tė cilat po pėrgatiten njė mori
fomash farmaceutike qė po suportojnė me sukses tregun farmaceutik. Le tė
pėrmėndim preparatet qė pėrdoren pėr adenomėn e prostatės, mbrojtjen dhe
rigjenerimin e mėlēisė, pėr kurimin e sėmundjeve tė veshkave dhe mushkėrive
etj.
Mjekėsia bimore sot
-
750 mijė bimė qė janė nė tokė
vetė pak prej tyre janė studiuar shkencėrisht
-
80% e popullsisė sė botės kanė
pėrdorur tė paktėn njėherė nė jetėn e tyre mjekėsi bimore.
-
Nga 119 bimė qė rrjedhin barnat
tradicionale vetėm 74% e tyre (afro 88) bimė janė pėrdorur nė mjekėsinė
moderne. Pėr kėtė arsye mjekėsia tradicionale shihet sot si burim i
barnave tė reja.
Barnat bimore janė njė pėrbėrės i rėndėsishėm nė
mjekėsinė tradicionale orientale dhe njė element i pėrbashkėt nė mjekėsinė
tradicionale Ayurvedike, homeopatike, naturopatike. Organizata Botėrore e
Shėndetėsisė ( OBSH), vlerėson se rreth 4 miliardė banorė, apo rreth 80 % e
popullsisė sė botės, kanė pėrdorur tė paktėn njėherė nė jetėn e tyre,
mjekėsinė bimore. Nga kėto 750 mijė bimė qė janė nė tokė, vetėm pak prej
tyre janė studiuar shkencėrisht. Por OBSH, thekson gjithashtu, se nga 119
bimė, qė rrjedhin barnat tradiconale, rreth 74% prej tyre janė pėrdorur nė
mjekėsinė moderne, nė mėnyra qė lidhen drejtpėrdrejt me pėrdorimin e tyre nė
mėnyrė tradicionale, si barna bimore nga kultura tė popujve tė ndryshėm tė
botės.
Kompani tė mėdha farmaceutike, janė duke kryer
kėrkime tė gjera nė materialet bimore, pėr vlerėn e tyre tė mundshme
mjekėsore. Meqenėse farmakologjia moderne, mė shumė pėrqendrohet pėr tė
kėrkuar principin kryesor aktiv tė bimės, shumė nga kėrkimet qė bėhen te
bimėt drejtohen nė identifikimin dhe izolimin e vetėm kėtyre pėrbėrėsve,
sesa nė studimin e vetive mjekėsore tė tė gjithė pėrbėrėsve tė bimės.
Ndonėse herbalistėt janė tė mendimit, qė fuqia terapeutike e njė bime
mjekėsore, qėndron nė aftėsinė e ndėrveprimit tė tė gjithė pėrbėrėsve tė
saj.
Bimėt qė pėrdoren si barna, ofrojnė ndėrveprime
sinergjike mes pėrbėrėsve tė tyre tė njohur dhe tė panjohur, mirėpo ende kjo
nuk ėshtė objekt i studimit tė mirėfilltė tė shkencave farmaceutike. Falė
teknologjisė moderne, shkenca tani mund tė identifikojė disa nga vetitė
specifike dhe ndėrveprimet e pėrbėrėsve bimorė me njėri- tjetrin. Me kėtė
informacion tė detajuar shkencor, tani ne dimė pse disa bimė janė tė
efektshme, kundėr disa sėmundjeve tė caktuara.
Pėrdorimi i bimėve mjekėsore nė sistemin e
kujdesit shėndetėsor
Nė mjekėsinė moderne/shkencore, nė tė cilėn
kėrkohet argumentimi shkencor i veprimit terapeutik tė substancave pėrbėrėse
tė produkteve mjekėsore (bimė, kafshė, lėndė natyrore), nga qindra lloje
bimėsh qė shquheshin pėr vlerat e tyre mjekuese, shumė pak substanca janė
vlerėsuar si lėndė tė efektshme, me tė cilat janė pėrgatitur forma
farmaceutike (barna). Njė pjesė e mirė e tyre, prej njė kohe shumė tė
gjatė, kanė shėrbyer si medikamente bazė qoftė tė urgjencės ose tė mjekimeve
mbajtėse.
Rritja dhe modernizimi i industrisė
farmaceutike, si dhe zhvillimi i vazhdueshėm i produkteve tė reja sintetike
mė efektive, nė disa vende, siē e theksuam edhe mė lart, nuk e ka zvogėluar
rėndėsinė e bimėve mjekėsore nė shėrbimin shėndetėsor. Pėrveē kėsaj, rritja
e popullsisė nė vendet nė zhvillim dhe interesi nė rritje pėr barna nė
vendet e industrializuara, ka ndikuar ndjeshėm, nė rritjen e kėrkesės pėr
pėrdorimin e produkteve, qė rrjedhin prej bimėve medicinale.
Rregulloret, qė kanė tė bėjnė me vlerėsimin e
cilėsisė, sigurisė dhe efikasitetit tė bimėve mjekėsore dhe aktivitetet e
OBSH, pėr tė mbėshtetur pėrgatitjen e udhėzimeve tė nevojshme, kanė ndihmuar
pėr tė forcuar njohjen e rolit qė duhet tė luajnė bimėt medicinale nė
kujdesin shėndetėsor. Puna jonė duhet tė pėrqendrohet, nė pėrshtatjen e
orientimeve tė OBSH-sė pėr mjekėsinė tradicionale dhe bimore, nė kushtet e
vendit tonė.
Shpresohet se vlerėsimi i njohurive
tradicionale, do tė bėhet bazė pėr klasifikimin e ardhshėm tė barnave bimore
pėr tė cilat do tė kryen studime pėr tė pėrcaktuar efikasitetin dhe sigurinė
e tyre, si dhe pėrdorimi i tyre potencial, nė sistemet e kujdesit tonė
shėndetėsor kombėtar.
|