|
Shumė aspekte tė mjekėsisė moderne mund tė mos
jenė aq moderne sa kujtojmė. Nė tė vėrtetė, njė sėrė praktikash mjekėsore tė
zakonshme sot, pėrdoreshin shekuj mė parė nė disa vende. Tė ndalemi, pėr
shembull, te historia e mjekėsisė gjatė mesjetės nė Lindjen e Mesme.
KALIFI HARUN AR RASHID ngriti nė vitin
805 tė e.s. njė spital nė kryeqytetin e tij, Bagdad. Nga shekulli i 9-tė
deri nė shekullin e 13-tė, sundimtarė tė tjerė ndėrtuan e mirėmbajtėn
spitale anembanė botės islame, nga Spanja deri nė Indi.
Ato spitale mirėpritnin tė pasur e tė varfėr tė
tė gjitha feve. Mjekėt profesionistė jo vetėm kuronin tė sėmurėt, por edhe
bėnin kėrkime e stėrvitnin praktikantėt e rinj. Kishte pavijone pėr
specialitete tė ndryshme mjekėsia e brendshme, okulistika, ortopedia,
kirurgjia, sėmundjet infektive dhe sėmundjet mendore. Mjekėt, tė shoqėruar
nga studentėt e tyre, vizitonin tė sėmurėt mėngjes pėr mėngjes dhe u
rekomandonin dietat e ilaēet e duhura. Spitalet kishin farmacistėt e vet qė
u jepnin barnat tė sėmurėve. Personeli i administratės kujdesej pėr
dokumentacionin, kontrollonte shpenzimet, mbikėqyrte pėrgatitjen e ushqimit
dhe merrej me detyra tė tjera administrative njėsoj si sot.
Historianėt i mbajnė kėto spitale si «njė nga
arritjet e mėdha tė shoqėrisė mesjetare islame». Anekėnd botės islame,
«spitali si institucion po zhvillohej nė rrugė revolucionare, qė do tė
ndikonin nė pėrparimin e shkencave mjekėsore dhe tė kujdesit shėndetėsor
deri nė kohėt tona», siē thotė autori e historiani Hauard R. Tėrner.
AVICENA, njė pionier
tjetėr nė lėmin e mjekėsisė, ishte me origjinė nga qyteti i Buharės, nė
Uzbekistanin e sotėm. Ai u bė njė nga mjekėt, filozofėt, astronomėt dhe
matematikanėt e mėdhenj tė shekullit tė 11-tė. Avicena shkroi njė
enciklopedi, Traktati i mjekėsisė (ose Kanuni i mjekėsisė), qė pėrfshinte
krejt dijet mjekėsore tė gjeratėhershme.
Nė Traktat, ai thoshte se tuberkulozi ėshtė
ngjitės, se sėmundjet mund tė pėrhapen nėpėrmjet ujit e dheut, se ndjenjat
ndikojnė te mirėqenia fizike dhe se nervat transmetojnė si dhembjen, edhe
impulset pėr tkurrjen e muskujve. Avicena pėrshkroi nė Traktat rreth
760 preparate farmaceutike vetitė, veprimin dhe pėrdorimin e tyre dhe
parashtroi parimet se si tė provoheshin barnat e reja. Ky tekst u pėrkthye
nė latinisht dhe u pėrdor pėr qindra vjet nė fakultetet e mjekėsisė nė
Evropė.
Avicena mbikėqyr pėrgatitjen e barnave pėr linė
RAZISI, lindi nė mesin e shekullit tė
9-tė nė qytetin e lashtė tė Rajit, qė sot ndodhet nė periferi tė Teheranit.
Ai ėshtė quajtur «mjeku mė i madh i islamit dhe, nė fakt, i krejt mesjetės».
Nė dobi tė mjekėve tė tjerė, ky shkencėtar e mendimtar i hodhi me shkrim
metodat e tij eksperimentale, kushtet laboratorike, pajisjet qė pėrdori dhe
rezultatet. Ai i kėshillonte gjithė mjekėt tė ecnin nė njė hap me zhvillimet
e fundit nė fushėn e tyre.
Razisi pati njė sėrė arritjesh. Pėr shembull,
punimet e tij mjekėsore pėrfshihen nė veprėn me 23 vėllime Al-Havi (Libri i
gjithanshėm), qė renditet ndėr tekstet e rėndėsishme mjekėsore. Thuhet se nė
kėtė libėr gjendet zanafilla e obstetrikės, e gjinekologjisė dhe e
kirurgjisė sė syrit. Nė faqet e 56 veprave tė tij me tema mjekėsore, jepen
pėrshkrimet mė tė lashta tė sakta tė sėmundjeve tė lisė e tė fruthit.
Gjithashtu, Razisi zbuloi se temperatura e lartė ėshtė njė nga mekanizmat
mbrojtės tė trupit.
Veē kėsaj, ai drejtonte spitale nė Raj dhe nė
Bagdad. Falė punės qė bėri atje me tė sėmurėt mendorė, u vlerėsua si babai i
psikologjisė dhe i psikoterapisė. Pėrpos mjekėsisė, Razisi gjeti kohė tė
shkruante libra pėr kiminė, astronominė, matematikėn, filozofinė dhe
teologjinė.
ALBUKASISI ėshtė njė emėr tjetėr qė
spikat nė historinė e mjekėsisė. Ky novator i shekullit tė 10-tė nga
Andaluzia, nė Spanjėn e sotme, nxori njė pėrmbledhje 30-vėllimesh, qė
pėrmbante njė traktat me 300 faqe pėr kirurgjinė. Nė tė pėrshkruante
procedura tė pėrparuara, si: pėrdorimi i fillit natyror pėr tė qepur ēarjet
brenda trupit, heqja e gurėve tė fshikėzės me njė instrument qė futej
nėpėrmjet rrugėve urinare, tiroidektomia dhe heqja e perdes sė syrit.
Albukasisi pėrdori «metoda klinike relativisht
moderne» pėr tė lehtėsuar lindjet e vėshtira dhe pėr tė trajtuar njė
shpatull tė dalė vendit. Ai ishte i pari qė pėrdori pambukun pėr tė mjekuar
plagėt e operacionit dhe allēinė pėr tė vėnė nė vend kockat. Gjithashtu,
pėrshkroi teknikėn e rivėnies sė njė dhėmbi tė rėnė, tė bėrjes sė dhėmbėve
artificialė, tė drejtimit tė dhėmbėve tė shtrembėr dhe tė heqjes sė gurėzave.
Nė traktatin e Albukasisit pėr kirurgjinė,
paraqiteshin pėr herė tė parė ilustrime tė mjeteve tė kirurgut. Pėrmbante
vizatime tė qarta tė rreth 200 mjeteve kirurgjikale dhe jepte udhėzime si
dhe kur tė pėrdoreshin. Disa nga veglat kirurgjikale qė vizatoi, kanė pėsuar
fare pak ndryshime gjatė njė mijėvjeēari.
Dorėshkrim arab me ilustrime tė mjeteve kirurgjikale tė
Albukasisit
Dijet shtrihen nė Perėndim
Nė shekujt e 11-tė dhe tė 12-tė, studiuesit
nisėn ti pėrkthenin nė latinisht tekstet mjekėsore arabe, sidomos nė Toledo,
Spanjė, dhe nė Monte-Kasino e Salerno, Itali. Pas kėsaj, mjekė anekėnd
Evropės latinishtfolėse i studiuan kėto pėrkthime nė universitete. Kėshtu,
dijet mjekėsore tė Lindjes sė Mesme «depėrtuan nė zemėr tė Evropės gjatė
shekujve pasues, ndoshta mė shumė se ēdo shkencė tjetėr islame», siē
shprehet Esan Masudi, shkrimtar nė fushėn shkencore.
Pra, zbulimet dhe shpikjet e mjeshtėrve tė
mesjetės, si Razisi, Avicena, Albukasisi e tė bashkėkohėsve tė tyre mund tė
konsiderohen me tė drejtė themeli i asaj qė sot e quajmė mjekėsia moderne
|
