Mendimi lind nė zemėr,
ku pėrmes gjuhės nxirret me fjalė nė shesh, e pastaj nėpėrmjet lapsit
pėrfundon nė letėr.
Tė shkruash pėr
ndjenjėn jep tė kuptosh qė duhet ta ndjesh atė qė e shkruan. Diēka qė ka
vlerė nė vetvete, dije se ti kėtė nuk mund ta kuptosh derisa edhe vetes t'ia
dish vlerėn. Andaj, ēdo rrugė tė jep njė kahe, mirėpo ēdo kahe s'tė mundėson
tė ecėsh drejt njė rruge. Marrja e lapsit nė dorė tė mundėson qė gjithēka
tjetėr tė zė vend mė mirė nė pėrshkrim se vetė lapsi. Dua tė them, nėse ti
pėrfshihesh nga dhembshuria gjatė tė shkruarit rezulton qė tėrė dhembshurinė
qė tė ka pėrfshirė mund ta nxjerrėsh nė shkrim.
Tė thuash diēka pa
menduar nuk ėshtė sikurse ta mendosh atė qė e thua. Pra, sikurse takimi mė i
vėshtirė i njeriut qė ėshtė takimi me vetveten, njashtu edhe shikimi mė i
rėndė i tij ėshtė shikimi i asaj qė ndodhet para syve tė tij. Betimi qė
ėshtė bėrė nė laps e tregon vlerėn e lapsit, jo nga ana e lapsit si mjet,
por nga ana e Atij qė nė laps ėshtė betuar. Edhe pse me fjalėn e pathėnė nuk
dėgjohet asgjė, por sėrish, me heshtjen e fjalės mund tė kuptohet shumė.
Tani, kur kujtimi zė vend nė zemėr, i vetmi mjet qė e nxjerr kujtimin nga
zemra ėshtė lapsi, jo se gjuha atė s'mund ta thotė, porse lapsi e nxjerr nė
letėr atė qė gjuha s'ėshtė e aftė ta shpreh.
Kur e pėrjeton ndarjen
dhe atė e pėrshkruan, dije se s'ėshtė e njėjtė, ngase dhimbja nė zemėr s'ka
ndikim tė njėjtė me dhimbjen nė pėrshkrim. Nėse lapsin e pėrdor pėr tė
shkruar njė gjė, nė tė vėrtetė, kuptoje se para se ta shkruash, duhet ta
dish gjėnė qė e shkruan. Nė faqet e jetės mund tė gjenden vetėm ato gjėra qė
dikur lapsi i ka caktuar t'i pėrjetosh nė jetė.
Dije se kuptimin e
dijes mund ta marrėsh vetėm nga dija, kurse moskuptimin e padijes s'mund ta
marrėsh nga padija. Kur tė qėndrosh i vetmuar nė meditim tė lapsit mund tė
arrin tė nxjerrėsh pėrkufizimin e lapsit, por kurrė s'do ta ndjesh vetminė
qė qėndrove i vetmuar.
Fati qė tė ėshtė
caktuar tė merresh me shkrim rezulton prej Atij qė e ka caktuar fatin tėnd,
e kam fjalėn, edhe pse shkruesi e shkruan fatin e vet, pėrsėri tjetri mėson
mė shumė sa ai prej vetė fatit tė vet. Me lehtėsi frymori mundet jetėn e vet
ta nxjerr nė shesh pėrmes lapsit, por kurrė frymori s'mund frymėn e fundit
ta shkruajė me laps.
Heshtja e syrit
zhurmon mė tepėr se fjalėt e pakuptimta, kurse loti flet mė shumė se sa qė
gjuha mund tė shprehet. Ndjenja kuptohet mė mirė kur lapsi e thotė nė letėr
se kur mbetet vetėm si ndjenjė e pėrjetuar. Njeriut mund t'i tregohet rruga
e pėrdorimit tė lapsit, mirėpo vėshtirė edhe t'i tregohet mėnyra e
pėrdorimit tė tij. Nė fakt, pėr njeriun mė me rėndėsi ėshtė qė tė mos i
thotė gjėrat e gabuara nė ēastin tundues se sa t'i thotė gjėrat e duhura nė
vendin e duhur.
Koha qė kalohet me
laps nė dorė nuk vėrehet, por lapsi lė gjurmė me kalimin e kohės.
Siē dihet, syri lidhet
me shpirtin, kurse lapsi me ndjenjėn, ku shpirti dhe ndjenja nuk shihen, por
sėrish, nė ndikim tė gjitha kthehen te shpirti. Durimi qė tregohet nė
vėshtirėsi lind nga maturia qė ėshtė si rezultat i besimit qė e ka pėrfshirė
tėrė zemrėn tėnde. Gjurmėn qė e lė lapsi bėhet nėn ndikimin e ndjenjės qė ka
nxitur lapsin tė lė gjurmė. Pėrjetimi i pėrjetuar dikur mund qė pėrmes
lapsit tė arrijė nivelin e tanishėm pėr pėrjetimin e dikujt. E dije se tė
marrėsh lapsin pėr tė shkruar s'ėshtė si tė shkruash se e ke marrė lapsin...
|