|
Morali
Morali ėshtė njė rregull, parim ose normė e
sjelljes, e paravendosur nga njė shoqėri, bashkėsi, dhe e pranuar nga njė
njeri pėr mėnyrėn e tij tė sjelljes dhe e zbatueshme nga tė gjithė njerėzit
e arsyeshėm; ose mėsim i vlefshėm nė mirėsjellje, etikė ose domethėnie
praktike e shprehur apo e nėnkuptuar nė njė histori, fabul, ose ngjarje.
Pra, morali ėshtė tėrėsia e parimeve, e normave
edhe e rregullave qė janė krijuar historikisht nė kushte tė caktuara
ekonomiko-shoqėrore dhe qė pėrcaktojnė sjelljen e veprimtarinė e njerėzve nė
shoqėri, vetė sjellja e njeriut sipas kėtyre parimeve, normave e rregullave.
Sjellje qė lidhet me nderin, sjellje e ndershme, tėrėsi e forcave tė
brendshme qė e shtyjnė njeriun tė veprojė, tė qėndrojė a tė plotėsojė njė
detyrė, gjendja shpirtėrore e dikujt.
Morali ka edhe kuptime tė tjera:
-Ēėshtje a shqetėsim me gjykimin e veprimit dhe
karakterit tė mirė apo tė keq tė njeriut: mėdyshje morale; shqyrtim moral,
-Mėsim ose shfaqje e mirėsisė ose pėrpikėrisė sė
karakterit dhe sjelljes: mėsim morali,
-Nė pėrputhje me standardet e asaj ēka ėshtė e
drejtė ose e mirė nė sjellje: virtyti, jeta morale,
-Ngritja nga ndėrgjegjja ose kuptimi i sė
drejtės dhe gabuarės: detyrim moral,
-Pasojat e qarta shpirtėrore sesa trupore:
pėrkrahje morale,
-Bazimi nė mundėsi tė fuqishme ose bindje tė
fortė, sesa nė dukshmėrinė e sė vėrtetės: siguri morale.
"Pėrpjekja mė e rėndėsishme njerėzore
ėshtė orvatja pėr moralitet nė veprimet tona. Baraspesha jonė e brendshme
dhe madje bash qenėsia jonė mvaret nga kjo. Vetėm morali nė veprimet tona
mund t“i japė bukuri dhe dinjitet jetės". (Albert
Ajnshtajn)
"Shkėlqimi i moralit ndodh si pasojė e
vesit. Ne bėhemi tė drejtė duke bėrė vepra tė drejta, tė pėrmbajtur duke
bėrė vepra tė matura, trima duke bėrė vepra guximtare".
(Aristoteli)
Por e zezėdita se sot duket se kėto rregulla,
sjellje, parime e ndjenja dhe kėto veti pozitive tė njeriut as qė duken nė
horizont, as qė janė prezente nė jetėn tone. Sikur tė ketė rėnė njė breshėr
dhe t'i ketė zhdukur nga faqja e dheut kėto veti pozitive njerėzore. Pra sot
as qė mund tė flitet pėr moral apo rregulla a parime apo norma njerėzore.
Etika
Etika ėshtė shkenca qė studion moralin, parimet,
normat dhe rregullat e sjelljes sė njerėzve nė shoqėri. Morali i njė
shoqėrie, i njė klase apo edhe i njė grupi shoqėror.
Etika nė filozofi ėshtė studimi dhe vlerėsimi i
sjelljes njerėzore nė dritėn e parimeve morale. Parimet morale mund tė
shikohen si standardi i sjelljes qė njerėzit kanė ndėrtuar pėr veten e tyre
ose si lėndė e shtrėngimeve dhe detyrimeve qė njė shoqėri e caktuar kėrkon
nga pjesėtarėt e saj. Ajo merret me ēėshtjet se ēfarė ėshtė e mirė dhe ēfarė
ėshtė e keqe, si mundemi ne tė bėjmė dallimet mes tyre, a ėshtė e mira dhe e
keqja e njėjtė pėr tė gjithė; si mundemi tė bėjmė vendime tė forta qė mund
tė ndihmojnė apo pezmatojnė tė tjerėt? Emėrtimi pėrdoret edhe pėr ēdo sistem
ose teori tė vlerave morale ose parimore. Tradicionalisht etika ndahet nė
etikė normative dhe etikė e zbatuar.
Asgjė qė ėshtė e gabuar moralisht mund tė
jetė politikisht e drejtė". (William E.
Gladstone)
"Ata qė kultivojnė rrėmujė morale pėr
pėrfitim duhet tė kuptojnė kėtė: ne do t“i pėrmendim emrat e tyre dhe do t'i
korisim ata siē e lypin tė koriten".
(Bob Dole)
Por fatkeqėsisht edhe kjo shkencė sot ėshtė
hequr nga pėrdorimi dhe nuk gjen zbatim nė jetėn e pėrditshme pėrderisa edhe
morali ka renė dhe nuk behėt fjalė pėr norma amorale apo rregulla morale,
pra edhe kjo shkencė ka renė nė gjumė, sepse nuk kam e ēka tė merret.
Ndėrgjegjja
Ndėrgjegjja ėshtė forma mė e lartė e pasqyrimit
tė realitetit objektiv si veēori e veprimtarisė sė trurit tė njeriut dhe si
funksion i tij.
Sipas psikologjisė tradicionale, ėshtė njė
funksion i aftėsisė njerėzore pėr tė pėrvetėsuar diturinė. Ndėrgjegjja ėshtė
dhuntia e vetėgjykimit, ndjenjės sė pendimit dhe e keqardhjes kur ne bėjmė
gjėra qė janė kundėr normave tona morale. Ndjenja tė tilla nuk arrihen nga
mendja, megjithėse ato mund tė shkaktojnė qė ne tė "shqyrtojmė ndėrgjegjen
tonė" dhe t“i rishikojmė kėto norma morale, ose ndoshta tė arrijmė tė
shmangim pėrsėritjet e sjelljeve tė tilla. Shumė njerėz mendojnė qė
ndėrgjegjja ėshtė njė shkallė e veēantė e vetėdijes njerėzore, qė na shtyn,
madje na detyron, nga shkaqe etike dhe morale tė kryejmė ose jo veprime tė
caktuara.
Vendimet qė marrim mund tė na duken si tė
pashmangshme ose tė vetėdijshme, pra nė dijeninė e pritshme dhe tė
mendueshme tė pasojave. Shkencėtaret e sotėm tė fushės sė etologjisė dhe
psikologjisė zhvilluese kėrkojnė t“a shpjegojnė ndėrgjegjen si njė funksion
tė trurit njerėzor qė u zhvillua tė aftėsojė altruizmin e dyanshėm brenda
shoqėrisė. Si e tillė mund tė jetė vetėshtytėse ose e mėsuar. Pra aftėsia
pėr tė kuptuar vendin dhe detyrėn nė jetėn shoqėrore, kuptimi i qartė i
vetive kryesore e dalluese qė pėrcaktojnė qėndrimin dhe sjelljen e njeriut
nė jetėn shoqėrore, vetėdije, ndjenjė vetjake e pėrgjegjėsisė morale pėr
sjelljen e veprimet pėrpara shoqėrisė, qėndrimi i drejtė nė punė e nė jetė,
qė niset nga kjo ndjenjė. Materia ėshtė parėsore ndėrsa ndėrgjegjja ėshtė
dytėsore.
Por si duke edhe kjo sot ka humbur nga
horizonti, jo vetėm tani por ka filluar qė ka kohė.
|
