|
Zoti e krijoj njeriun nga dheu dhe ia dha shpirtin si shkėndija
e dritės sė vet." Kėshtu thuhet nė librat e vjetra religjioze. Figurativisht
konstatimi i shprehur ėshtė plotėsisht me vend, sepse njeriu si krijesė
fizike racionale ėshtė njė KOSMOS nė miniaturė dhe nė pėrbėrjen e vet ka
tėrė strukturėn substanciale tė botės materiale, prandaj, shpeshherė nė
literaturėn ezoterikė, ndryshe emėrtohet edhe si "MAKROKOSMOS", ndėrsa pjesa
tjetėr irracionale e trupit, ndryshe cilėsohet si shkėndi hyjnore, frymė,
potencial i pastėr, dritė...etj.
Mu pėr kėtė, asgjė nuk
ėshtė njėjtė nė kėtė realit. Ēdo gjė ėshtė mėvetėsi dhe e pandashme nga
harmonia e tėrėsisė . Ēdo gjė ėshtė nė lėvizje dhe ndryshim kah arritja e sė
pėrsosshmėrisė mė tė avancuar. Vetėm njė gjė nuk ndryshon, nuk tjetėrsohet
dhe ajo ėshtė e pėrhershmja. Ėshtė ky Zoti dhe fryma e tij nė ne qė na
formėson si krijes fizike dhe pėrsosshmėri.
Andaj, sido qė ta marrim,
si individ ne jemi njė dhe uniket. Pjesė e ndryshuar, personalitet, dhe nė
dukje, krijesė e tjetėrsueshme fizike, me rol tė caktuar nė pėrmbushjen tė
njė zbrazėsie nė mozaikun e origjinalitetit tė krijimtarisė artistike nė
makrokozmosin e pafundmė hyjnore.
Ne jemi proces qė vazhdon
dhe ska tė ndalur. Jo, jo! Ska ndalje as heshtje, sepse ndalja ėshtė
asgjėsim dhe zhdukje, ndėrsa vdekja tjetėrsim dhe transformim. Hėmm...pa
dyshim njė proces i komplikuar por i pėrsosur dhe harmonik i quajtur:
EVOLUCION HYJNOR.
Nė kėtė hapėsirė materiale
qė quhet jetė dhe ėshtė nė lėvizje tė pandėrprerė, mu ashtu sikur jemi, ne
nė fakt e kemi edhe detyrėn tonė tė koduar dhe specifike, andaj nuk jemi
rastėsi. Nuk jemi pa dashje kėtu ku jemi. Unė, ti, ai... nė kėtė jetė, tė
gjithė sė bashku dhe ndaras, e kemi rolin tonė karakteristik, prandaj atė
duhet pėrmbushur patjetėr me devotshmėri.
Nė fakt, ne jemi ashtu si
jemi. Fizikisht tė gjatė, tė shkurt, tė hollė, tė trashė, me flok tė thinjur
dhe pa to fare, zeshkan, biond, sykaltrash...por patjetėr tė gjithė tė
bukur. Po, po tė gjithė tė bukur. Dijeni pėrgjithmonė se e shėmtuara nuk
ekziston si vėrtetėsi. E shėmtuara pėr Zotin ėshtė nocion dhe klasifikim i
panjohur. Sepse, pėrjetimi i tė bukurės dhe tė shėmtuarės ėshtė ndjenjė,
vlerėsim mental qė buron nga vet ti dhe ne si eksperiencė. Ajo si kategori
estetike vlen vetėm nė vlerėsimet e krijimeve dhe vlerave tė kėsaj bote; pėr
ato, qė janė tė ndėrtuara dhe sajuara nga dora dhe mėndja e njeriut, e jo
pėr veprat hyjnore tė krijuara nga vullneti i Zotit.
A nuk jemi ne vepėr e
vullnetit tė Zotit?
Po, dhe ska dyshim!
Prandaj, le tė mė thotė dikush: ne si pjesė e vullnetit tė Zotit, si mund tė
jemi tė shėmtuar. Tė ndryshuar dhe tjetėrfare nė dukje, po, por jo tė
shėmtuar. Sepse, vetė Zoti ėshtė bukuri absolute, e ne shkėndi e frymės sė
tij. Andaj, Ai nuk krijon tė shėmtuarin. Nuk e ndėrton atė dhe logjikisht,
as qė mund tė jetė nė pėrbėrjen e saj. Shkurt e trup, Zoti nuk e njeh tė
shėmtuarėn. E shėmtuara ėshtė vetėm produkt i eksperiencės tonė objektive,
dhe e cila shprehet si ndjenjė. Ėshtė pėrjetim i pėrkohshėm... disponim
kalimtar i momentit, e varur nga ne dhe vetėm nga ne. Ajo ėshtė e sajuar
kryekėput nga njohja e jonė objektive qė shfaqet si bindje dhe na bėnė
qėllimisht mu ashtu sikur edhe jemi nė realitet TĖ NDRYSHUESHĖM.
Sipas religjionit, qė nga
Ademi, e deri tek lindja e foshnjės mė tė fundit, nuk ekzistojnė dy njerėz
qė tė jenė saktėsisht tė njėjtė nė dukje. Andaj pse do duhej qė ata tė jenė
tė njėjtė nė sjellje dhe shije?
Ti dhe gjithė ne jemi unik
askush nuk ishte sikur ti nė tė kaluarėn e askush nuk do tė jetė sikur ti
nė tė ardhmen. Ne dhe Ju jemi tėrėsisht tė ndryshėm nga X apo Y, andaj mos
ta detyrojmė veten pėr tė ndjekur dhe imituar verbėrisht tė tjerėt.
Ecni para sipas natyrės dhe
prirjes suaj!
Mos e transformoni veten ne
dikė qė nė tė vėrtetė nuk jeni: mos i imito tė tjerėt. Shumė ka prej atyre
tė cilėt shtiren duke harruar zėrat e tyre, lėvizjet, origjinalitetin, dhe
sjelljet me qėllim qė ti imitojnė tė tjerėt nė mėnyrė qė t'iu ngjajnė.
Pasojat e njė sjelljeje tė tillė arrijnė nė artificialitet, palumturi dhe nė
shkatėrrimin e vet qenies sė tij.
Nė terme tė karakterit,
njerėzit janė sikurse drunjtė dhe pyjet e botės: tė ėmbėl dhe tė thartė, tė
gjatė dhe tė shkurtė, e kėshtu me rrallė. Bukuria dhe vlera jote dhe tanėt,
prezanton gjendjen tėnde dhe tė tonin natyrale. Ndryshimi i ngjyrės, gjuhės,
talentit, dhe mundėsive janė shenja tė Krijuesit tonė, tė Plotfuqishėm, tė
Gjithmadhėrishėm, andaj tė mos kemi dyshime nė to.
Bėhu sikur ke lindur dhe je
krijuar dhe mos ndrysho zėrin tėnd apo, mos tento tė modifikosh ecjen tėnde.
Kultivo personalitetin tėnd duke ndjekur atė ēfarė ėshtė gjetur dhe mėsuar
nė zbulim si eksperiencė, por mos e paguaj ekzistencėn tėnde duke imituar tė
tjerėt dhe duke e ndaluar vetėn nga individualiteti. Preferencat dhe shijet
tuaja dhe tonat janė specifike vetėm pėr ty dhe ne, prandaj duhet tė
qėndrojmė ashtu sikurse Je dhe Jemi.
Ndoshta, nė kohėn tonė
bashkėkohore ėshtė bėrė trend tė imitosh, e veēanėrisht idolėt dhe
adhuruesit tuaj tė preferuar. Por njė gjė duhet patjetėr ta dish ti dhe
gjithė ne: Sado imitimi i dikujt tjetėr tė duket origjinal dhe i pėrsosur,
ai do tė jetė vetėm origjinali mė i pėrsosur i njė falsifikati nė ty.
TI je TI si mėvetėsi objektive universale fizike. TI je TI nė
TY, si frymė e pėrsosur e Zotit.
Andaj, kurrė mos u bė imitues, o njeri!
|
