|
Informatat e deponuara nė ADN nuk duhet tė nėnqmohen nė
asnjė mėnyė. Pėr mė tepėr pasi qė njė molekulė ADN e njeriut pėrmban mjaftė
informata sa pėr tė mbushur miliona faqe enciklopedishė, apo pėr tė mbushur
rreth 1000 libra. Vėreje me vėmendje kėtė fakt: njė milion faqe
enciklopedie, apo 1000 libra. Pra kjo do tė thotė se bėrthama e ēdo qelize
pėrmban aq informata sa pėr tė mbushur njė milion faqe enciklopedie,
informata kėto qė pėrdoren pėr kontrollin e funksioneve tė trupit tė
njeriut. Pėr tė tėrhequr njė analogji ne mund tė pohojmė se edhe 23 volumet
e Enciklopedisė Britanike, njėrės nga minierat mė tė mėdha tė informacioneve
nė botė , kanė vetėm 25000 faqe. Kėshtuqė para nesh qėndron njė pamje e
habitshme. Nė njė molekulė tė gjetur nė bėrthamė, e cila ėshtė shumė mė e
vogėl se sa qeliza mikroskopike ku ajo ėshtė e vendosur, ekziston njė depo e
tė dhėnave 40 herė mė e madhe se sa enciklopedia mė e madhe e botės e cila
pėrmban me miliona artikuj informacioni. Kjo do tė thotė se kemi njė
enciklopedi 1000 volumėshe e cila ėshtė unike dhe nuk ka diqka qė mund tė
krahasohet me tė. Kur njė pjesė e informacionit prezente nė gjenin e njeriut
do tė lexohej ēdo sekondė, non-stop, do tė duheshin 100 vite pėr ta
kompletuar kėtė proēes. Nėse informatat qė gjenden nė ADN do tė vendoseshin
nė formė libri, vėllimet e vendosura nė majė tė njėra tjetrės do tė
mbėrrinin 70 metra lartėsi. Llogaritjet e fundit kanė zbuluar se kjo
enciklopedi gjigante pėrmbanė nja 3 bilion tema tė ndryshme. Nėse
informatat e ADN-sė do tė shkruheshin nė letėr, ajo letėr do tė zgjatej nga
Poli i Veriut deri nė Ekuador.
Kėta shembuj janė indikacion i sasisė madhėshtore tė
informatave qė gjenden nė ADN. Tash shtrohet pyetja, si mund tė bėhet fjalė
pėr molekulė qė pėrmban informata. Kjo pėr arsye sepse ajo pėr qka ne po
flasim nuk ėshtė kompjuter apo bibliotekė, por vetėm njė pjesė e trupit qė
ėshtė me qindra mijėra herė mė e vogėl se njė milimetėr, e pėrbėrė thjeshtė
nga proteina, yndyra dhe molekula uji. Do tė ishte njė mrekulli me pėrmasa
mahnitėse sikur kjo pjesė pambarimisht e vogėl e trupit do tė pėrmbante dhe
depononte qoftė edhe njė informatė tė vetme e tė mos flasim pėr miliona
informata tė tilla.
Kompjuterėt janė momentalisht format mė tė pėrparuara tė
teknologjisė pėr deponimin e informatave. Sasia e informatave e cila para 30
viteve nė mėnyrė rutinore deponohej nė njė kompjuter me madhėsi sa tė njė
dhome, sot mund tė deponohet nė disqe tė vogla, por edhe teknologjia mė e re
e zbuluar nga intelegjenca njerėzore, pas diturisė sė akumuluar me shekuj
dhe punės sė mundimshme, akoma ėshtė larg nga arritja e kapacitetit deponues
tė informatave qė ka njė bėrthamė e vetme qelizore. Krahasimi nė vijim i
bėrė nga profesori i mirėnjohur i mikrobiologjisė Michael Denton, mbase do
tė mjaftojė pėr tė ndriquar kontrastin midis madhėsisė sė vockėl tė ADN-sė
dhe sasisė sė madhe tė informatave qė ajo pėrmban:
Informatat e nevojshme pėr tė specifikuar dizajnin e tė
gjitha specieve tė organizmave qė kanė ekiztuar ndonjėherė nė planetė, njė
numėr i cili sipas G.G. Simpson arrin nė pėrafėrsisht njė mijė milion, do tė
mund tė mbaheshin nė njė lugė qaji dhe akoma do tė kishte vend aty pėr tė
gjitha informatat qė gjenden nė secilin libėr tė shkruar ndonjėherė. 1
Si mundet njė zingjir i padukshėm pėr syrin, i pėrbėrė nga
atomet, me diametėr sa e njė bilionta pjesė e milimetrit, tė pėrmbajė njė
memorie tė tillė dhe njė kapacitet tė tillė informatash? Kėsaj pyetje shtoja
edhe kėtė tjetrėn: Pėrdesisa secila nga 100 trilion qelizat e trupit tėnd i
dinė pėrmendėsh njė milion faqe informacioni, ti si njė qenie njerėzore
intelegjente dhe e vetėdijshme, sa faqe enciklopedie do tė mund ti
memorizoje gjatė tėrė jetės tėnde. Diqka qė ėshtė edhe mė e rėndėsishme,
qeliza i pėrdorė kėto informata nė mėnyrė tė rrjedhshme, nė njė mėnyrė
tejmase tė planifikuar dhe koordinuar, nė vendet e duhura dhe kurrė nuk bėn
ndonjė gabim. Akoma para se njeriu tė vijė nė ekzistencė, qelizat e tij
veqse kanė filluar proēesin e ndėrtimit tė tij.
Pjesė nga libri Mrekullia e krijimit nė ADN
|
