|
Lindi nė katundin Velekincė,
nė afėrsi tė Gjilanit, me 4 qershor 1901. Rrjedh prej njė familje bujqėsore,
fshatare, por arsimdashėse, fetare dhe atdhetare.
Mėsimet fillestare i kreu
me sukses tė shkėlqyeshėm, nėn kujdesin e Mulla Halimit, nė mejtepin e
katundit Cėrnicė, rrethi i Gjilanit, nė vitin 1911.
Mėsimet i vazhdoi nė
shkollėn Ruzhdie, ndėrsa mė vonė nė Medresenė Atik nė Gjilan, ku
diplomoi, me 1926, pranė Myderrizit tė njohur, Abdurrahim Efendisė.
Posa diplomoi, pėr Mulla
Idrisin njė jetė e re filloi. Filloi nEmėn tė Zotit, me shumė pėrkushtim,
pėr Fe e Atdhe, deri nė flijim
Me vendim e caktuen Imam nė
xhaminė e katundit Pidiē, nė Karadak, ku shėrbeu rreth tri vjet.
Duke e parė pėrkushtimin e tij, e
caktojnė nė detyrė tė re, si Imam-ofiēar nė Hogosht, ku shėrbeu deri nė
vitin 1938.
Nė muajin maj, tė vitit
1938, Mulla Idris Hajrullahu u zgjodh bashvaiz (kryepredikues) nė Ulema
Mexhlisin e Shkupit, qė pėrfshinte territorin e Kosovės, Sanxhakut dhe tė
Maqedonisė, ku shėrbeu, ku shkėlqeu, deri nė muajin prill tė vitit 1941, kur
krisi lufta dhe i erdhi fundi Jugosllavisė
Lufta e Dytė Botėrore, siē
dihet, e shkatėrroi Jugosllavinė e Kralit, nėn tė cilėn shqiptarėt e shkretė
kishin tė drejtė veē me vdekė
!
Kosova dhe trevat tjera
shqiptare, kryesisht, nė pushtimin italiano-fashisht dhe gjermano-nazist,
merrnin frymė pakėz mė lehtėsisht, mė lirisht, por ēėshtja kombėtare
shqiptare rrezikohej vazhdimisht
!
Rrezikoheshin shqiptarėt dhe
trojet etnike nga forcat pushtuese partizane-ēetnike
Mulla Idrisi ishte
vizionar, kėtė rrezik pėr popullin shqiptarė e kishte paraparė. Tani e
gjithė veprimtaria e tij pėrmblidhet nė njė fjali:
Ska Fe pa Atdhe
Nė fillim u pėrpjekė pėr
ngritjen e vetėdijes fetare-kombėtare. Mė vonė, si ushtar vullnetar, u bė
frymėzuesi kryesor pėr liri nė rrethin e tij.
Nė muajin gusht tė vitit
1943, pas dy vjetėsh pėrpjekjesh pėr liri, Mulla Idrisi nuk ishtė mė njė
ushtar, por ishte njė Komandant Legjendar
!
Nė njė tubim, para mijėra
pjesėmarrėsve, ai e mbajti njė fjalim:
Vllazėn, trima,
luftėtarė!
Ju keni ndėgjue se Tito,
i quejtun baba i Jugosllavisė, po e lypė Kosovėn pėr Jugoslavinė e dytė,
komuniste, nė kufijtė e asaj tė Krajl Pjetrit
Kosova jonė, edhe ashtu e coptueme,
nesėr ka pėr tu ba kasaphane e komunistėve jugosllavė dhe ēetnikėve serbė.
Sepse, pėr Kosovėn e kundėr shqipatarėve janė bashkue dreqi dhe i biri, e do
tė bashkohen ēetniki e drazhisti, nediēevci e komunisti
!
Ne vetėm tė bashkuem
rreth Flamurit tė Shqipnisė, tė gjithė pa tarafe e partina, mund tu bajmė
ballė anmiqėve shekullorė, e jo vetėm ti
ruejmė pragjet e shtėpive tona, por
edhe ta bashkojmė Shqipninė Etnike
.
Pra, burra, ti kapim
armėt me tė djathtėn dhe tė vrapojmė nė kufinė e Shqipnisė
!
Burrat i kapėn armėt, u
betuan pranė Kuranit, me za tė naltė, mė fjalėt, tekstin e betimit, tė
cilin e kishte hartue Mulla Idrisi:
Betohem se nuk do tė
tradhėtojė, kthim mbrapa ska, plaēkė ska, dhunė ska, nė njerėz e nė
namuz tanmikut nuk preki dhe do tė luftojė deri nė fund tė jetės sime pėr
Lirinė e Shqipnisė sė Bashkueme
!
Mulla Idrisi, me mijėra
trima, burra, luftėtarė, ashtu siē ishin betue, pranė Kuranit, njashtu
kishin luftue pėr lirinė e Atdheut, Vatanit
Kishin luftue kundėr forcave
partizane-ēetnike, pėr Lirinė e Atdheut, pėr Bashkimin e Shqipnisė Etnike
Me 25 nėntor 1949, forcat
partizane-ēetnike e dogjėn pėr sė gjalli Mulla Idris Hajrullahun, e bėnė
trupin e tij shkrumb e hi, por idealin i tij, pėr njė Shqipni tė Bashkueme,
smund ta kallin, smund ta ndalin asnjė fuqi, derisa tė ketė shqiptarė,
deri sa tė ketė Shqipni
!
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
