Tė krishterėt duhet tė dinė se sa e nderon Islami
Jezusin. Nderimi i muslimanėve ndaj Jezusit ėshtė mė i madh se te krishterėt
e hershėm.
Krijuar nė vitin 1969, Organizata e
Bashkėpunimit Islamik (OIC) do tė jetė "Zėri kolektiv i Botės Muslimane",
duke punuar pėr tė "ruajtur dhe mbrojtur interesat e Botės Muslimane nė
frymėn e promovimit tė paqes dhe harmonisė ndėrkombėtare".
Me 57 shtete anėtare, ajo pėrfaqėson praktikisht
tė gjitha vendet muslimane, dhe vendet me pakicat myslimane, me pėrjashtimin
e Indisė. Edhe pse India ka rreth 12% (rreth 183 milionė) tė popullsisė
muslimane nė botė, ajo ėshtė bllokuar nga Pakistani nga bashkimi me
Organizatėn e Bashkėpunimit Islamik (OIC). Njė vend tjetėr, me njė shumicė
muslimane, kėtė herė mungon nė organizatė ėshtė Siria, e cila u pėrjashtua.
Observer i Ri i Organizatės pėr Bashkėpunimin Islamik nė BE- ėshtė
ambasadori Arif Mammadov nga Azerbajxhani.
Evropa e Re e pyeti Arif Mammadovin nėse
organizata sot, ende do tė quhet "Islame", dhe jo thjesht "Muslimane", duke
pasur konotacione negative qė ka marrė termi "Islam" qė nga themelimi i saj,
duke u shoqėruar sot me fundamentalizėm dhe militantizėm.
Arif Mammadov: Jo, unė mendoj se ne ende
do tė quajmė veten "Islame", edhe sot, duke qenė se Islami ėshtė pika
kryesore e referencės kėtu, dhe se Islami ėshtė fe e pėrsosmėrisė, fe e
paqes. Ne nuk kemi frikė nga stereotipet rreth Islamit. Duke mbajtur
termin "Islamike" nė emėr, ne jemi duke dhėnė njė mesazh tė paqes.
Organizata e Bashkėpunimit Islamik (OKI) ėshtė organizata e dytė mė e madhe
nė botė pas Kombeve tė Bashkuara. Nė fillim, pika kryesore ishte ēėshtja e
Palestinės.
Europa e Re: Ju e quani atė njė fe e
paqes, por ne e shohim se Islami ėshtė pėrfshirė nė shumė konflikte sot.
Arif Mammadov: Ju e dini, padrejtėsitė
mund tė marrė shumė forma, dhe njerėzit janė shtyrė pėr tė rezistuar.
Rezistenca e tyre ndonjėherė mund tė marrė njė formė tė dhunshme. Tė reagosh
ėshtė njerėzore.
Europa e Re: Organizata e Bashkėpunimit
Islamik ėshtė organizata e dytė mė e madhe nė botė, ajo bashkon vendet qė
praktikojnė tė gjitha llojet e islamit, sunnitėt si dhe Shiitėt. A nuk ka
aty tensione tė brendshme?
Arif Mammadov: Po,
sigurisht, Irani ėshtė anėtar, por edhe Azerbajxhani, vendi im, ku gjysma e
popullsisė janė Shia. Ndarja e praktikuar midis llojeve tė ndryshme tė
Islamit ėshtė artificiale dhe e tepruara. Selia e Organizatės pėr
Bashkėpunimin Islamik ėshtė nė Xhedda, nė afėrsi tė Mekės, dhe kjo ėshtė
duke i dhėnė asaj njė autoritet shtesė. Tėrė Ummeti ėshtė nėn strehėn e
Organizatės pėr Bashkėpunimin Islamik, Azia Qendrore, Irani, Kaukazi,
Afrika, dhe tė gjitha vendet e Ligės Arabe.
Evropa Re: Si e shihni tani parashikimin
pėr pėrplasjen e qytetėrimeve nė kėtė shekull, njė konflikt midis Perėndimit
dhe Islamit?
Arif Mammadov: Unė nuk besoj nė teorinė e
Huntington-it pėr Pėrplasjen e Qytetėrimeve. Ata qė e pėlqen kėtė lloj tė
teorisė janė tė njėjtė me ata qė shpėrndajnė teoritė e konspiracionit. Ėshtė
e vėrtetė se nė Lindjen e Mesme dhe nė Afrikė ēdo gjė duket tani e djegur
dhe katastrofė.
Siguria dhe e ardhmja e botės varet se si
Islami, Judaizmi dhe Krishtėrimi mund tė jetojnė sė bashku. Kėto tri
religjione monoteiste kanė shumė tė pėrbashkėta..
Europa e Re: " Popujt e Librit".
Arif Mammadov: Pikėrisht, Ithtarėt e
Librit. Jezusi ėshtė profeti mė i nderuar nė Kuran, pas Muhammedit. Nė
Kuran, Jezusit i ėshtė dhėnė Frymėn e Shenjtė. Kurse, vetėm Adamit (Hz.Ademi
a.s.) qenia e parė njerėzore, tė cilit Zoti i dha frymėn e Shpirtin e
Shenjtė.
Evropa Re: Dhe sipas Kuranit, Jezusi do
tė vijė nė fund tė Botės si njė gjyqtar ...
Arif Mammadov: Pikėrisht. Tė krishterėt
duhet tė dinė se sa Islami e nderon Jezusin. Nderimi i muslimanėve ndaj
Jezusit ėshtė mė i madh se te krishterėt e hershėm. Tė krishterėt,
muslimanėt dhe ēifutėt kanė jetuar gjithmonė nė harmoni nė Tokėn e Shenjtė.
Por pėr tė shmangur pėrplasjen e qytetėrimeve, ne duhet tė zgjidhim ēėshtjen
palestineze.
Evropa e Re: Le tė shpresojmė se kjo
ndodh para ardhjes sė dytė tė Krishtit.
Arif Mammadov: Unė jam i bindur se do tė
ndodhė.
|