|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
MUSTAF
O. HOXHA
Hyrje
Mustafė O. Hoxha ka lindur mė
3.10.1961, nė Komoran, Komuna e Drenasit. Shkollėn fillore e kreu nė
vendlindje, kurse shkollimin e mesėm nė Gjimnazin Gjergj
Kastrioti-Skėnderbeu nė Drenas. Studimet i ndoqi nė Fakultetin Filozofik,
Dega Letėrsi e Gjuhė shqipe nė Universitetin e Prishtinės.
Me shkrime letrare ka
filluar tė merret qė nga fėmijėria. Herė pas here ka publikuar shkrimet e
tij nėpėr gazetat dhe revistat e kohės.
Punon
profesor i Gjuhės dhe letėrsisė Shqipe nė Shkollėn e Mesme Profesionle
Fehmi Lladrovci nė Drenas.
Ka botuar pėrmbledhjen
poetike Shpalos heshtjen, 2012, nė Prishtinė. Ka shumė shkrime tjera
letrare qė presin ditėn e botimit.
POETI
Ėshtė si deti,
herė i qetė,
herė i trazuar,
herė i bukur,
herė i shqetėsuar,
herė i kėndshėm,
herė i trishtuar,
Poeti ėshtė dallgė deti
COPĖ ATDHEU
Jam tokė e ėnjtur,
e shirave tė kohės sė rėndė,
kokėforte dhe tė munduar.
Shpesh po ma shkruani
biografinė,
hartėn po ma vizatoni me gjak,
me gjakun e ngjizur pėr tokėn
time.
I lodhur jam shekujve,
gjumė nuk po vė nė sy,
tė gjithė ta dini:
Nuk dua peshkime tė huaja,
as rroba tė prera nga tė
tjerėt,
e tė qepura me penj,
nga liri i tokės sime
.
BUKURIA
Shtrinė krahėt gjithkah,
edhe kjo bukuri!
jo vetėm nė fytyrė,
ballė e sy.
Shtrinė krahėt gjithkah,
edhe kjo bukuri,
tėrheq,
robėron,
si magji.
Asgjė nuk arrin ta mbulon,
ajo shpėrthen me krenari,
edhe kur e mbulon,
edhe kur e zbulon,
ajo tė pėrvėlon.
Zoti na dhuroi pėr dehjen tonė
VARIACIONE
Dikur mė duhej,
njė shkėndijė e vogėl,
pėr tė ndezur,
njė zjarr tė madh
tani mė duhet,
njė e shkėndijė e madhe,
pėr tė ndezur,
njė zjarr tė vogėl
PARADOKS
Shumė herė ma kanė,
pėrdredhur gjuhėn,
tinėzisht, butėsisht,
miqėsisht,
mi kanė rrahur supet,
e kėputur gjymtyrėt,
sillem kahmot rreth trungut,
rėndė i trullosur,
nga kjo ngjyrė miqėsie
SINQERITETI
Kur takoj
sinqeritetin,
bėhem i pa peshė,
u ngjaj zogjve,
qė nuk prekin tokėn,
trupin ma pėrshkon,
njė drithėrimė e njerėzishme,
fjalėt mbėshtillen,
pėrzier,
me buzėqeshje loti,
Shndritė nuri im
|
