Nderimi i vetvetes ėshtė kualiteti mė i
rėndėsishėm tė cilin njeriu duhet kultivuar qė tė jetė i pėrmbushur dhe tė
ketė jetė tė lumtur e me kuptim. Rėndom ka keqkuptime tė mėdha lidhur me
nderimin e vetvetes. Pėrkundėr mendimit tė zakonshėm, nderimi i vetvetes
nuk ėshtė egoizėm (egocentrizėm ). Nderimi i vetvetes ėshtė besim ndaj
vetvetes dhe kėnaqje me vetveten. Me fjalė tė tjera , ju e doni veten ashtu
siē jeni dhe ndjeni kėnaqėsi vetėm pėr atė se jeni qenie unikate nė Univers.
Sepse, jeni si jeni ju jeni qenie unikate e papėrsėritshme qė e ka rolin,
funksionin dhe arsyen e vet tė ekzistimit. Egoisti, lavdėruesi duhet tė merr
miratimin nga jashtė, qė vetėm nė kėtė mėnyrė ta mbush zbrazėsinė nė vete.
D.m.th. me vetkonsideratė tė mirė nuk ka nevojė ti tregojė botės se ėshtė i
admirueshėm atė e vėrejnė vet tė gjithė.
Rrėnjėt e nderimit tė pakėt ndaj vetvetes rėndom
i gjejmė nė fėmijėri. Fėmijėve zakonisht u thuhet: Sėshtė mirė tė
lavdėrohesh ēka fėmija mė sė shpeshti e merr si tregues se ai dhe nuk
ėshtė ndonjė person i rėndėsishėm, thjesht se nuk ėshtė mjaft i mirė. Tė
menduarit e kėtillė sė bashku edhe me ndikimet tjera tė jashtme gradualisht
ndrydh konsideratėn, besimin dhe sigurinė ndaj vetvetes te shumė njerėz.
Nuk ėshtė vetiakėsi apo paarsyeshmėri ndaj tė
tjerėve ta duash veten. Nė qoftė se nuk mund tė kujdesesh mjaft pėr veten,
pse kėtė do ta bėnte dikush tjetėr? Tė vjelėsh dashurinė nga tė tjerėt
pėrherė nėnkupton aftėsinė qė dashurinė ta vjelėsh nga vetvetja, Ju kėtė
dashuri e meritoni. Ndaluni pėr njė ēast dhe kujtoni mendimet negative qė
keni pasur pėr veten. Pėrkujtojeni se si ato e kanė formuar konsideratėn
tuaj ndaj vetes. Vallė, a ėshtė juaji edhe ndonjė nga kėto pohime: vėrtet
jam marroq apo fati ma ka pėrcaktuar tė mos kem sukses ; apo , pėr
shembull : e urrej veten ! Nė qoftė se mendjen tuaj e programoni me
kėsi mendimesh tė mrekullueshme , atėherė ky do tė ishte niveli ku
nderimi juaj ndaj vetes do tė mbetej. Vetėdijshėm ndoshta dhe nuk do tė
vėreni se vetvetes i flitni kėso gjėrash, por nėse hulumtoni mė me kujdes
mund tė bėheni tė vetėdijshėm se ēfarė mendimesh mendoni bartni nė vet. ME
NDRYSHIMIN e kėsaj mėnyre tė tė menduarit, ME NDRYSHIMIN e mendimeve
tuaja, mund ta ngrisni nivelin tuaj tė dashurisė dhe tė nderimit ndaj vetes.
Sigurisht se do tė pyetni: Si ndryshimi i tė
menduarit mund tė ndikojė nė jetėn e dikujt? E po, vetėm njė numėr i vogėl
njerėzish vėrtet e kupton fuqinė e mendjes dhe ndikimin e saj nė krijimi e
realitetit tonė, tė jetės sonė, tė pėrcaktimit tonė, me njė fjalė tė vetė
fatit. Madje edhe mendimi se ne vetė e krijojmė realitetin tinė pėr shumicėn
e njerėzve ėshtė plotėsisht i huaj dhe i papranueshėm. Se me pranimin e
kėsaj premise do tė duhej tė pranonin edhe idenė se ata vetė janė pėrgjegjės
pėr veten dhe pėr botėn rreth tyre. E kjo do tė ishte njė ngarkesė e
konsiderueshme. Por, marrja e pėrgjegjėsisė ėshtė hap me rėndėsi nė
zhvillimin e dhe pjekurinė e njeriut. Me fjalėn PĖRGJEGJĖSI kėtu kuptojmė
vetėdijen pėr fuqinė. Mundėsitė dhe aftėsitė tona pėr tė vepruar nė Univers.
Duke kuptuar kėtė fakt, autorja e kėtij teksti e tmerruar pyeti vetveten: nė
qoftė se unė krijoj realitetin tim personal, atėherė pėrse vetveten aq shumė
herė e kam bėrė fatkeqe? Atėherė ka pasur mendimi, i cili ka ndryshuar
jetėn e saj: Nėse veten mund ta bėj tė mjerė, atėherė me siguri kam forcė
qė veten ta bėj tė lumtur! Unė mund tė jem e pasur nė vend se e varfėr, e
dashur nė vend se e braktisur! Ēėshtja ėshtė qė ta mėsoni mendjen tuaj tė
punojė PĖR e jo KUNDĖR jush.
E qė mendjen tuaj ta mėsoni tė punojė nė mėnyrė
PĖR ju, duhet ta kuptoni se nė esencė keni tė bėni me dy komponente tė
ndryshme tė mendjes suaj: me VETĖDIJEN dhe NDĖRDIJEN .
Pjesa e vetėdijshme e mendjes suaj do tė mund tė
pėrshkruhej si racionale, inteligjente dhe e pjekur. Me pjesėn tuaj tė
vetėdijshme tė mendjes ju jeni tė vetėdijshėm pėr mendimet dhe veprimet
tuaja. Mendja e vetėdijshme ka aftėsi tė sjellė gjykime tė pjekura dhe tė
vlerėsojė gjykimin e vet duke saktėsuar informacionet ekzistuese nė ēfarėdo
situate. Nė tė kundėrtėn e kėsaj, mendja e ndėrdijshme vepron nė nivelin
reaktiv, pa mundėsi tė gjykojė dhe duke pranuar tė gjitha nė mėnyrė bukvale.
Psikoanalisti i madh K.G.Jung e ka cilėsuar ndėrdijen tuaj si njė
pesėvjeēar nė kokėn Tuaj i cili synon qė tė udhėheqė jetėn tuaj sipas
vlerėsimeve dhe vrojtimeve tė veta. Ndėrdijen poashtu mund ta krahasoni me
kompjuterin: si ai, edhe ndėrdija po ashtu programohet pa kurrfarė mundėsish
tė racionalizojė apo analizojė nė nivelin intelektual. Kompjuteri do tė
pranojė edhe premisėn 2+2=5 nė qoftė se ashtu e programoni.
Se realiteti juaj krijohet sipas mendimeve tuaja
, ko nė tė vėrtetė nuk ėshtė dhe koncept i ri. Nė Bibėl ( romakėve 12:2 ),
apostulli Pavli, kėshillon: Bėhuni tė ndryshueshėm me ripėrtėritjen e
mendjes suaj . Ky koncept nuk ėshtė i kufizuar vetėm nė Krishterizėm. Libri
i shenjtė budist Dharmma Pada thotė : Ne jemi ajo ēka mendojmė , duke u
bėrė ajo ēka mendojmė . Kur njėherė ta kuptoni kėtė koncept, do ta gjeni
edhe ēelėsin e pėrdorimit tė tij pėr tė mirėn tuaj. Ju jeni ēelės, ju jeni
instrumenti i vetėm pėr zbatimin e kėtij koncepti.
Mos u dėshpėroni nėse ju neverit vetvetja. Shumė
ė kanė bėrė kėtė si ju . Nė qoftė se ke pasur mundėsi ta sjellėsh vetėn gjer
kėtu ku je tash, atėherė ke mundėsi qė vetėn ta dėrgosh nė ndonjė vend
tjetėr. Paramendojeni vetėm se jeta juaj e gjertanishme ėshtė shėnuar nė
faqet e ndonjė libri. Duke e lexuar mund tė mendoni se ajo kurrė nuk do tė
jetė bestseller. Heroi kryesor Ju nuk e do vetveten, jeta e tij ėshtė e
rėndė, e trishtueshme dhe plot probleme tė pazgjidhshme. Nėse mbeteni pranė
kėtij libri duke besuar se kėtu asgjė nuk mund tė ndryshohet, atėherė pėr ju
vėrtetė nuk ka shpresė. Pėr fat ekziston mundėsia tjetėr: tė pajisur me
njohjen se ju jeni projektues kreatori mund ta shkruani librin tjetėr,
heroi kryesor Ju mund tė jetė i lumtur, i ngazėllyer, i shėndoshė, i
pasur, thjesht ashtu siē ju dėshironi. Ju e keni mundėsinė qė vetėn ta
dėrgoni nė cilindo drejtim tė doni. Ju jeni autori i tregimit tuaj personal,
programuesi i kompjuterit tuaj. Ju jeni prindi i fėmijės suaj tė brendshėm
dhe nė fund tė fundit pėrgjegjės pėr mėnyrėn e tij tė menduarit.
|