Psikologėt modernė e kanė keqkuptuar gjendjen shumė. Sipas
teorisė sė Frojdit, nga kompleksi i Edipit, pėr shembull supozohet se,
fėmijėt anojnė pėr atė tė dashurohen nė nėnat e tyre dhe tė martohen me ato
si dhe tė urrejnė e ta vrasin babain e tyre. Njė gabim i tillė nuk mund tė
lindė kurrė, nėse ne e kuptojmė zhvillimin e fėmijės. Kompleksi i Edipit
mund tė lindė vetėm te fėmija qė dėshiron tė posedojė vėmendjen e plotė tė
nėnės dhe pėrjashton ēdo njeri tjetėr. Kjo dėshirė nuk ėshtė e kufizuar nė
gjini. Ėshtė dėshira pėr ta vėnė nė zgjedhė (skllavėrojė) nėnėn, atė ta
kontrollojė e zotėrojė plotėsisht dhe ta bėjė si shėrbėtore. Kjo ėshtė e
mundur vetėm te fėmijėt, tė cilėt janė llastuar nga vetė nėnat e tyre, dhe
atyre nuk iu ėshtė bashkuar edhe ndjenja shoqėrore me pjesėn tjetėr tė
botės. Nė rastet e rralla ka ndodhur qė njė djalosh, i cili ka qenė
plotėsisht i lidhur me nėnėn e tij, e bėnte nėnėn pikė qendrore tė
pėrpjekjeve tė tij, pėr t'i zgjedhur problemin e dashurisė dhe martesės;
mirėpo kuptimi i njė sjelljeje tė tillė do tė ishte se ai nuk mund ta
paramendojė njė shoqėri tjetėr, pėrpos asaj me nėnėn e tij. Asnjė grua
tjetėr nuk do ta luajė rolin e saj, e flijimit tė plotė. Kompleksi i Edipit
do tė ishte gjithmonė rezultat artificial i njė edukimi tė gabueshėm. Nuk
ėshtė e nevojshme, qė animin e trashėguar ta marrim si incest apo edhe ta
paramendojmė, se njė gabim i tillė nė bazė ka tė bėjė me gjininė.
Nėse fėmija, i cili ėshtė i lidhur vetėm me nėnėn, do tė vijė nė
njė pozitė kur do tė hiqen lidhjet me nėnėn, dhe do tė fillojnė
vėshtirėsitė. Kur tė shkojė nė shkollė, apo nėse luan me fėmijėt, do tė jetė
pėrherė qėllimi i tij qė tė mbesė nė lidhje me nėnėn e tij. Sa herė qė tė
ndahet prej saj, ai vuan. Ai dėshiron ta ketė nėnėn e tij pėrherė pas vetit,
t'ia tėrheqė vėmendjen, tė jetė pėrherė nė pėrkujdesje. Dhe ka shumė mjete
qė mund t'i pėrdorė. Ndoshta bėhet njė djalė i nėnės, gjithmonė i butė dhe i
ėmbėl, dhe i uritur pėr dashamirėsi. Ndoshta ai qan pėr ēdo vėshtirėsi tė
vogėl, ose sėmuret, pėr tė treguar se sa urgjentisht ka nevojė pėr
pėrkujdesje tė pėrhershme. Ndoshta mund tė ketė raste tėrbimi, ku ėshtė i
padėgjueshėm, dhe i kundėrshtueshėm, pėr ta kthyer vėmendjen e nėnės nga
vetja. Ne gjejmė te fėmijėt qė kanė nevojė pėr pėrkujdesje mijėra lloje tė
tilla rastesh tė fėmijėve tė llastuar, tė cilėt luftojnė pėr vėmendjen e
nėnave tė tyre dhe kundėrshtojnė ēdo kėrkesė tė rrethit tė tyre.
Fėmija fiton pėrvojė tė shpejtė nė zgjedhjen e mjeteve mė tė
pėrshtatura pėr tėrheqjen e vėmendjes. Fėmijėt e llastuar shpesh kanė frikė
nga ajo qė tė lihen vetėm, posaēėrisht nė errėsirė. Nuk ėshtė vetė errėsira
qė i frikohen ata; por ata e pėrdorin frikėn pėr ta detyruar nėnėn, qė tė
qėndrojė afėr tyre. Njė fėmijė i tillė i llastuar bėrtet pėrherė nė
errėsirė. Kur nėna e tij njėherė natėn shkon te fėmija pas bėrtimės, e ka
pyetur atė: "pse po frikohesh?", "Sepse ėshtė errėsirė", pėrgjigjet ai.
Mirėpo nėna e kishte hetuar qėllimin e sjelljes sė tij. "Dhe tani qė jam
kėtu", i thotė ajo, "a ėshtė mė pak errėsirė?" Vet errėsira nuk ėshtė me
rėndėsi dhe frika nga kjo do tė thotė vetėm se nuk dėshironte tė jetė i
ndarė nga nėna. Nėse ky rast paraqitet te njė fėmijė i tillė, gjitha
emocionet e tij, gjithė fuqia shpirtėrore dhe aftėsitė e tij, janė tė
drejtuara pėr ta krijuar njė situatė pėr tė cilėn nėna duhet tė vijė e tė
marrė kontakt pėrsėri me atė. Mė anė tė bėrtitjes, thirrjeve, pagjumėsia apo
tė tjera, ai pėrpiqet ta sjellė, gjejė nėnėn e vet. Njė mjet i veēantė, qė
ka tėrhequr vėmendjen pėrherė tė psikologėve dhe edukatorėve ėshtė frika. Nė
psikologjinė individuale nuk merremi me shkaqet e frikės, por me ēėshtjen e
qėllimit tė frikės. Tė gjithė fėmijėt e llastuar vuajnė nga frika. Me
ndihmėn e frikės sė tyre mund tė shkaktojnė tėrheqjen e vėmendjes mbi ta dhe
pėr kėtė ata ndėrtojnė kėtė ndjenjė nė stilin e jetėn sė tyre. Ata
pėrfitojnė nga kjo qė qėllimin e tij - (ri) fitimin e kontaktit me nėnėn -
ta arrijnė. Fėmija frikacak ėshtė njė fėmijė, i cili ėshtė i llastuar dhe
dėshiron tė jetė edhe mė tutje i llastuar.
Nganjėherė fėmijėt e tillė tė llastuar ėndėrrojnė ėndrra tė
kėqija dhe bėrtasin nė gjumė. Kjo ėshtė njė simptomė e njohur; por pėrderisa
gjumi konsiderohej si e kundėrta e gjendjes zgjuar, nuk mund tė kuptohej.
Por kjo ka qenė gabim; gjumi dhe zgjuarja nuk janė kurrfarė kundėrshtimesh,
por lloje tė lojės tė sjelljes. Fėmija sillet nė ėndrrat e tij gati njėjtė
sikur edhe gjatė ditės. Qėllimi i tij, pėr ta ndryshuar gjendjen pėr
pėrfitime tė tij, ndikon trupin si dhe mendjen e tij; dhe pas disa
ushtrimeve dhe pėrvojės e gjen rrugėn mė tė suksesshme pėr t'iu ofruar
qėllimit tė tij. Bile edhe nė mendimet nė gjumė i vijnė nė kujtesė pamjet
dhe mendimet, qė i shėrbejnė pėr qėllimin e tij. Fėmijėt e llastuar pas disa
pėrvojave gjejnė mendimet qė shpien nė tmerr, frikė, qė janė shumė tė
pėrshtatshme, qė ta rivendosė shpejt lidhjen e ndėrprerė pėrkohėsisht mė
nėnėn. Fėmijėt e llastuar mbajnė bile edhe shpesh ėndrrat e frikės pranė
veti edhe kur tė rriten. Ėndrrat e frikės kanė qenė mjet i mirė pėr
tėrheqjen e vėmendjes, qė mė vonė ėshtė mekanizuar si zakon.
Ky pėrdorim i frikės ėshtė i pėrhapur aq shumė sa qė ne do tė
befasoheshim shumė, nėse do tė dėgjonim nga ndonjė fėmijė i llastuar se, ai
natėn kurrė nuk ka shkaktuar telashe. Numri i trikave pėr nxitjen e
vėmendjes ėshtė shumė i pasur. Disa fėmijė ankohen pėr krevatin e
papėrshtatshėm ose kėrkojnė ujė; disa tė tjerė frikohen nga hajdutėt ose
kafshėt e egra. Po ashtu disa tė tjerė nuk i zė gjumi, nėse prindėrit e tyre
nuk ulen pranė tyre. Disa ėndėrrojnė; disa bien nga krevati; disa e lagin
krevatin. Vetėm njė fėmijė i llastuar, qė e shėroja unė, dukej se natėn nuk
shkaktonte fare vėshtirėsi. Nėna thoshte, vajza flenė mirė pa ėndėrruar dhe
pa u zgjuar, s'ka pasur kurrė vėshtirėsi. Unė i emėrova tė gjitha simptomat
tė cilat mund tė vinė nė shprehje, mirėpo te kjo vajzė nuk kishte diēka te
ngjashme. Mė nė fund u mjegullova. "Ku flenė ajo?" e pyeta nėnėn. "Nė
krevatin tim", - mu pėrgjigj ajo.
Shpesh sėmundja ėshtė ndihmė pėr fėmijėt e llastuar, sepse nėse
janė tė sėmurė, llastohen edhe mė shumė se herėve tjera. Ndodh shpesh, qė
njė fėmijė i tillė pakė pas sėmundjes del si fėmijė qė ka nevojė pėr
kujdesje; sė pari nė tė shumtėn e rasteve supozohet se ende ėshtė njė
rezultat i sėmundjes. Nė tė vėrtetė kujton mbas shėrimit vorbullėn,
rrapėllimėn qė ėshtė bėrė pėr shkak tė tij, kur ishte i sėmurė. Nėna nuk
mund ta llastoj edhe mė tutje sikur qė ka bėrė deri atėherė, dhe kėshtu
hakmerret duke u bėrė fėmijė qė ka nevojė pėr pėrkujdesje. Nganjėherė ndonjė
fėmijė, i cili pėrgjon, sikur njė fėmijė tjetėr qė nėpėrmjet sėmundjes sė
tij bie nė qendėr tė vėmendjes nė rrethin e tij, dėshiron qė tė sėmuret edhe
vetė; kėshtu ai puthė fėmijėn e sėmurė qė edhe ia vetė tė marrė sėmundjen e
tij.
Njė vajzė kishte qenė katėr vite nė spital dhe ishte llastuar
shumė nga mjekėt dhe infermierėt. Kur kthehet nė shtėpi nė fillim llastohet
edhe nga prindėrit, mirėpo mbas njė kohe fillon tė largohet vėmendja ndaj
saj. Ēdo herė qė asaj nuk i ėshtė dhėnė ajo qė ka dėshiruar, ajo ka futur
gishtin nė gojė dhe thoshte: "unė kam qenė nė spital". Ajo ju kujton tė
tjerėve, se ajo ka qenė e sėmurė, dhe kėrkonte ta rivendosė gjendjen e
kėndshme qė kishte qenė. Sjellje tė njėjtė, ne vėrejmė edhe tek tė rriturit,
tė cilėt me kėnaqėsi flasin pėr sėmundjet dhe operacionet tė cilave iu janė
dashur t'iu nėnshtrohen. Nė anėn tjetėr, nganjėherė ndodhė qė njė fėmijė i
cili iu ka shkaktuar vėshtirėsi prindėrve, pas sėmundjes shėrohet dhe nuk u
bėn mė probleme prindėrve. Ne veē dėgjuam se fėmijėt me tė meta organike pėr
fėmijėn ėshtė njė ngarkesė plotėsuese, mirėpo ne dėgjuam po ashtu se kjo nuk
i shpjegon nė mėnyrė tė mjaftueshme karakteret e kėqija. Sė kėndejmi ne
guxojmė tė dyshojmė se mos tė metat organike nė vete kanė tė bėjnė diēka me
ndryshimet. Njė fėmijė, i dyti nė familje, iu shkaktonte prindėrve merakosje
tė madhe. Ai ishte njė gėnjeshtar, vjedhės dhe mashtrues, ishte i ashpėr dhe
i egėr. Mėsimdhėnėsit e tij nuk kishin mundėsi qė tė fillojnė asgjė me atė
sa qė vijnė deri te mendimi se ai duhet tė dėrgohet nė njė shtėpi pėr
pėrmirėsim. Gjatė asaj kohe fėmija sėmuret. Ai vuante nga sėmundja e
tuberkulozit nė eshtra dhe ishte detyruar tė qėndroj gjysmė viti nė gips i
shtrirė. Pasi qė ai fillon tė ndjehet mirė bėhet fėmija mė i mirė nė
familje. Ne nuk mund ta marrim me mend se njė sėmundje mund tė ketė njė
ndikim tė tillė nė fėmijėn, dhe kėshtu ne pamė se ky ndryshim kishte tė bėjė
me njohjen e gabimeve tė mėparshme. Ai kishte menduar gjithmonė se prindėrit
po e dashurojnė vėllaun e tij mė shumė dhe se atė e kanė lėnė pas dore.
Gjatė sėmundjes sė tij ai vetė gjendet nė qendėr tė vėmendjes. Secili
pėrkujdesej pėr atė dhe i ndihmuan atij, dhe kėshtu ai ishte mjaft i aftė tė
kuptojė dhe tė largohet nga pikėpamja e tij se ai po lihet pas dore.
Ėshtė qesharake, tė mendohet, se rruga mė e mirė ėshtė, qė
gabimet e shpeshta tė nėnės tė mėnjanohen, tė gjithė fėmijėt t'iu largohet
pėrkujdesja e nėnės sė tyre dhe t'ju jepen kujdestareve apo institucioneve
adekuate pėr kėtė, qė tė kujdesėn pėr ata. Kurdo qė ne tė kėrkojmė njė
zėvendėsim tė nėnės, tė shikojmė ne ndonjė qė luan rolin e nėnės - e cila
lidhė fėmijėn nė vete, mu ashtu siē e bėn edhe nėna. Fėmijėt qė rriten nėpėr
jetimore, shpesh nuk kanė kurrfarė kuptimi, ndjenje pėr tė tjerėt: askush
nuk ka qenė pranė tij, qė tė mund tė jetė njė urė e gjallė mes fėmijės dhe
bashkė-krijuesit (nėnės) tė tij. Nganjėherė janė bėrė pėrpjekje me fėmijėt e
jetimoreve, qė janė zhvilluar jo-mirė. Ėshtė kėrkuar njė edukatore pėr
parashkollorė apo ndonjė infermiere, qė fėmijės t'ia ndajė pėrkujdesjen e
saj personale, ose tė vendoset nė njė familje ku nėna do tė kujdeset si pėr
fėmijėn e saj. Rezultati ka qenė gjithnjė njė pėrmirėsim i theksuar, nėse
ėshtė zgjedhur nėna pėr pėrkujdesje (njerka) e mirė. Mundėsia mė e mirė pėr
tė rritur fėmijė tė tillė, nėse gjendet njė zėvendėsim pėr babanė dhe nėnėn
dhe pėr njė jetė familjare; dhe e gjithė ajo ēka do mund tė bėnim nėse do
t'iu marrim fėmijėn prindėrve, me shumė mund do tė mundeshim tė gjejmė
njerėz tė tjerė qė do tė mund t'i merrnin detyrat e prindėrve.
Domethėnia e dashamirėsisė sė nėnėsisė dhe pėrkujdesjes nėnėsore
del nga fakti se, ka aq shumė dėshtime qė vijnė nga rrethi i jetimėve, tė
fėmijėve nga prindėrit pa kurorė, fėmijėve tė padėshirueshėm dhe fėmijėve
nga kurorat e prishura. Ėshtė e njohur se, roli i njė njerke ėshtė shumė i
vėshtirė dhe fėmijėt shpesh e refuzojnė atė. Nė tė vėrtetė vėshtirėsia nuk
ėshtė e pazgjidhur, dhe unė njoh raste ku me rezultat tė mirė ėshtė
tejkaluar; mirėpo vetėm shpeshherė gruaja nuk e kupton situatėn. Ndoshta
lidhen shumė ngushtė fėmijėt me babain, nėse vdes nėna dhe llastohen nga ai.
Pra ndihen se do t'i vidhet dashamirėsia dhe kėshtu rezistojnė kundėr
njerkės. Ajo (njerka) mbrohet dhe kundėrsulmon, dhe tani fėmijėt kanė njė
arsye tė vėrtetė pėr rezistencė. Ajo i ka provokuar ata dhe fėmijėt luftojnė
mė shumė se kurrė. Lufta me njė fėmijė ėshtė gjithmonė e pakuptimtė; nuk
mundet kurrė tė fitohet me pėrdorimin e dhunės apo tė fitohet pėr
bashkėpunim. Nga pėrleshjet e tilla del gjithmonė si fitimtar, ngadhėnjyes
ai mė i dobėti. Kėrkohet diēka nga ai, ēka kundėrshton tė japė, diēka ēka me
anė tė mjeteve tė tilla, metodave tė tilla kurrė nuk mund tė arrihet. Njė
pėrpjekje e paparashikueshme nė tensionim dhe harxhim tė pakuptimtė tė
energjisė do tė kursehet, nėse ne pėrfundimisht do tė kuptonim se, dashuria
dhe bashkėpunimi nuk mund tė fitohen kurrė nėpėrmjet dhunės.
Roli i babait nė jetėn familjare ėshtė po ashtu i rėndėsishėm
sikur ai i nėnės. Nė fillim marrėdhėniet e tij me fėmijėn janė mė pak tė
ngushta; ndikimi efektiv i tij fillon mė vonė. Ne veēse kemi parashtruar
disa rreziqe qė mund tė dalin nėse nėna dashamirėsinė, simpatinė e fėmijės
nuk e zgjeron edhe drejtė babait. Mund tė pėsojė pastaj njė pengesė tė madhe
nė zhvillimin e ndjenjės sė tij pėr bashkėsi. Nėse martesa ėshtė fatkeqe,
situata pėr fėmijėn ėshtė potė rreziqe. Nėna ndoshta ndihet e pafuqishme, qė
ta pėrfitojė, bashkėngjisė babain nė jetėn familjare; ndoshta ajo dėshiron
qė ta mbaj fėmijėn vetėm pėr vete. Ndoshta te dy prindėrit e shfrytėzojnė
fėmijėn si peng pėr luftėn e tyre personale. Secili dėshiron ta lidhė
fėmijėn pėr vete, tė dashurohet nga fėmija mė shumė se partneri tjetėr. Nėse
fėmijėt ndjejnė qėndrimet, mendimet e ndryshme tė prindėrve ata largohen me
shkathtėsi. Kėshtu krijohet njė konkurrencė, se kush mundet mė mirė tė
sillet me fėmijėn apo ta llastojė atė mė mirė. Ėshtė e pamundur njė fėmijė
nė njė atmosferė tė tillė tė edukohet pėr vetėdije nė bashkėsi. Bashkėsia e
parė me njerėzit e tjerė qė pėrjeton ėshtė ajo me prindėrit; nėse ajo ėshtė
e keqe nuk mund tė pritet qė kuptimi pėr bashkėsi tė zhvillohet vetėm.
Fėmijėt nga kurorat fatkeqe rriten me pikėpamje pesimiste pėr martesė, nėse
nuk fitojnė pėrshtypjen e parė tė mirė. Edhe kur tė rriten do ta kenė
ndjenjėn, se ēdo martesė mund tė pėrfundojė keq. Ata do tė pėrpiqen t'i ikin
gjinisė sė kundėrt ose janė tė bindur se pėrpjekjet pėr afrim do tė tė
pėrfundojnė si tė pafat. Pėr kėtė fėmija ėshtė shumė i dėmtuar nėse kurora,
martesa e prindėrve tė tyre nuk ėshtė njė qelizė aktive e bashkėsisė, njė
rezultat i jetės nė bashkėsi dhe njė shkollė e jetės nė bashkėsi. Kuptimi i
martesės ėshtė partneriteti mes dy njerėzve pėr mirėqenien e dyanshėm, pėr
tė mirėn e fėmijėve tė tyre dhe shoqėrisė, dhe nėse ata dėshtojnė nė njėrėn
nga kėto pikėpamje, ajo nuk qėndron nė harmoni me kėrkesat e jetės.
Kėtu pasi qė martesa ėshtė partneritet, asnjėra palė nuk do tė
duhej tė ushtrojė mbizotėrim. Kjo pikė duhet tė kihet parasysh nė mėnyrė
bazore. Nė gjithė udhėheqjen e jetės familjare s'ka nevojė pėr demonstrimin
e forcės, dhe ėshtė e pakėndshme, nėse njė partner udhėheqė dhe i kushtohet
mė shumė vėmendje se tė tjerėve. Nėse babai ėshtė njė personalitet i fortė
dhe ngrit tonin nė familje, tė rinjtė marrin njė pikėpamje tė gabueshme pėr
pritjet qė janė tė lidhura me rolin e tyre mashkullor. Vajzat vuajnė edhe mė
shumė. Meshkujt nė pikėpamjen e tyre janė tiranikė; martesa ju duket atyre
sikur tė jetė njė nėnshtrim ose njė skllavėrim. Nganjėherė ato do tė
pėrpiqen ta shpėtojnė vetėn nga gjinia tjetėr me ikjen e tyre nė
perversione.
Njė kapitull i zgjedhur nga libri i Alfred Adlerit: "Wozu leben
wir" (Pėr ēka jetojmė ne)
(1)
|