Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
NEBIH
BUNJAKU
Hyrje
Nebih Bunjaku
ėshtė lindur mė 15.5.1947 nė fahatin Poliēkė tė Dardanės, Republika e
Kosovės. Shkollėn fillore e nisi nė vendlindje, por pas shpėrnguljes, e
pėrfundoi nė Malishevėn e Gjilanit. Nė Gjilan kreu shkollėn e mesme, ndėrsa
studimet pėr Gjuhė shqipe dhe letėrsi i mbaroi nė Universitetin e
Prishtinės.
Tėrė jetėn ia kushtoi arsimimit dhe edukimit tė fėmijėve nėpėr
shkolla tė ndryshme, fillore dhe tė mesme anembanė Kosovės. Krahas punės
arsimore dhe edukative, shkroi dhe botoi poezi motivesh tė ndryshme nė
shtypin e kohės.
Pėrmbledhjet e tij poetike janė: Dalje nga balada, 1994,
Gramatikė zemre, 2004, Terapia e dashurisė,2005, Njė samit pėr simit
2007, Prushimė buzėsh, 2008, Zemra nuk ka dimėr, 2009, Testamenti i
lotit, 2012 dhe Kopshti i shpirtit (poezi pėr fėmijė), 2013.
Nebih Bunjaku ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės.
Poezia e tij ėshtė prezantuar nėpėr shumė libra tė ndryshme antologjike.
Ėshtė anėtar i Redaksisė sė revistės Ura, qė e boton Ministria e Diasporės
sė Republikės sė Kosovės.
Nebih Bunjaku jeton dhe vepron nė Prishtinė.
MILLI IM ĖSHTĖ SHQIPĖRIA
Shpatės sė Skėnderbeut nė Vjenė
Jam e vjetėr me shumė vlerė
Emrin tash e kam Pranverė
nluftra tashpra ndėr beteja
ndriēoj natėn si rrufeja
kurrė sluftova pėr muze
veē pėr diell e Mėmėdhe
nė baltė kurrė se lashė Hirėsinė
Flamuri ilir tvalojė nēdo stinė
mua smė ha asnjė limė
jam relikt pėr historinė
Kur Naimi mė puthi nė Vjenė
nė sy i pashė Skėnderbenė
mė ndryshk malli nė mėrgim
nBulevarde sgjej ngushėllim
tash pesė shekuj ndhe tė huaj
tė gjitha ėndrrat i shoh nKrujė
kur Mėmėdheu tketė nevojė
jam e gatshme ti bėj rojė
ėndrra ime ėshtė Iliria
milli im ėshtė Shpipėria
SHTĖPIA E LIDHJES
NPrizren nzemėr Shqipėrie
Besa dha Besėn nKuvend
nė Sofėr tmadhe historie
Do tė vdesim pėr kėtė vend
nė Prizren u lidhėn Zemarat
u mboll fara e Pavarėsisė
nė Histori u gdhendėn Emrat
nė ngjizje gjaku tė Lirisė
Sylejman Vokshi Ymer Prizreni
Abdyl Frashėri e Mic Sokoli
Krenaria e mbarė kėtij populli
nė Kuvend me Njė Gojė foli
ligjėrojnė fjalė Perėndie
ky Atdhe gjithmonė ka Zot
Besa e Besės lidhet nyje
nvend tė bukės hamė barot
nė gurė themeli u vu besa
armaturė e ardhmėrisė
nShtėpi tLidhjes u shpall Fejesa
midis vdekjes dhe Lirisė
nPrizren perėndoi hėna
Lindi Dielli nė Prizren
nkaptyll djepi bekoi Nėna
me gjak mbrone Ju kėtė vend
LOTI I SHPIRTIT ĒAMĖRI
Loti i shpirtit Ēamėri
Lumė i dėbuar nga shtrati
kush ti ngatėrroi ėndrrat
djalli a lugati
Ēamėri Ti Lot i lotit
kur do mė shėrohesh
Perlė nkujtimet tona
kurrė nuk do harrohesh
Ēamėri Ti Lot i lotit
e mėrguar nAtdhe
nMallin tėnd do kthehesh
nė Ēamėrinė e Re
TRENI I DHIMBJES
Njė tren mė i zi se futa
binarėve jashtė kohės
kudo barte dhimbje
netėve me plot stuhi
sa i pėrgjakur ky tren
me pleq gra e fėmijė
nxitonte drejt Bllacės
nga ferri nė ferr
nėpėr ėndrra mesjete
pa shofer pa kondukter
ngarkuar me dhimbje
i verbėr dhe pa orar
netėve nxinte natėn
pa itinerar
TESTAMENTI I LOTIT
Nė natėn bizantine pa hėnė
Ne jemi plaga mė e re
e Gjergj Elez Alisė
se hijet korb tė zeza
na rrėmbyen
nė prag tė Shtėpisė
na ka mbetur vetėm shpirti
midis robėrisė dhe Lirisė
midis Jetės dhe vdekjes
sot imazhi ynė
varur grilave tė Kuvendit
ėshtė odisejada jonė!
Testamenti i Lotit
nė Flakėn e qiririt jeton
lagur nga shiu ngrirė
nga acari i dimirt
lėbyrur nga dielli
le tė ndizen Qirinjtė
qė tė ngrohet shpirti ynė
nė Dritėn e Lirisė
nė Pentagramin e Mallit
edhe zemra ka dhimbje
nga ėndrrat e trishta
pėr eshtrat e humbur
nė Ritualin e Pritjes
nuk duam tė jemi
mjet kusuritjes
nė sofrėn e djallit
Liria nuk bėn tregti
as me hijen tonė
as me vetveten
as me robėrinė
Ne nuk jemi arna leckash
pėr thasė lypėsarėsh
tryezave bixhozxhinjsh
Ne jemi Ajka e kombit
bazamant nė Flakėn e Lirisė
tė humbur janė ata
qė ende kusuriten me djallin
pėr tokat tona tė shenjta
|