Prej agimit deri nė perėndim. Lindja dhe
perėndimi. Tashmė ėshtė bėrė e natyrshme qė kultura botėrore tė ndahet nė
kulturė lindore dhe perėndimor. Ndonėse te dy kėto kultura i kanė dhėnė dhe
i kanė marrė shumėēka njėra-tjetrės, prapėseprapė tashmė janė diferencuar
dukshėm, janė bėrė si tė veēanta. Nėse themi se janė tė veēanta, atėherė ēka
i dallon kėto dy kultura njėra nga tjetra?
Truri ndahet nė dy pjesė: Hemisfera e djathtė e
trurit udhėheq me ndjenjat (shpirtėrore), kurse ajo e majta ėshtė e
dedikuar pėr tė folurit dhe pėr intelekt (mendor) dhe paradigma. Nė mėnyrė
mė koncize mund tė thuhet se kultura lindore ėshtė shpirtėrore, kurse
kultura perėndimore ėshtė mendore. Megjithėkėtė, ky dallim nuk ėshtė aq i
madh sa mendojnė disa. Ne po pėrpiqemi kėtu qė unitetin midis kulturės
lindore dhe kulturės perėndimore ta paraqesim nė mėnyrė tė figurshme. Ta
zėmė se mu nė zenit tė kėtyre kulturave ėshtė kufiri midis tyre. Nė atė
kufi ėshtė njė kėshtjellė madhėshtore. Mu nė midis tė kėshtjellės ėshtė njė
sallon tepėr i madh. Salloni ėshtė i ndarė nė dy pjesė tė barabarta me njė
vello. Pra, dy kultura zhvillohen nė dy anėt e kėsaj velloje. Atėherė tė
supozojmė dy piktorė tė ndryshėm, domethėnė njėri i pėrket kulturės lindore
dhe tjetri kulturės perėndimore. Secili nga piktorėt punon pavarėsisht nga
tjetri. Derisa i pari, domethėnė piktori i kulturės lindore e pastron murin
qė shkėlqen si pasqyrė, piktore i kulturės perėndimore nė anėn e vet krijon
njė pikturė magjepse. Ndėrkohė, ashtu papritur, u hoq velloja. Ēndodhi?
Ndodhi diēka krejt e natyrshme: piktura magjepse e punuar nga piktori
perėndimor, shihej nė murin si pasqyrė tė punuar nga piktori lindor. Pra, nė
tė dy anėt dukej e njėjta pikturė, e njėjta vepėr magjepse e artit, kurse
midis tyre ishte vetėm pėlhura e hollė si rrjeta e merimangės. Kjo ėshtė
rrjeta e paragjykimit tonė pėr dallimin midis kėtyre dy kulturave.
Gjendja e trurit
Vetė truri punon ose mund tė punojė nė shumė
frekuenca. Por pėr ne paraqesin interes dy frekuenca. Kėto janė:
-Alfa e djathtė intuitive, lindore, shpirtėrore;
-Beta e majtė intelekti, perėndimore, e
logjikshme, mendore. Ėshtė e pėrditshme, e logjikshme, intelektuale. Ka njė
frekuencė tė shkurtėr.
Edhe hemisfera e majtė e trurit punon pothuajse
nė mėnyrė tė nxituar nė krahasim me hemisferėn e djathtė. Beta ėshtė e
pėrditshmja jonė: matematikė, profit, logjikė, fitim. Niveli i tė menduarit
intelektual.
Alfa e djathtė intuitive, lindore, shpirtėrore:
Hemisfera e djathtė punon nė frekuencėn alfa. Prej kėsaj pjese tė trurit
vijnė veprat artistike, frymėzimet, novatorizmi. Por edhe vrojtimet,
vizionet e asaj qė shqisat tona trupore nuk janė tė afta ti regjistrojnė.
Frekuenca alfa hap mundėsi tė mėdha pėr tė njohur ato pjesė tė jetės qė i
pėrket jashtėshqisores.
Nė jetėn e pėrditshme tė pėrfundimeve logjike
herė-herė hidhet njė informacion i ēuditshėm, tė cilin e quani parandjenjė,
intuitė, por nuk jeni nė gjendje ta pėrkufizoni. Natyrisht se nuk mund ta
pėrkufizoni, sepse ky lloj informacioni nuk i nėnshtrohet logjikės,
intelektit. Ai ka ardhur si informacion blic nga hemisfera e djathtė e
trurit. Habiteni qė keni takuar papritur njė mik, pėr tė cili keni menduar,
por se dini pse. Fjala pėr energjinė, vibracionet qė edhe ju i emitoni, po
edhe i merrni.
Secili prej nesh bartė specifikėn e vet,
energjinė dhe vibracionet e veta. Sado qė i pėrkitni
bashkėsisė kozmike, secili ka specifikėn e vet, kualitetin e energjisė sė
tij, varėsisht nga zhvillimi, niveli i vetėdijes. Kjo
do tė thotė se nuk janė tė njėjta tė gjitha energjitė, tė gjitha aurat. Mund
tė ndeshėn aura tė vogla, tė rėnda, por edhe aura
veēanėrisht tė forta, tė pastra, tė mėdha. Janė tė
larmishme edhe pėr nga ngjyrat,
pėrkatėsisht energjitė dominuese. Sepse tė gjitha gjendjet tuaja - psikike e
shėndetėsore marrin ngjyrė bashkė me frekuencėn. Aura nuk mund tė
regjistrohet me shqisėn e tė parit. Pėr kėtė lloj tė pami nevojitet njė
gjendje e lartė e sė mbivetėdijshmes.
Bota lindore ka intelektin, pėrkatėsisht
shpirtėroren. Perėndimi nuk ka nevojė tė mėsoj nga Lindja pėr gjeologjinė,
botanikėn e shkencat tjera, por mund tė merr shkencėn shpirtėrore. Bota
perėndimore e ka materialen, pėrkatėsisht kulturėn mendore dhe nga lindja
mund tė marrė vlera tė mėdha pėr njerėzimin, si islamizmi, filozofinė e
natyrės dhe fizikėn, si dhe aplikimin e tyre, e tani medicinėn etj.
posaēėrisht ėshtė e rėndėsishme shtrirja e Islamizmit nė botėn perėndimore
dhe roli i tij ndėrmjetėsues mes Lindjes sė Largėt dhe Perėndimit, klimės
intelektuale tė Perėndimit dhe klimės shpirtėrore tė Lindjes sė Largėt.
Islamizmi u shfaq si ajet nga Kurani ku thuhet: Populli nė mjedis - nė
Lindje tė mesme. E po ku jemi ne? As me ata as me kėta... Populli shqiptar
ėshtė njė urėkalim mes Lindjes dhe Perėndimit, as me Perėndimin as me
Lindjen, veēse me vete. Me ne... me ata... cili arrin kur e shikon shkėmbin,
bėn pėr tu shkapėrderdhur ai. Po pėrmendi shembullin: Kur doli nga Deti i
Kuq hasreti Musaja nė shkretėtirėn e Tihit, tėrė populli ishte i etur dhe
kėrkonte ujė. Musaja endej andej-kėndej pėr tė hulumtuar ujė. Kaloi pranė
njė shkėmbi tė madh, i mėshoi me shqelm atij dhe atė ēast shpėrthyen 12
burime gurgulluese tė ujit. Nga bashkimi i ndėrsjellė i kėtyre dy
kulturave, shpirtėrore dhe mendore, formohet burimi, i cili shkon
vazhdimisht duke u rritur dhe bėhet i pandashėm si trupi dhe shpirti i
njeriut. Kur pėrvetėsohen kėto dy kultura, mu si gjethi i trėndafilit qė i
ēan mushkėritė e diamantit, dhe arrin nė piedestalin e qytetėrimit njerėzor.
Universi determinohet nga alternativat, qė janė
imanente pėr tė: Kurani dhe natyra. Kultura e lindjes, qė ėshtė shpirtėrore
dhe ajo e perėndimit qė ėshtė mendore, ngritja dhe rėnia. Lindja e Diellit,
me tė cilin fillon dita dhe perėndimi i Tij, kur fillon errėsira. Lindja qė
ėshtė njė buzėqeshje dhe vdekja njė vajtim, pozitivi deh negativi,
centrifugale dhe centripetale, djathtas e majat, vera dhe dimri, dita dhe
nata, bardh dhe zi, dija dhe mosdija, plusi dhe minusi, mikro dhe makro,
nxehtė dhe ftohė, veprimi dhe kundėrveprimi, bukuria dhe shėmtia, lagėshtia
she thatėsia, mbarė e mbrapsht, e dobishme dhe e dėmshme, besnikėri dhe
tradhti, e butė dhe e fortė, shėndeti dhe sėmundja, mungesa dhe teprica,
pandjeshmėria dhe shfrenimi, koprracia dhe shkapėrderdhja, cikrrimtaria dhe
zemėrgjerėsia, frika dhe guximi etj.
|