Sikur drita e ngrohtė hyjnore qė i jep jetė
gjithė natyrės, ashtu edhe disa mendje engjėllore, disa mendje tė ndritura
tė rinjsh, nė kryeqytetin shpirtėror tė shqiptarėve, nė Prizrenin e lasht, me
vullnetin e tyre tė pashoq, me njė energji tė jashtėzakonshme, me njė
dashuri tė zjarrtė, ndezėn shkėndijat e para duke ndriēuar kėshtu rrugėn
drejt depėrtimit nė sferat mė tė thella tė shpirtit njerėzor, rrugėn kah
rrita dhe zhvillimi spiritual, kah mendimi pozitiv, kah ardhmėria e ndritur,
kah pėrsosmėria hyjnore.
Dhe kėto mendje engjėllore, kėto mendje tė
kristalta qė rrezatonin mirėsi, dashuri e dituri nuk mbetėn tė vetmuara...
edhe pse nė fillim njerėzit dyshonin nė kėto mrekulli - ėshtė tepėr e bukur
pėr tė qenė e vėrtet. Por harronin se ata vet janė mrekullia mė e madhe! Se
ata vetė janė manifestim hyjnor!...
Dhe shumė shpejt kjo frymė e re filloi tė sjell
freski tė lehtė e tė kėndshme. Filloi tė nxjerr nė sipėrfaqe frutat e para
tė saj, rrėnjėt e tė cilave vaditeshin nga uji i bekuar i lumėbardhit. Sė
pari lindi Mjellma qė filloi tė shpėrndajė dritėn e diturisė, farėn e
dashurisė nė zemrat njerėzor, e mė pas shkėlqeu edhe njė yll (Astra) pėr ti
ndriēuar mendjet e tyre, shpirtrat e tyre.
U hap njė dritare e re. Njė dritare me horizont
shumėdimensional ku njerėzit zgjatnin kokat pėr ta parė botėn nga njė
kėndvėshtrimi paksa mė tjetėr; pėr ta parė vetėn, jo mė si nė pasqyrė -
vetėm dukjen e jashtme, por pėr tė depėrtuar nė thellėsitė shpirtėrore, pėr
ta parė botėn e vėrtet tė tyre; pėr ta njohur vetveten.
Dhe mesazhi i vėrtet i kėsaj fryme hyjnore ishte
njohja e realitet, njohja e vetvetes. Vetėm atėherė kur njeriu arrin ta
njohė vetveten ai bėhet pjesė e kėsaj begatie tė pafund, pjesė e kėsaj
mrekullie tė pėrkryer qė mbjell nė zemrėn e secilit vetėm farėn e dashurisė
ndėrnjerėzore. E kur kjo farė lėshon rrėnjė nė thellėsitė mė tė ēiltra tė zemrės sonė, ajo rrezaton fuqishėm, si njė
burim i pashtershėm energjie qė na shpie drejt rrugės madhėshtore, drejt
ēelėsit universale, drejt dritės hyjnore.
Dhe ky mesazh rrugėtoi
nėpėr kohė e hapėsirė... Nuk arritėn ta shuajnė as shpirtrat e ligė me
pėrpjekjet e tyre djallėzore. Mesazhi u shfaq pėrsėri... u rilind - si
feniksi... Jehona e tij kumboi edhe mė fuqishėm dhe si rrezet e diellit
pranverorė, kaloi kufij, bashkoj meridiane, vėrshoi oqeane, detra e
kontinente pėr tė falur sėrish ngrohtėsi shpirtėrore, pėr ti ushqyer zemrat
me nektarin e dashurisė dhe diturisė.
Ne,
www.sa-kra.ch, nuk po bėjmė asgjė tjetėr, po mundohemi ti mbajė tė
shpalosura mrekullitė e kėsaj dritare shumėdimensionale. Po e shpėrndajmė
kėtė mesazh tė dritės hyjnore pėr tė mbjell farėn e dashurisė nė zemrat
njerėzore, sepse jemi tė sigurt se vetėm rruga e dashurisė ėshtė rruga qė
hap dritaret e mendjes, rruga qė ēon drejtė ngritjes shpirtėrore tė njeriut,
drejt pėrsosjes sė tij, por, njėkohėsisht edhe pėrsosjes sė njerėzimit nė
pėrgjithėsi. Ajo ėshtė energji, ndoshta ndėr mė tė fuqishmet, qė ėshtė nė
gjendje tė transformoj tė keqėn nė tė mirė, e tė mirėn ta fuqizoj e lartėsoj
deri tek hyjnorja, sepse vet fryma e dashurisė ėshtė ndijim i veēantė
hyjnor. Dashuri ėshtė shpresė, dashuri ėshtė motiv, dashuria ėshtė respekt,
dashuria ėshtė solidaritet, dashuria ėshtė sakrificė... e mbi tė gjitha, ajo
ėshtė perlė e lumturisė.
Po e trasojmė kėtė rrugė tė dashurisė pėr ta
krijuar njeriun e ri, njeriun me mendime tė pastėrta, njeriu me mendime
pozitive, njeriun e pėrsosur, njeriun me sytė plot parajsė.
Dhe nė kėtė pėrvjetorė tė parė nuk mund tė mos i
falėnderoj tė gjithė ata qė patėn guximin moral, intelektual e njerėzor, dhe
ndezėn shkėndijat e para, fuqia ndriēuese e tė cilave shpėrtheu dyert e
errėsirės duke shndritur terrin e mendjes, duke i dhėnė shkėlqim vlerave
shpirtėrore. Por edhe ata qė e mbajtėn dhe po e mbajnė akoma tė ndezur kėtė
pishtarė tė kristaltė. Edhe ata qė na pėrkrahėn e po na pėrkrahin nė
vazhdimėsi. Prandaj, a nuk ėshtė vėrtet hyjnor roli i atyre njerėzve qė
mėtojnė zhdukje e errėsirės? Ata meritojnė shumė mė tepėr se sa ky
falėnderim i ēiltėr...
Nuk po i pėrmendi emrat e kėtyre mendjeve tė
ndritura. Jo se janė tė shumtė dhe kam frikė se mund ta anashkalojė ndokėnd,
por se ato mendje nuk punuan, e as qė punojnė pėr emėr, as pėr famė, por pėr
tė kontribuar nė ngritjen e vetėdijes njerėzore, pėr ta lartėsuar dashurinė
mes tyre si premisė bazė drejt dritės hyjnore. Emrat e tyre tanimė janė
skalitur nė sa e sa zemra njerėzish. Kanė lėshuar rrėnjė thellė nė to dhe po
lulėzojnė pėrditė e mė shumė, duke i gatuar ato zemra me njė frymė tė re: me
frymėn e mirėsisė, me frymėn e mirėkuptimit, me frymėn e paqes, me frymėn e
diturisė, me frymėn e dashurisė - frymėn e Zotit.
Kjo qė po mundohemi tė bėjmė ne, pėrmes kėsaj
web faqeje, ėshtė njė hapė shumė i vogėl, tejet modest, drejt rrugės qė
shpie kah rrita shpirtėrore, kah vetnjohja, kah vetrealizimi, kah pėrndritja.
Dhe ēdo pėrkrahje e juaja, do tė na ēojė edhe njė hap mė pėrpara. Prandaj tė
ecim sė bashku shtigjeve tė pėrsosmėrisė hyjnore.
Ju faleminderit tė gjithėve!
|