Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

TV KLAN

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

NACIONALE

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.AL

KOSOVARJA

Tema tė tjera 3 - NĖSE INTELIGJENCA ARTIFICIALE FSHIN HISTORINĖ..

l

https://bota.al

NĖSE INTELIGJENCA ARTIFICIALE FSHIN HISTORINĖ, REALITETIN DHE POEZINĖ

Tani e tutje imazhet nuk do tė dėshmojnė mė realitetin e gjėrave, ato janė tė lakueshme. A duhet tė gėzohemi apo tė shqetėsohemi, tė festojmė apo tė frikėsohemi, tė ekzaltohemi apo tė dėshpėrohemi? A ėshtė ky pėrparim pėr njerėzimin, apo njė katastrofė?

  

Falė Inteligjencės Artificiale, realiteti ėshtė fshirė, kreativiteti ėshtė zėvendėsuar. Nėse nuk e besoni, dėgjoni kėto dy histori.

Njė herė e njė kohė ishte fotografia, e cila dokumentonte realitetin. Nuk mund ta mohoje tė vėrtetėn, ėshtė fotoja qė dėshmon tė vėrtetėn. Por njė ditė njė artist nga Nju Jorku, Philip Toledano, porositi njė mrekulli nga inteligjenca artificiale. Ai kishte krijuar projektin e titulluar We Are at War pėr njė festival fotografie, me teste tė sajuara nė tė cilat Robert Capa, fotografi i famshėm, dokumentoi D-day, ditėn e zbarkimit legjendar nė bregun e Normandisė. Gjithēka dukej e vėrtetė, imazhet, fytyrat, telegramet. Por nė fakt, asgjė nuk ishte e vėrtetė, gjithēka ishte rezultat i njė rindėrtimi fiktiv tė situatave dhe materialeve.

Iluzionizėm i pastėr, vepėr e tė shkruarit nė smartphone, me mbėshtetjen e Inteligjencės Artificiale, ose mė saktė punė prej prestigjatorėsh digjitalė. Toledano thotė: Ideja e fotografisė si e vėrtetė humbet pėrgjithmonė. Njė risi absolute, apo rikthim nė epokėn para fotografisė kur historia, pėrfaqėsimi mitik, piktural, dėshmia gojore e dhėnė duhet tė provonte njė ngjarje, pa asnjė vėrtetim tė pakundėrshtueshėm. Jemi nė surrealizėm historik, thotė artisti.

Tani e tutje imazhet nuk do tė dėshmojnė mė realitetin e gjėrave, ato janė tė lakueshme. Nga ana tjetėr, mjerisht janė tė njohura manipulimet qė ndodhin nė Internet, nė rrjetet sociale, me fytyra dhe trupa, shpesh tė tė miturve, tė cilat pėrdoren nė skena tė rreme erotike.

Edhe detyra e vėzhgimit prej policisė bėhet e vėshtirė, pasi pamjet kalojnė dorė mė dorė dhe mund tė rimodifikohen, shtrembėrohen gjatė rrugės, derisa tė humbasin gjurmėt e fillesės.

Por duke iu rikthyer fotove false historike: njė tjetėr goditje vdekjeprurėse pėr kujtesėn historike, pėr vėrtetėsinė e fakteve. Siē ka ndodhur tashmė nė regjimet totalitare – Stalini bėri qė figurat e regjimit tė diskredituara dhe tė eliminuara fizikisht tė zhdukeshin nga fotot – ose siē ndodh nė manipulimet e sotme tė shėrbimeve sekrete dhe dezinformatat filmike apo televizive, sot ēdokush mund tė manipulojė realitetin historik dhe tė pėrziejė ngjarjet aktuale me ato fallco.

Fotografi ėshtė i emocionuar nga kjo mundėsi e fshirjes sė realitetit ose modifikimit tė tij sipas dėshirės. Mund ta kthesh realitetin, thotė Toledano, tė hysh nė vende tė paarritshme, tė shohėsh gjėra qė askush nuk i ka parė dhe nuk mund t’i kishte parė kurrė. “Inteligjenca artificiale ėshtė tepėr fleksibėl, mund tė jetė si njė ėndėrr apo njė poezi”. Po, e bukur, por nuk ėshtė realitet, as e vėrteta. A duhet tė gėzohemi sepse realiteti po fshihet?

 

Meqė jemi tek poezia, Inteligjenca Artificiale arrin tė simulojė edhe frymėzimin lirik, gjenialitetin poetik. Revista Scientific Report ka botuar kėrkime tė kryera nga njė ekip studiuesish nga Universiteti i Pitsburgut: njė grupi prej 1600 personash iu dhanė tė pėrziera, pesė poezi tė shkruara nga poetė tė mėdhenj, duke filluar nga Shekspiri, dhe pesė poezi tė shkruara nga ChatGpt.

Qėllimi ishte tė demonstrohej se lexuesit nuk e vėrejnė ndryshimin, ata nuk dinė tė dallojnė tė vėrtetėn nga e rremja. Dhe sigurisht eksperimenti ishte i suksesshėm. Por mashtrimi ėshtė i dyfishtė. Jo vetėm ai i deklaruar nga vargjet e shkruara nga poeti dhe vargjet e shkruara nga Inteligjenca Artificiale.

Por mashtrimi i vėrtetė ėshtė krijimtaria e rreme e makinės: ChatGpt gjeneron tekste pėrmes algoritmeve qė mbledhin kėngė nga njė depo e madhe tė dhėnash. Ata peshkojnė pėr vargje nė mare magnum-in e universit poetik, nuk ka fare frymėzim krijues.

Operacion matematik pa inteligjencė, montim i saktėsisė sė lartė teknologjike, por i pafrymėzuar nga njė venė lirike dhe krijuese. Nuk ka asnjė poet tė prekur pas atyre vargjeve, megjithėse nuk mund tė pėrjashtohet qė ato tė prodhojnė emocione tek ata qė i lexojnė.

Kemi treguar dy histori paralele ose ndoshta konverguese, nė tė cilat ndodh njė gjė dhe ndodhin tre pasoja. Premisa ėshtė qė kufijtė midis tė vėrtetės dhe tė rremes, midis autentikes dhe falses, midis reales dhe tė shpikurės kanė humbur.

Pėrdoruesi nuk di mė tė bėjė dallimin midis dy zonave, gjithēka ėshtė nė mėshirėn e Inteligjencės Artificiale. Pasojat qė rezultojnė janė tė tre llojeve. E para: realiteti, historia, faktet mund tė zėvendėsohen. E dyta: krijimtaria, frymėzimi poetik, gjenialiteti, mund tė zėvendėsohen. E treta: njeriu, si historia dhe si poezia, ėshtė i tepėrt, ai mund tė zėvendėsohet. A duhet tė gėzohemi apo tė shqetėsohemi pėr gjithė kėtė, tė festojmė apo tė frikėsohemi, tė ekzaltohemi apo tė dėshpėrohemi? A ėshtė ky pėrparim pėr njerėzimin, apo njė katastrofė?

Inteligjenca artificiale ėshtė e ēmuar nė shumė fusha, ndonjėherė na bėn tė jetojmė mė mirė, zgjeron mundėsitė tona tė jetės dhe njohurive.

Megjithatė, me tre kushte. E para ėshtė se ne mund tė dallojmė tė vėrtetėn nga e gėnjeshtėrta, poezinė nga letrat tarot, poetin nga roboti; domethėnė se ka ende mjete pėr tė ndarė tė parat nga tė dytat.

E dyta ėshtė se fuqia e teknologjisė mund tė balancohet me njohuri kritike, inteligjencė nė shkallė njerėzore, njė kulturė tė aftė pėr tė kompensuar rritjen e IA dhe njeriu mund tė orientojė, filtrojė, kontrollojė dhe drejtojė Teknikėn pa u drejtuar prej saj.

E treta ėshtė se zgjerimi i Inteligjencės artificiale mund tė ndalet kur bėhet shqetėsues dhe i rrezikshėm pėr njerėzimin dhe botėn. Pra, njeriu tė kalėrojė tigrin dhe tė mos tėrhiqet zvarrė dhe nė fund tė dėrrmohet.