|
Neuroza konverzive (histeria) si sėmundje
shpirtėrore (mentale) ka qenė e njohur qysh moti, qė nga koha e Hipokratit
dhe Galenit. Me emrin histeri kėtė sėmundje e ka emėrtuar Hipokrati (shek.
IV p.e.r.).
Fjala histeri rrjedh nga gjuha greke - HYSTERA
qė d.m.th. mitėr (shtrat i fėmijės). Hipokrati ka supozuar se kjo sėmundje
paraqitet te femrat qė nuk lindin fėmijė (sterile), ku mitra e tyre qė
kėrkon fėmijė shėtiti nėpėr trup dhe duke u ndalur nė ndonjė organ ose pjesė
tė trupit shkakton ērregullimin e funksionit tė tyre ose paralizėn. Mė vonė
ėshtė paraqitur mendimi se histeria paraqitet nė raste tė abstinencės
seksuale, ku mitra e pakėnaqur shkakton simptomat e sėmundjes.
Shumė shekuj mė vonė u vėrejt se kėto supozime
nuk ishin tė vėrteta, pasi qė nga histeria ishin sėmur edhe meshkujt.
Nė disa vende, disa njerėz edhe sot mendojnė se
nė trupin e tė sėmurit nga histeria ėshtė i pranishėm djalli i cili i
shkakton tė gjitha mundimet. Sigmund Frojdi (1856-1936) kėtė sėmundje e ka
quajtur si neurozė konverzive. Sipas tij te tė sėmurėt nga histeria,
konflikti psikik konvertohet (transformohet) nė simptomė trupore. Simptoma
trupore pėrbėhet nga shumė ērregullime qė do tė shohim te tabloja klinike.
Shkencėtarėt mendojnė se histeria paraqitet me
shpesh tek ata persona qė kanė predisponim gjenetiko-biologjik pėr tu
sėmurė nga kjo sėmundje, dhe se mė tepėr sėmurėn femrat se sa meshkujt.
Rreth etiologjisė sė kėsaj sėmundjeje mė tepėr
hulumtime ka bėrė Frojdi, i cili ka ardhur nė pėrfundim se te histeria mė
tepėr kemi tė bėjmė me pėrjetimin e traumave tė ndryshme psikike, tė
fantazive dhe dėshirave tė parealizuara qė shprehen me afekt tė fortė dhe
janė me prejardhje gati gjithmonė nga sfera seksuale.
Shumė probleme tė sferės seksuale, si:
impotenca, frigjiditeti, mosarritja e orgazmit, ndarja e partnerėve etj.
sjellin deri te kjo sėmundje e rėndė shpirtėrore.
Tabloja klinike
Kjo sėmundje shoqėrohet me shumė simptome tė
cilat paraqiten pėr shkak tė ērregullimeve funksionale tė organeve tė
ndryshme, por jo edhe dėmtimit organik, e qė janė si rezultat i transferimit
tė konfliktit psikik nė kėto simptome. Mė interesante ėshtė paraqitja e
sulmit tė madh histerik, kur i sėmuri rrėzohet pėrtokė, por nuk lėndohet.
Ky sulm ėshtė i karakterit teatral dhe kryhet nė prani tė shumė njerėzve.
Zakonisht pas ndonjė shqetėsimi a hidhėrimi, ose edhe nga njė qetėsi e
plotė i sėmuri rrėzohet pėrtokė duke marrė pozitėn e harkut (jarc de
sercle), duke prekur dyshemenė me thembra dhe me pjesėn e pasme tė kokės
(zverk) dhe mandej duke bėrė rrotullime tė trupit. Nė kėtė rast i sėmuri ka
forcė tė jashtėzakonshme, smund ta mbajė 2-3 persona.
Tė sėmurit i shtrėngohen duart dhe kėmbėt,
dridhet, vetėdijen e ka tė ruajtur ose pjesėrisht tė ndėrruar. Gjatė kėtij
sulmi tė sėmurit nuk i paraqitet shkuma nga goja, nuk e kafshon gjuhėn dhe
nuk ka urinim tė pakontrolluar, gjė qė e dallon nga sulmi i madh epileptik.
Pėrveē kėtij sulmi, tek i sėmuri paraqiten edhe
tė ashtuquajtura paraliza histerike qė shoqėrohen me marrjen (paralizėn) e
muskujve tė dorės ose tė kėmbės. Kėtu reflekset fiziologjike janė tė
ruajtura kurse reflekse patologjike nuk ka. Kėtu kemi tė bėjmė vetėm me njė
paralizė funksionale-psikike tė muskujve, por jo edhe me paralizė pėr shkak
tė dėmtimeve organike.
Afonia histerike karakterizohet me humbjen e
papritur tė zėrit, ku i sėmuri nuk mund tė flasė. Anestezioni histerik
manifestohet me humbjen e ndjeshmėrisė pėr prekje, dhembje dhe temperaturė.
Kokėdhembja histerike paraqitet pėr shkak tė
tensionit neurotik dhe ėshtė rezistent nė terapi dhe analgjetikė, ndėrsa
mjekohet vetėm me psikoterapi dhe sedativ. Ėshtė interesante tek tė sėmurit
neurotiko-histerikė edhe paraqitja e verbimit dhe shurdhimit. Fusha e tė
pamurit e personave histerik mund tė ngushtohet nė formė tė tubusit ose
personi tė mos shohė fare - verbim histerik (amaurosis hysterica). Personi
nuk dėshiron disa gjėra ti shohė, prandaj ėshtė i kėnaqur shpirtėrisht.
Edhe shurdhimi histerik ėshtė fenomen i ngjashėm. Njė paciente ėshtė
shurdhuar nė atė moment kur ėshtė informuar se bashkėshorti i saj ėshtė
mbytur.
Si fenomen histerik numėrohet edhe shpejtimi i
punės sė zemrės (takikardia), zėnia e frymės, pengesa nė kapėrdimje, vjella,
anoreksia, ērregullimet e menstruacionit, frigjiditeti, impotenca etj. Tek i
sėmuri histerik kemi edhe paraqitjen e njė varg ērregullimesh psikike, nga
turbullimi i vetėdijes e deri te paraqitja e iluzioneve dhe halucinacioneve.
Kur ērregullohet funksioni i memories paraqitet fenomeni i pėrgjegjėsisė sė
gabuar p.sh. pacienti pyetet sa bėjnė 2+2, ai pėrgjigjet: 2+2=5. Te datat
gabon pėr njė ditė etj.
Ecuria e sėmundjes dhe prognoza
Sėmundja zakonisht fillon nė fėmijėri, nė
adoleshencė ose nė rini. Nė mėnyrė tipike sėmundja zhvillohet me acarimin e
qetėsimeve, por rrallė ndodh qė i sėmuri tė mos ketė asnjė simptomė. Shumė
nga kėta tė sėmurė nuk pėrmirėsohen. Ata janė aq tė gjymtuar nga histeria
sikur tė kishin ndonjė ndryshim organik.
Ndėrlikimet kryesore tė histerisė janė:
depresioni, vetėvrasja, divorcet etj. I sėmuri qė mbanė etikėn e histerisė
mund tė vizitohet shpesh te mjeku dhe kėshtu tė mos diagnostifikohet njė
ērregullim organik tek ai.
Trajtimi klinik
Trajtimi i personave tė sėmur nga histeria ėshtė
shumė i ndėrlikuar. Ata shpesh e nervozojnė mjekun, meqenėse nuk
pėrmirėsohen ose zhvillojnė simptoma alternative sapo njė grup tjetėr
simptomash ėshtė qetėsuar.
Histerikėt i ndėrrojnė mjekėt dhe kėrkojnė
vėmendjen nga ata. Tė sėmurėve mė sė shpeshti u preferohet psikoterapia, por
shumica e tyre e ndėrpresin atė. Pėr njė trajtim afatgjatė janė tė
domosdoshme e thelbėsore marrėdhėniet e mira nė mes mjekut dhe tė sėmurit.
Qėllimi kryesor ėshtė qė tė parandalohen
shėtitjet e panevojshme nėpėr mjekė, ndėrhyrjet kirurgjike tė paarsyeshme,
divorcet dhe vetėvrasjet. Pėr mjekim pėrdoren edhe medikamente antineurotik
p.sh. ansilin, demetrin, librium, adumbran, xanax, lexilium etj.
Shumė mirė ndikojnė edhe sugjestionet dhe
hipnoza nė disa seanca.
|
