Ēfarė mund tė bėjė religjioni?
Religjioni mund tė bėjė shumė. Njerėzimi pikėrisht ka nevojė
pėr njė religjion tė mirėfilltė, autentik njerėzor. Kurse kėto tė
ashtuquajturat religjione tė mėdha nuk mund tė bėjnė asgjė. Respektivisht
ato nuk mund tė bėjnė asgjė tė mirė, se tė kėqija, si deri mė tani, mund tė
bėjnė me shumicė. Siē e thamė edhe njė herė mė lart, ato janė shkaktare tė
njė morie tensionesh tė larta qė i shkaktojnė pikėrisht ato nė civilizimin
tonė. Sa urrejtje mbillet pikėrisht nga prijėsit e religjioneve, nė emėr tė
tė vėrtetave tė tyre, dogmave bajate tė tyre. Dhe ėshtė e pakuptueshme sesi
njeriu i shekullit njėzet e njė kapėrthehet nga to, iu shtrohet atyre, iu
dorėzohet, i gllabėron, helmohet me to, i vjell ato, i helmon tė tjerėt me
to, njeriu i cili jeton nė njė botė kaq tė zhvilluar materiale tė jetė aq
infantil, aq i pazhvilluar, aq i hendikepuar nė aspektin e vet tė brendshėm
kjo vėrtet ėshtė vėshtirė e akceptueshme!
Njeriu pikėrisht ka nevojė pėr njė religjion tė
mirėfilltė njerėzor
Vetėm njė religjion i mirėfilltė njerėzor, i cili nuk do ti
mėsonte njerėzit se ferri e parajsa janė diku jashtė nesh, se zoti ėshtė
diku larg, krejtėsisht jashtė nesh, e i cili vėshtron me vigjilencė tė lartė
dhe na ruan qė sa herė tė bėjmė mėkat, tė na ndėshkojė, dhe kryesisht tė na
ndėshkojė, i cili do ti mėsonte njerėzit se zoti ėshtė gjithkund, se zot
ėshtė gjithēka, se ska asgjė nė kėtė botė qė nuk i pėrket atij dhe qė nuk
ėshtė ai, e mė sė shumti nė vetė ne.
Ta njohim vetveten
E pėr ta njohur zotin nė vete, ne sė pari duhet ta njohim
vetveten. Prandaj shtrohet pyetja: ē jemi ne? Biologjia mbase do tė
thoshte: Ne jemi njė grumbull atomesh, molekulash, tė lidhura nė qeliza dhe
inde, tė cilat paraqesin masėn materiale e cila zė vendin e caktuar nė
hapėsirė dhe ėshtė e dukshme pėr syrin. Ky ėshtė trupi ynė fizik, trupi ynė
material, pėr tė cilin ne jemi tė detyruar qė pa ndalim tė marrim materie
ushqyese e ta mbajmė. Domethėnė, jeta jonė, siē mund tė thuhet, ėshtė edhe
njė kėmbim i vazhdueshėm materiesh organike, njė marrėdhėnie e pėrhershme.
Trupin fizik e mban shpirti ynė
Por kush i organizoi ato atome, molekula, qeliza e inde dhe
ua dha formėn e caktuar, dukjen e caktuar, bukurinė e caktuar, simpatinė e
caktuar, mendimin e caktuara, ndjenjat e caktuara, vetėdijen e caktuar?...
Sigurisht dhe pa dyshim se ėshtė shpirti ynė ai i cili e mbanė kėtė trup
fizik kėshtu tė organizuar me formėn e caktuar dhe me tė gjitha ato qė i
pėrmendėm vlerat pėrcjellėse. Nė kėtė sė paku nuk do tė duhej pasur
dilema, sepse brenda jetės sonė pothuajse tė gjithė kemi pasur rastin tė
shohim dikė duke vdekur dhe tė bindemi nė kėtė: ėshtė pikėrisht shpirti ai
qė e lėshon trupin dhe trupi tashmė ėshtė i vdekur. Po i foli nuk tė flet,
po i thirre nuk tė pėrgjigjet, po e kėshillove nuk tė kupton, po e puthe,
nuk ndien dashuri, po e pickove nuk ndien mė dhembje, po ia kėrkove
mendimin, nuk ta jep. Thjesht, ai i cili ishte nė trupin e caktuar disa
ēaste mė parė nuk ėshtė mė, prandaj trupi ėshtė vetėm njė material i
vdekur, njė korubė materiale, njė mekanizėm i diēkahi mė tė lartė tė cilin
e mbante nė vetvete deri pak ēaste mė parė dhe tashmė ėshtė liruar prej
tij.
Dhe, tė supozosh se krijesa njerėzore nuk ka shpirt, pa
dyshim ėshtė idiotėsi, idiotizmi mė i madh. Vetėm mėso ta bėsh dallimin
midis trupit tė gjallė dhe atij tė vdekurit. Posa qė forca e gjallė,
shpirti, shkon nga trupi, trupi mė nuk ka vlerė. Madje edhe trupi mė i
bukur, mė nuk do tė kishte kurrfarė vlere dhe askush sdo tė gjakonte pėr
tė. Kėtu ėshtė dallimi. Kėtu qėndron dallimi midis tė gjallės dhe tė
vdekurės. Nė trup tė gjallė ka shpirt, kurse nė tė vdekurin jo. Posa shpirti
e lėshon trupin, ai mė ska kurrfarė vlere, i padobishėm ėshtė. Kjo ėshtė
tepėr lehtė e kuptueshme dhe tepėr thjesht mund tė kuptohet, por shpeshherė
edhe njerėzit e mėdhenj tė ashtuquajtur sarrijnė ta kuptojnė pėrmasėn
shpirtėrore tė jetės. Thjesht, trupi ėshtė i rėndėsishėm vetėm derisa
shpirti ndodhet nė tė.
Mbi tė gjitha, jemi qenie shpirtėrore
Jeta njerėzore e ofron shansin ta njohim tė vėrtetėn pėr
veten dhe shpirtin tonė. Kemi kėtė trajtė tė ēmueshme tė jetės njerėzore
mund tė mėsojmė pėr veten, pėr identitetin tonė: Prej nga erdhėm nė kėtė
botė, ēfarė ėshtė kuptimi i kėsaj jete dhe ku do tė shkojmė pas vdekjes.
Prandaj, gjėja e parė qė do tė duhej ta mėsonim dhe ta
kishim parasysh do tė duhej tė ishte se ne, pėrpos qė jemi krijesa
materialo-trupore, ne mbi tė gjitha jemi qenie shpirtėrore. Prandaj, pėrpos
se bėjmė jetė trupore, ne duhet tė bėjmė edhe jetėn shpirtėrore. E siē
thuhet nė Bagavad-Gita, njė libėr i rėndėsishėm dhe autoritar sa u
pėrket njohurive shpirtėrore, jeta shpirtėrore fillon nė ēastin kur e
kuptoni se ju nuk jeni trupi juaj. Ky ėshtė fillimi i vėrtetė i jetės suaj
shpirtėrore. Pra, duke bėrė dallimin midis trupit tuaj dhe qenies suaj
individuale. Dhe kur njerėzit zėnė tė mėsojnė se nuk janė trupi i tyre, por
diēka tjetėr, mė e lartė, mė me vlerė, ky ėshtė fillimi i arsimimit
transcendental.
Ėshtė njėsoj si tė identifikohemi me kėmishėn e kuqe qė
kemi nė trup apo pallton
Thjesht, njerėzit sė pari duhet tė mėsojnė kush janė: a janė
trupat e tyre apo diēka tjetėr. Ky ėshtė fillimi i arsimimit tė vėrtetė.
Tash tė gjithė po arsimohen tė mendojnė se janė trupi. Pėr kėtė, dikush qė
krejt rastėsisht ka lindur nė Drenicė, thotė me plot gojėn unė jam
drenicas, ai tjetri qė krejt rastėsisht ka lindur nė Llap, ngulon se ėshtė
llapjan, ky tjetri po ashtu i lindur krejt rastėsisht nė Opojė, ngulmon se
ėshtė opojar e kėshtu me radhė. Kjo ėshtė njėsoj, siē thotė Shrimad, sikur
njeriu tė identifikohej me kėmishėn qė bartė nė vete dhe tė thoshte Unė jam
kėmisha e kuqe, sepse ka tė veshur kėmishėn e kuqe. Dhe nė njė kuptim mė tė
thellė, kjo ėshtė njėsoj kur njeriu thotė unė jam dukagjinas, unė jam
pejan e kėshtu me radhė. E ju nuk jeni kėmisha e kuqe qė keni nė trup, ju
jeni krijesa njerėzore qė ndodheni brenda kėmishės. Pra, ngjashėm me kėtė,
ky trup yni ėshtė si kėmisha apo palltoja, qė fsheh personin e vėrtetė.
Prandaj, nėse veten e njohim vetėm pėrmes kėmishės apo palltos, atėherė nuk
mund tė thuhet se kemi arsimim shpirtėror. Por, kėto gjėra kuptohen duke
zhvilluar pjesėn e arsyeshme tė qenies sonė, jo pjesėn shtazore. Dhe posa
dikush e kupton ekzistencėn e shpirtit, e kupton edhe ekzistencėn e Zotit.
Kėto janė tė lidhura. Sepse shpirti ynė ėshtė manifestim i vogėl,
individual, i shpirtit tė madh qė quhet Zot.
Nga libri Libėr mbi shpirtin dhe mendjen -
ēelėsi i pėrndritjes
|