Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
NEXHAT
SADULLAHU
Hyrje
U lind mė 22 Shtator 1948 nė fshatin Turi, Komuna e Bujanocit. Shkollėn
fillore e kreu nė Tėrrnoc, kurse shkollėn normale dhe Akademinė Pedagogjike
nė Prizren. Qė nga viti 1974 punoi si mėsues nė shkollėn fillore Muharrem
Kadriu nė Tėrrnoc deri mė 1987 kur u pėrjashtua nga procesi i arsimit si
irredentist i Komunės. Mė 1990 ishte ndėr themeluesit e PVD-sė ku deri mė
1996 ishte nėnkryetar i saj. Pėr shkaqe familjare, mė 1997 shpėrngulet nė
Fushė Kosovė dhe punėsohet nė shkollėn fillore Selman Riza.
Pas luftės sė Kosovės, mė 1999, nė Fushė Kosovė e themeloi
grupin letrar Naim Frashėri dhe muzeun e Fushė Kosovės.
Nexhati merret edhe me krijimtari. Poezitė e tij u vlerėsuan me
ēmime tė larta dhe ėshtė i pėrfaqėsuar nė shumė antologji.
1. "Melodi e zgjuar", poezi pėr tė rritur, Jehona Tėrrnoc-Bujanoc,
2000
2. "Kalorsi i asfallteve", poezi pėr tė rritur, Vatra Prishtinė,
2000
3. "Udhėtim me mjellmėn", poezi pėr tė rritur, Vatra Prishtinė,
2004
4. "Nirvana", poezi pėr tė rritur, Vatra Prishtinė, 2005
5. "Rrjedhėt e formimit tė PVD-sė", publicistik, Vatra
Prishtinė, 2012
6. "Gjenealogjia e gashėve", vepėr shkencore, Naim Frashėri
Fushė Kosovė, 2014
7. "Xhema e abės Ajshe", poemė satirike, Naim Frashėri Fushė
Kosovė, 2014
KĖNGA E BURRIT
Kur kėndon burri thonė se ai po qanė
thonė se kulmi i shtėpisė nė kokė i ka rėnė
ma i lehtė thonė kulmi se brenga e burrit
e forca e tij ia shkon dhe gurit
Kur kėndon burri brenga e mundon
ec si i harlisur nuk din se ka shkon
mendja i pikaset nė njė pikė qėndrimi
deri sa s'qetėsohet e shkatėrron mundimi
Nganjėherė forcohet bėhet si ēeliku
nganjėherė dobėsohet ma i butė se fiku
nganjėherė kėndon si zogu nė ograjė
e nganjėherė din zemra dhe ti qajė
Por kėto te njeriu ndjenja seē po quhen
nė shpirtin e tij thellė ato do tė ruhen
zemra nganjėherė din dhe tė dėshtojė
po ju preferoj tė mos luani lojė
Prandaj po ju lutem tė keni mėshirė
me njerėz tė brengosur silluni mė mirė
ēdo ndodhi tė keqe ma but ja tregoni
tė ketė jetė tė gjatė ju do t'ja mundėsoni
TRĖNDAFIL I ZI
Lule shumė e bukur
Trėndafil i zi
Nė kala tė vjetėr
Rritesh nė vetmi
Nė tokėn e djegur
Feniks i pa tretur
Shėndėrritė me bukuri
Unikat e mbetur
Nuk do tė jesh e mekur
Shpresė pėr djemtė e ri
Trėndafil i zi
KUJTIMET PĖR SHPRESĖN
Tė kujtohet Shpresa
Ishte ditė me diell
Thneglat defilonin njė rrugėtim tė gjatė
Tė kujtohet kur mė tha
Si e dinin rrugėn
Dhe paskan rojtarė
U ndale ti shikoje
Si vinin me radhė
Zėri i kukuvajkės
U dėgjua thekshėm
Te lisat e thatė
Atėherė ti mė tha
Do tė kėtė kob
Vajė dhe mall
Lotėt qė i derdhe si ujėvarė
I fshive me mėngė
Tė kujtohet Shpresa
Ishte ditė me diell
Ishte Maj
SONTE MUND TĖ SHKRUAJ
Nė delirium i harlisur
Me shqiponjėn e zezė
Bėja udhėtim tė gjatė
Nėn plisin e ndrydhur
Mu kujtuan hijet e ferrit
Sonte mund tė shkruaj
Mė thanė pėr Arixhijtė
Shumė gjėra tė liga
Se zanafillėn e kanė
Nga kryqėzim demonėsh
Tė hedhur nga Edeni
Se i groponin rrathėt e Dantes
Sonte mund tė shkruaj
Sonte mund tė shkruaj
Pėr trimėrinė e dėshmuar tė lanetve
Me pleq plaka e fėmijė
Duke vrapuar nė fushat e Kosovės
Nė Dardaninė e vjetėr
Me vesin e ujkut
E dhėmbėt zgėrdhijnė
Krekosen tė rremė
Se janė tė shenjtė
Nomad tė dėshmuar
Nė delirium i harlisur
Sonte mund tė shkruaj
ORA
Nė Dardani
Ndalur ishte ora
Dhe se maste
Kohėn e saktė
Nė hapėsirė
E kėrkuan me pishė
nga ēdo anė
edhe nė shkretėtirėn e gjerė
Nė Takllamakan
por se gjetėn
se ishte ngrirė
E gjetėn nė Prekaz tė Drenicės
nė njė kala
tė mbuluar me gurė
tė shtrėnguar
nė dorėn e Pellazgut Hyjnor
mė Njėzet e Tetė Nėntor
Qė kishte filluar
Rishtas
Matjen e kohės sė re
nė Murin e shpuar
PĖRTEJ DETIT
pėrtej detit
pjesė e mishit tim
hedhur nė shekuj
leckė e rrobave tė grisura
ashti im i thyer
pėrtej detit
lot i ruajtur nė shtambė
me "Kėngėt e Milosaos"
shkreptimė e shkėmbit
nė pagjumėsi tė thellė
pėrtej detit
koka tė kthyera mbrapsht
mallkime tė shpirtit
pėrtej detit
drita kurr nuk shuhet
e shpresa s'thyhet
|