Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
NEZIR
PROKSHI
Hyrje
Nezir Prokshi u lind mė 15 tetor 1945 nė Vėrbovc tė Drenasit. U shkollua nė
vendlindje e nė Prishtinė vazhdoi shkollimin e mesme drejtimi ekonomik.
Studioi nė Fakultetin e Drejtėsisė nė Universitetin e Prishtinės pa
shkėputje nga puna. Shkruan poezi e proze. Zotėron njė arkiv tė pasur tė
trashėgimisė etnokulturore veēmas nė lėmin e folklorit. Botoi nė tė gjitha
gazetat e revistat e kohės nė Kosovė, Maqedoni e Shqipėri.
Qė nga viti 1967 ishte korrespondent i Rilindjes i Radio
Prishtinės dhe i TVP. Nga nėntori i vitit 1990 kur u instaluan masat e
dhunshme tė Serbisė ishte i papunė deri nė pėrfundimin e Luftės kur u
punėsua nė MPMS.
Krijimin e parė letrar e botoi nė revistėn Zėri i Rinisė nė
vitin 1966. Nga opusi nė fushėn e letėrsisė ka botuar vėllime me poezi:
Luadhi Kohės, (1973), Kohė Idhnake (1987), Shi me Diell (1997), Sheshi
i Shpėtimit (2007), Lulet e Kosovės (2010), Qiejt Ilirianė (2011),
Mbretėria e Ėndrrave nė gjuhėn Rumune nė 2o11, Me Flamur nė zemėr (2012)
dhe Gjysh Dielli a ka Sy (2012). Mė pastaj nė lėmin e publicistikės e tė
prozės ka botuar: Ditar lufte Mbijetesa e popullit tė Drenicės mė
rrethinė) (2007) nė botim tė Radio Kosova e Lirė dhe njė libėr monografik
Baca Dinė - dritė i shtigjeve tė djemve tė Lirisė nė botim tė SHBP tė
Kosovės. Ėshtė fitues i disa ēmimeve letrare. Poezitė e tij janė pėrkthyer
ne gjuhėn Rumune anglisht. Ėshtė pėrfshi nė disa antologji nė Kosovė e
Shqipėri. Ėshtė Botues i SHB MESHARI Prishtinė
Aderon nė Lidhjen e Shkrimtarėve tė Kosovės.
MBRETĖRIA E SHPRESĖS
Ēuditėrisht pa hile
E donte Shpresėn
U dashurua sa ishte i ri
Edhe babė e babagjysh
Jetua kishin me te
Ajo kishte gjithė fuqinė magjike
E binte shiun, pranverėn, verėn
Kapėrcente muzgun
Nė agullimė vinte me diellin
Kur e kundėrshtonin kopilėt
Thoshte
Botėn ta jap Shpresėn jo
Me te ecte, me te ėndėrronte
Me te bėnte gjumė
Si Mbret
Vitet i kalėronte
Anė e kėnd botės
II
Kur kapėrcente ndonjė rrebesh
Kohė idhnake,
Orėliga kur trokiste nė dyer tė hapura
Para se tė kėndonte kėndesi
Ai ia thoshte kėngės majė krahu
Ndalonte kur tretej nė meditime
Mėrmėriste:
Botėn ta jap Shpresėn jo
Koha sndalon
Shpresa ecte para tij
Te nesėrmėn
Jetonte nė tė veten kohė
Besonte nė tė magjishmen fjalė
Kurriz e kishte Lirin
Nga Homeri mėsoj poemėn me mija vargje
Siē mėsoi tė shoh pėrtej errėsirės
Pėrtej bjeshkėve, pėrtej fjalėve...
Njė ditė,
Dimėr i acartė
E arrestuan
E shpallėn Rebel,
Luftėn pėr Liri pa Liri
E bėnte nėpėr qelitė e errėta
Kur e kėrrusėn stinėt dhe e zbardhen motet
I thanė; Je i Lirė, pa L i r i
III
Ai vėrtetė mbeti i pathyeshėm
I palėkundur nga Shpresa pėr Ėndrrėn
Besonte
Kėrkonte liri
Edhe sot e donė drejtėsinė
Kurrė se di pse
I besonte bestytshėm Trimit
Se do e sjell Lirinė
Me gjenin pellazg pranverėn e priste
Nė toka buke nė Fushėkohėn dardane
Dėgjonte tinguj nė Harpėn e Arbrit
Si hante palla pėr Shtat mbretėritė
Paj,
Mbret ishte
Kaluar mbretėrive tėrė botės.
MOMENTE POETIKE
Gjithė kėta qiej
Mbi kėtė vend krejt tė sheshtė
Nė qiellin e parė fluturojnė Mjellmat
Edhe ndonjė lejlek i harruar
Nė tė dytin pluskim bore
Retė qė zihen e dalin nga dielli
I treti njė Zot e di, pak mė lart njė avion
Udhė tė bardha bėn nė qiej Ilirianė mbi liqe
Matanė bjeshke nė brezare ndrit njė Yll
Mbi Gjole flutura botė e rrallė bimore, lule
Duken barka tė vjetruara mbetur brigjeve
Enkelana fle nė ēatinė e bjeshkės
Mbi liqe Nositėt nuk duken, kanė ikur qėmoti
Thonė sa herė Lasgushi e kėqyrė Mitrushin
E herė hėna zbret e plotė, e Yjet
Kur yjet prushojnė lind dielli nEnkelanė
E kur tė zdirgjem nė rrafshin e Dushemishtės
E po u zhvesha lakuriq i ēmendur do me thonė
Tė gjitha fyerjet e tundimit do i marr nė kraharor
Se mė kanė dehur erėrat me aromė Liqeni
Se mė ka mplakur e Premtja kur u poqa me Zanafillėn
E te plakėm nė mes kėsaj bardhėsie o Zot
MBRETĖRIA MAGJIKE E HIJES
Kur vjen nata
Poema e hapur nė tryezė
Grindet me metafora
Mbi mua kalėrojnė
Shkėmbinjtė tė mbėrthyer
Majave tė thepisura
Zbehen bardhėsitė
Luadhet me kėmisha tė pėrhitura
Lakuriqėt qė donė tia ndalin
Bubullimėn qiellit
Ofshame te bezdisura
Labirinteve pėrrallore
Shenja tė orėve tė liga
Po ikin
Thanė po i pėrpinė errėsira
Ka rėnė njė sėmurje e keqe
Nė njė lugajė qė ka marr zjarr
Trishtimi do tė pėrvidhet
Nė mbretėrinė magjike te hijes
Fatziu unė qė nuk mu takuam
Nė stinėn e pėrtėritjes
Imazhe rastėsore pėrshkonin qiellin
Ngadalė nė duart e Lirisė
RENKIMI I ESHTRAVE
Rėnkime vaje gjemė
Palca shpirtrash
Tė shqiptarėve tė vrarė
Tė mbuluar nėn ritmin
E krakėllimave tė sorrave
Nė errėsirėn e natės
Kur lakuriqet fluturojnė
Pa hėnė
Tė fshehur nė brendėsin
E muzgut
Sa larg ndihet rėnkimi
Gjema, fjala hidhėrimi
Flakė digjet
Me vargun tim kryeneē
Numėrojnė ditėt vitet
Epokat tė mbuluara
Me pėlhurė tė pėrhitur
Se koha erdhi pėr tė rrėfyer
Pėr shekujt e dhunuar
Nė njė botė mbėrthyer
Nė ethe plagė e dhembje
Tė shpėrndara qenēe
Pa u shėnuar emėr varri
Le tė rendon dheu mbi kokė
Ndritur nga drita e mėngjeseve
Me plot Diell Lirie
Nė qiejt Ilirian
MOLLĖ E KUQE TRUNG I NDARĖ
Dhe njė varg seē lindi sonté si njė Yll qė muzgun ndritė
Dhe njė kėngė qė mori pėrrenjve puthi Majat
Nė Diell u ngjit
Dhe u gėzua shumė
U gėzua posa preku nė gur e cung
Metaforė sėshtė Mollė e Kuqe patėm emėr edhe trung
Trung e fruta, degė e Mollės, lule e pemės mbeten tė tharė
Seē nis udhė Syri Vargut, mbushur mall si mėrgimtar
I pėrlotur syri nėnės loton nėn qepallė
Shihte ėndrra pėr mote kthimi, nė kraharor digjej, kishte mall
Dhe njė ditė njė Fundprilli, thane nė Kosovė e ke njė Varr
Ėshtė mbushur gonxhe aromė Prilli, Trungjet Sythe,
Fushat bar
|