Ėndrrat janė zakonisht njė bekim i madh qė i
kemi jo vetėm nga fėmijėria e hershme por bile edhe nga barku i nėnės.
Por fatkeqėsisht njeriu i sotėm ėndrrat dhe
porosit e saja i lėnė pas dore, dhe kėtė dhuratė aq e ēmueshme nuk di ta
shfrytėzojė pėr tė mirėn dhe pėr harmoninė e vetvetes si dhe tė rrethit ku
jeton.
Truri i njeriut ėshtė mjaft i komplikuar edhe
gjatė gjumit ai punon pa ndėrpre shpeshherė pa ndonjė logjikė. Por truri na
i dėrgon shumė porosi duke na pėrkujtuar se ēfarė po ndodh me neve!
Pavetėdija e jonė ėshtė mjaft kėmbėngulėse
posaēėrisht kur vuajmė nga ndonjė problem, konflikt, shqetėsime e mėdha
emocionale, brenga dhe tė gjitha ato qė na pengojnė rrugėn tonė tė
zhvillimit mendor dhe shpirtėror.
Nė rastet e tilla aktivizohet pavetėdija dhe na
i dėrgon sinjalet dhe porosit nėpėrmes ėndrrave tė cilat zakonisht
pėrsėriten disa herė gjatė natės apo zgjatė njė jave por pak a shumė me tė
njėjtėn pėrmbajte dhe janė tė ngjashme njėra me tjetrėn.
Po qe se kėto porosi nuk i kuptojmė ose nuk ja
vėmė veshin ose prapė fare nuk i njohim, atėherė pas disa kohėve rishtas
aktivizohet pavetėdija e jonė dhe kėtė radhė ėndrrat do tė jenė tė frikshme,
tė rėnda me njė fjalė na kaplon makthet siē e pėrshkruat ju shumė bukur me
tekniken bardh e zi.
Ashtu na ndodh se zgjohemi nga gjumi duke
bėrtitur (piskat) nė zė, jemi krejtėsisht tė djersitur, frymėmarrja e
pėrshpejtuar, po ashtu rrahurit e zemrės ėshtė i pėrshpejtuar. Ėndrra qė e
kemi parė na duket si tė ishte njė realitet, ashtu nuk e dallojmė kufirin
mes gjumit dhe fjetjes, jemi tė vetėdijshėm siē e shkruat se ku gjendemi, nė
cilin shtrat, dhomė, nuk mund tė lėvizim pjesėt e trupit, na paraqitėn
pamjet e tmerrshme etj.
Zakonisht njerėzit ėndėrrta e tilla dėshirojnė
sa mė shpejt ti harrojnė, kjo ėshtė mjaft gabim. Makthi i natės ėshtė si
ajo nėna e mirė e cila na pėrkėdhelė flokėt dhe na dėshiron njė ditė tė
kėndshme dhe tė mirė, kurse baba dėshiron dhe na kėshillon si dhe na ndihmon
pėr ti zgjedhur konfliktet, problemet, ērregullimet tjera emocionale,
brengat e shtypura.
Po sa shpejt i kemi zgjedhė problemet e
shtypura, brengat, konfliktet etj, makthi i natės zbehet dhe zhduket
vetvetiu.
Po e pėrsėris se ėndrrat e frikshme dhe
shqetėsuese pėrēojnė mesazhe tė ndryshme te njerėz tė ndryshėm. Pėr disa
prej nesh ato sinjalizojnė njė mosveprim lidhur me ngjarjet e jetės sė
pėrditshme, pėr tė tjerė ato sinjalizojnė njė mbi veprim tė tejmbushur me
emocione. Nėse injorojmė eksperiencat e dhimbshme apo tė vėshtira gjatė
ditės, atėherė jam tė destinuar t'i pėrjetojmė ato gjatė natės. Ėndrra tė
tilla na paraqesin sėrish ndjesi tė cilat nuk kemi dashur t'i marrin
parasysh, nė mėnyrė qė tė bėjmė ndryshime nė jetėn e pėrditshme.
Duke e parė situatėn nga njė kėndvėshtrim krejt
tjetėr, shumė njerėz i kthejnė problemet e jetės sė pėrditshme nė njė "ferr
personal" duke u shqetėsuar, duke u ankuar, duke u bėrė me fiksime dhe duke
imagjinuar situata mė tė kėqija deri sa flejė.
Makthet e tyre janė reflektim i problemeve tė egzagjeruara
dhe njė jete tė vėshtirė e tė lodhshme. Ne duhet tė kuptojmė se ē'po ndodh
nė jetėn tonė tė pėrditshme pėr tė ditur nėse makthet po na japin sinjal
mosveprimi apo teprimi.
Por, edhe ėndrra mė e keqe ėshtė shpesh njė
ėndėrr e mirė qė na bėn tė kuptojmė mė mirė veten dhe tė nxisim ndryshime
pozitive nė mėnyrėn e tė menduarit dhe vepruarit. Kjo vjen sepse ėndrrat
tona janė personale dhe pavarėsisht nga fakti nėse e duam apo jo ajo vetėm
na mėson si tė ndryshojmė.
Nė disa raste ėndrrat e kėqija bėhen ėndrrat qė
na mėsojnė shumė gjėra; ne arrijmė tė shpėtojmė nga njė vėshtrim nė jorealen
e rrezikut; ne ēlirohemi nga frika e rrėfimit. Nė disa raste ne mund tė
kapėrcejmė rrezikun nė ėndėrr dhe tė zgjohemi me njė ndjesi mė tė fuqishme
dhe autosufiēente.
Ėndrrat e frikshme janė mundėsi pėr tė tejkaluar
frikėn dhe dobėsinė. Ne mund tė mendojmė se ēndodhi nė ėndėrr dhe si
vepruam dhe mė pas tė pyesim veten "si mund ta ndryshoj kėtė ėndėrr"?. Mė
pas mund tė vėmė nė zbatim mėsimet e nxjerra nga ėndrra.
Ne e quajmė njė ėndėrr "tė keqe" pasi nuk na
pėlqen ajo qė ndodh nė ėndėrr. Por, nė vend qė ta bėjmė kėtė duhet ta
konsiderojmė atė si njė ėndėrr tė vlefshme.
Nėse mėsojmė prej saj, nėse bėhemi mė tė fortė
dhe mė tė zgjuar pėr shkak tė saj, ne duhet tė bindemi se ėndrra e keqe
ishte njė ėndėrr e mirė. Nė fakt, ajo ishte ėndrra e duhur dhe perfektė nė
atė moment tė veēantė tė jetės sonė.
Ja disa dukuri tė ērregullimit tė gjumit:
Parasomia
Parasomia nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē ērregullimi i fjetjes qė
ndėrlidhet me daljen e gjumit gjatė natės herė pas herėt.
Kjo dukuri tek fėmija moshės fėmijėrore ėshtė e
natyrshme pėrkatėsisht normale, kurse tek mosha e rriturve ėshtė njė
ērregullim ose sėmundje qė e ngarkon njeriun si tė tilė qė ankohet gjatė
ditės nė pagjumėsi.
Ecja nė gjumė (somnambulizėm)
Disa njerėz me ērregullimin e somnambulizmit gjatė gjumit ata
bėjnė disa lėvizje motorike nė mėnyrė automatik. Disa tė tjerėt e lėshojeė
shtratin e tyre dhe ecin nėpėr dhomė. Disa tė tjerėt e lėshojeė shtėpinė.
Kurse komunikimi me tė ėshtė i pamundshėm. Zakonisht nga ky ērregullim
vuajnė fėmijėt dhe adoleshentėt. Shkaku i kėtij ērregullimit ende nuk dihet
mirė.
Ėndėrrimet gjatė gjumit (pavor nocturnus)
Ky lloj ērregullimit zakonisht lajmėrohet te fėmija e vegjėl
pas disa orė fjetjes fėmija papritur fillon tė bėrtasė, djersitet,
frymėmarrja ėshtė e pėrshpejtuar po ashtu edhe rrahja e zemrės.
Shumė vėshtirė zgjohet fėmija, por nė mėngjes
fare nuk di se ēfarė ka ndodhur me tė, ēfarė ėndrrash ka pa, ose ēfarė
paraqitjeve ka pėrjetuar, ashtu nuk i kujtohen asgjė.
Agresiviteti gjatė gjumit
Ky ērregullim zakonisht lajmėrohet tek meshkujt e moshės sė
mesme dhe tek pleqtė dhe shumė radhė tek femrat apo grupmoshat e tjera.
Zakonisht lajmėrohet tek njerėzit qė vuajnė nga sėmundjet neurologjike.
Dallimi nė mes ērregullimit ecjes gjatė gjumin
dhe agresivetiteti ėshtė se kėta tė fundit kur zgjohen nga gjumi ju kujtohen
ngjarjet e natės, zakonisht flasim pėr ėndrrat e tmerrshme, frikshme.
Mendohet shkaktari i kėtij ērregullimit ėshtė
sėmundja neurologjike qė e ērregullon njė pjesė tė trurit, pikėrisht atė
pjesė nuk pengon pėr ta ēliruar muskujt e trupit gjatė gjumit.
Ky lloj ērregullimit zakonisht shėrohet me medikamente ashtu
tė quajtura KLONAZEPAM.
Pėrtypja e dhėmbėve gjatė gjumit (Bruksizėm)
Bruksizizmi pėrkatėsisht pėrtypja e dhėmbėve gjatė gjumit ėshtė
mjaft i fortė saqė ndihen fėrkimi i dhėmbėve nė dhomėn e fjetjes.
Ky ērregullim ėshtė i pavetėdijshėm qė
lajmėrohet nga mosha 17 ose 20 vjeēare dhe zgjatė deri pas moshės 40 vjeēare
qė zhduket nė mėnyrė spontane.
Mendohet se shkaku ėshtė nė renditjen e dhėmbėve
dhe pozita e tyre jo natyrshme.
Sė fundit kemi edhe biseda me zė gjatė gjumit etj.
|