Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
NIKOLLĖ
KĖRHANAJ
Hyrje
Nikollė Kėrhanaj u lind nė Zym tė Hasit mė 05 dhjetor 1943. Shkollėn fillore
e kreu nė vendlindje, Normalen nė Prizren ndėrsa Fakultetin Filozofik, Dega
Gjuhė dhe Letėrsi Shqipe nė Prishtinė. Gjithė jetėn punoi nė arsim.
Krahas punės me mbledhjen e krijimtarisė popullore e kulturėn
tradicionale materiale-shpirtėrore nė pėrgjithėsi, kryesisht nė Has, andaj
edhe ėshtė bashkėpunėtor i jashtėm i Institutit Albanologjik nė Prishtinė.
Herė pas here paraqitet edhe nė shtypin e pėrditshėm, nė gazetat Bota Sot,
Koha Ditore e Zėri si dhe nė revistat periodike Fidani- Prizren,
Drita -Prizren, Bashkėsia Jonė - Gjakovė (tash e ndėrprerė) me punime
publicistike.
Ėshtė veprimtari jetės kulturore e arsimore nė Zym e Has.
Bashkėthemelues i Klubit letrar Shtjefėn Gjeēovi dhe SHKA-sė Katarina
Josipi nė Zym, i redaksisė sė fletushkės Zėri i Hasit i revistės rajonale
Etja tė Hasit dhe Zėri i Malėsorit nė Gjonaj. Ėshtė kryetar i shoqatės
Kolping -Kosovė me seli nė Prizren. Merret edhe me poezi.
Deri mė tash ka botuar kėto vepra:
-Zymi i Hasit -fletė palesė me bashkautor Frrok Kristajn,
botim i Klubit letrar Sh. Gjeēovi, Zym, 1996;
-Abetarja e Zymit -monografi e shkollės fillore Shtjefėn
Gjeēovi nė Zym, shtypur nė Drita Krushė e Madhe, 1997;
-Zoja e Hasit - monografi e kishės nė Zym me bashkautor At
Ndue Kajtazin, botues Kuvendi Franēeskan nė Gjakovė, shtyp nė Nova
Makedonija, Shkup, 2000;
-pėrmbledhje vjershash Zana e Pashtrikut -shtėpia botuese
Bogdani-Pashku, Prishtinė 2003;
- Zėri i Zymit -buletin informative-kisha katolike e Zymit me
don Albert Krista, Zym, 2006;
- Zymi i Shtatė Kodrave -monografi e fshatit, botimi, Klubit
letrar Shtjefėn Gjeēovi shtypur nė BAF- Grafik, Prizren, 2008; ;
-Kisha e Zojės sė Hasit -Historik i shkurtėr-fletė palesė,
Zym, 2010;
-Tempulli i Librit - monografi e bibliotekės Pjetėr Bogdani
nė Zym, Klubi letrar Sh. Gjeēovi nė Zym, shtyp nė BAF- Grafit, Prizren,
2010; ,
-Takimet e Gjeēovit 1971-2006 me bashkautorė, botim i Klubit,
shtypi TIMEGATE -Prishtinė, 2007; nė vazhdim almakakėt: Takimet e
Gjeēovit 200789 e 10, 11, 12, 13, 14 e 2015 me bashkautorė, Timegate
Prishtinė
-Zymi i Hasit guide turistike me bashkautorė. U shtyp nė
Dukagjini - Pejė, 2011.
- Kronistoria e shkollės nė Zym, Zym, 2014
Ėshtė redaktori disa monografive, veprave nė prozė e nė poezi.
Nikollė Kėrhanaj ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė
Kosovės nga viti 2001.
U pensionua nė dhjetorin e 2008-tės dhe jeton nė vendlindje.
MESAZHI I PAVARĖSISĖ
Si tė gjithė, ashtu edhe unė,
Pyesja profesorin,
Ēvlon nė shpirtin tim?
Profesori i sociologjisė heshtte,
Peshonte situatėn me kokė - ulur,
Vėshtronte horizontalisht,
Mendonte e thellohej vėrtikalisht
Matėte globin tokėsor.
- Ėshtė skeptik,
Heshtje pėr meditim.
Unė e shaloj atin e atkisė
Vrapoj rrafshit e brisė
Nė Ditėn e Shenjtė tė Dymijė e Tetės
Marr mesazhin prej Gjermanisė:
Nga miku Valter Dissinger:
- Urime - Ditėn e Pavarėsisė!
Prej sė largu i lidhim
Mendimet e shikimet
- Thyhet heshtja e skepticizmit,
Pėrfundon meditimi
Nė mesin tonė lulėzojnė horizontet
Pėrqafimet vazhdojnė me fjalėt:
- Urime, urime!
NĖNĖ E BOTĖS
Nga sytė,
Lotėt shprehin dashuri.
Nga goja,
Fjalėt pikojnė mjaltė.
Dhembja,
Zemrėn ia gdhendė si me daltė.
Nėnė e Botės,
Shpirtmadhe e zemėr gjerė.
Trupin dhe vetveten,
Pėr tė gėrbulurit,
E shtrydhi si limonin,
Ia fali tė varfėrve.
Tokės ia la njė grusht eshtra,
Shpirtin ia fali gjithėsisė,
Vendlindjes e Dardanisė,
Famėn Perėndisė
Mbeti vetėm emėr:
- Nėnė e Dashurisė.
PAK DITĖ NĖ KURBET
Unė e puthja pragun e derės
Kur nisesha pėr kurbet.
Ti nėnė, vėshtroje pragun,
Puthe tė puthurėn time.
Sa here tė bie ndėrmend
Pėr mua - djalin tėnd tė vetėm
Drejtojė sytė nė prag tė derės
Aty takohet dashuria jonė.
Edhe Ju nga unė
I keni drejtuar sytė
Tė takohen shikimet
Diku nė mes tė rrugės.
Tri herė trokit nė xham
Do tė lajmėrohem noborr
Veshur me mantel tė bardhė
Pėr tė dėftuar se jam duke ardhė.
Aty, nė mes tė rrugės
Shkrepin shkėndijat
Pėr ritakim familjar.
GJEĒOVI LIGJĖRON
Fuqia e mendjes
Fjalės dhe pendės
Ishte ligjėrimi i Gjeēovit
Nė Kanunin e Dukagjinit.
Aty ku shkriu talentin
Fuqinė e trimit e guximit
Grumbulluar nė shpirtin e Tij
Nga parimi pėr drejtėsi,
Pėr liri nė Shqipėri
Nderė, besė, burrėri e liri
Mbledhur nė Gomsiqe,
- kur ishte i ri...
EMOCIONI I PASTĖR
Nuk jam ithtar i dhunės
Kur flet dikush pėr paqe,
Unė derdhi lot gėzimi.
Kur dikush mė donė me zemėr
Emocionet mė gufojnė
Unė derdhi lot nga shpirti.
Edhe pėr tė bijtė qė i kam pėr emėr
E pėr vajzėn qė e kam pėr zemėr
Unė derdhi lot nga shpirti.
Janė lotėt nė mbrojtje tė tyre.
Qofshin tė bekuara
kėto troje stėrgjyshore,
Tė bekuar qofshim
Edhe ne qė mbrojmė,
I bekuar qoftė ēdo atdhetarė
Unė derdhi lot se jam shqiptarė.
Emocionet shpėrthejnė nga njė
skutė e thellė e shpirtit
Pėr tė derdhur lot mallėngjimi.
E di qė vaji sėshtė i burrave,
Kėta sjanė lot pėr morte zi
Janė lot nga shpirti human
Qė trimat e burrat bėhen edhe kurban.
Emocioni - vullkan qė sshuhet
Me vullnet as me dhunė
Me tė shpreh:
Dashuri,
Mirėsi,
Miqėsi,
Mirėqenie e
Respekt
Pėr ēdo njeri!
|