Fjala e redaktorit
Zėri i poezive kanė kurorė mėndafshin e tokės
Arbėrore
Nuk ėshtė rastėsi, ndoshta do ta emėrtoja si njė
dėrgesė e zbritur prej qiellit kėtu gjer nė tokė poetin e fjalėn e tij tė
shkruar, sepse nė ēdo frymėmarrje dhe tingull qė del nga shpirti i vetė
poetit, ngjan si mėndafsh dhe e thotė ėmbėl vargun kur e shkruan nė letėr
Jam kėtu, po tė pres me llavėn e ngrohtė tė shpirtit tim qė buron nga toka
qė mė lindi sė bashku me germat shqipe, me fjalėn e magjishme tė nėnės plot
tingull e melodi, tė mbėshtjellė si njė kurorė me mėndafshin e tokės
Arbėrore!. Nė gjithė korpusin e poezive tė shkruara nga dora e poeti Adem
Zaplluzha, gjen tė parat fjalė: Atdhe, nėnė, flamur, liri! Tė gjitha kėto
janė tė shkrira nė njė tė vetme, dhe kur bashkohen ato formojnė shkėmbjete
dhe marrin forcė e ndriēojnė si gur xehori kur poeti i derdh si ujė i
Lumėbardhit tė qėndisura me fije mėndafshi germat e fjalėt shqipe nė
fletėt e bardha nėpėr libra.
Poeti Adem Zaplluzha ėshtė njė kronikan i
vetėdijshėm i kohės qė jeton ai, por edhe qė e jetojmė edhe ne. Ai ka
veēori tė veēanta si poet, sepse kohės dhe fenomeneve tė saj, iu qėndron nė
krye, i prek shqetėsimet e shoqėrisė njerėzore dhe na i pėrcjell ato me tėrė
forcėn e tyre me mėnyrėn e stilin tė shkruarit tė vargut poetik. Nė vargjet
mbizotėron thjeshtėsia dhe lartėsohet kuptimi i tyre qė marrin vlera
edukative e filozofike kur i lexon ato.
Tingujt e vargjeve tė poezive kanė nė vetvete
dashuri, dhimbje, por edhe rebelim deri aty sa shtron pyetjen se: Duhet
ta largojmė nga vetja ne si qenie njerėzore urrejtjen pėr njėri- tjetrin,
por shkon edhe deri atje kur thotė se kombet e popujt duhen tė ndėrtojnė ura
bashkėpunimi miqėsie dhe tė largojnė urrejtjen nga vetja, sepse kjo e fundit
sjell vetėm regres dhe jo zhvillim e pėrparim shoqėror midis popujve e
kombeve.
Vetė poezia ėshtė trungu dhe fryti i ndėrgjegjes
sė poetit
Nė kėtė vėllim tė ri me titull Njė dry prej
dylli, ėshtė i ndarė nė tre cikle. Tė tre ciklet e paraqitura pėrshkohen
me njė varg tė lėmuar mirė tė poezive. Ato kanė lidhje harmonike, por dhe
fill pėrshkrues i mendimeve dhe tėrėsia e mesazheve kanė lidhje organike me
njė zė qė buron fuqishėm tė brendshėm, tė kapshėm nga lexuesi me lehtėsi qė
tė mbetet nė memorie kur e lexon atė. Pra, kėto veēori dalluese e bėjnė
poetin Adem Zaplluzha tė pranueshėm tė lexohet me lehtėsi, por na jep edhe
forcėn e fjalės sė shkruar qė na ndėrgjegjėson si qenie njerėzore pėr tė
bukurėn, pėr kurorėn e Dashurisė njerėzore! Autori sjell kohėn e shkuar
midis nesh, i jep jetė, frymėmarrje tė djeshmes, pra e ringjall duke
pėrshkruar ngjarje e tė afron tek e nesėrmja plot shpresė pėr ta jetuar
jetėn sot, nesėr e pėrgjithmonė. Ai me poezinė na paraqitet me kėtė vėllim
si njė shtegtar qė rend drejt dashurisė njerėzore, por me vargun e tij
shėron edhe plagėt e shoqėrisė njerėzore nė pėrgjithėsi, e nė veēanti tė
kombit tė vetė. Poeti Adem Zaplluzha ka zgjedhur fjalėn dhe poezinė pėr tė
shėruar plagėt e Atdheut, sepse pushtuesit nė radhė tė parė popullit
shqiptar i kanė vrarė fjalėn, gjuhė, kulturėn, pastaj i kanė marrė edhe
jetėn, lirinė etj.
Titulli i librit Njė dry prej dylli ėshtė
sintezė e njė metafore e gjetur qė rrok gjithė brendėsinė e pėrfshirjes sė
poezive tė kėtij vėllimi poetik. Autori ka ditur tė gjejė atė dry prej
dylli e ta vendosė nė kornizėn e shpirtit tė tij tek poezitė e librit, me
qėllimin e vetėm qė shkronjat shqipe dhe vargu i shqipėruar tė mos ketė
kurrė ndryshk, por vetėm tingullin e jetės dhe ti japė oksigjen lexuesit.
Kėtė e gjejmė tė konkretizuar nė poezinė Njė dry prej
dylli nga ku ka marrė edhe titullin ky vėllim.
Pulėbardhat ēukitin
Nėpėr dritaret e anijeve tė pėrmbytura.
Zėri i trishtuar i ujit
Dėgjohet diku larg nė Mesdhe
Bunaca e pėrgjumur
Numėron ēastet e fundit tė kėsaj nate.
Edhe pak kohė ka mbetur
Derisa tė hapen portat e mbyllura tė ujit.
...Por ky ujė dhe shi i pranverės sė jetės ska
tė ndalur. Ai vazhdon rrugėtimin e tij. Ndaj poeti bėn edhe gjetjen tjetėr
fosforeshente nė pika uji, e ndėrton varg me ngjyrat e pranverės tė cilat i
lag shiu pranveror. E ku ka mė bukur, - thotė poeti qė vargu poetik tė lahet
me shiun e pranverės!?
Po bie shiu i ēmendur i pranverės,
Vetėm zėri i shthurur i natės
E cila tundet nė largėsi.
Mund tė matet sonte
Me thellėsitė e tasave tė ndryshkur.
Ndėrsa te poezia Oxhaku gjysmė i shembur
poeti ka gjetjen e dhimbjes shpirtėrore, dhe ai e shpreh hapur kėtė plagė e
cila kėrkon shėrim. E gjithė poezia pėrshkruhet nga lirika e vargut dhe ka
pėrbėrės tė shumtė metaforikė, kjo e lartėson poezinė dhe pėrcjell mesazhe
tė forta te lexuesi. Mė konkretisht:
Nėpėr muret e rrėnuara
Kanė mbetur vetėm plagėt..,
Dhe shenjat e gishtėrinjve
Njė dritare e thyer
Nuk mbyllet mė asnjėherė.
Nėn pemėt e kopshtit tė dhunuar
Si flamujt e pikėllimit valojnė,
Pjesėt e njė fustani tė grisur
Buzė greminės sė mendjes
Dėnes mbrėmja e plagosur nė shpirt .
Me tė njėjtėn metaforike pulson edhe nė poezinė
Mėngjesi i klonuar nė sterrė
Hapen dhe mbyllen dyert
Sėrish hapen,
Bozhuret kanė mbetur pa ngjyrė
Kudo mbisundon ajo e gjakut.
Nė buzėt e njė fėmije
Si lulja e pranverės ēelė trishtimi;
Mėngjesi i klonuar nė sterrė
Me tė dy duart e ditės i mbulon sytė .
Poetin Adem Zaplluzha e mundon edhe pengu i
kujtesės. Pikėrisht ndaj kėtij fenomeni shoqėror, ai bėn thirrje qė tė mos
harrojmė tė kaluarėn, por ajo tė jetė njė mėsim pėr tė tashmen e tė ardhmen
qė brezat tė dinė se ēėshtė falja, besa e dashuria ndaj tė tjerėve e vetes,
sepse kjo urė dashurie sjell vetėm pėrparim e zhvillim shoqėror. Kėto i gjen
nė pasqyrėn e vargut te poezia Mbetem peng i kujtesės.
Po qė se e pranon vdekjen
Ti qė nė fillim tė rrugės,
Je njė hije e vdekur.
Njė tel i hollė argjendi
Mbrėmė u kėput nga kitara e trishtimit....
Poet Durrės, maj 2015
|