Ēdo ditė hasim nė jetė, kudo e kurdo, njerėz me
sy plotė ferr! Njerėz tė mėrrolur, tė tensionuar, tė ēekuilibruar. Tendosja
u lexohet nė sytė e spėrkuqur, nė mėrrolet frikėsuese, nė tenin e fytyrės
dhe kudo nė shėmtinė e tyre. Sepse njerėzit e tillė janė tė shėmtuar. Ata
nuk mund tė jenė njerėz tė bukur, sepse njėrės tė bukur janė vetėm njerėzit
pozitivė.
Por ēdo ditė hasim nė jetė dhe njerėz me sy plot
parajsė. Njerėz tė ēiltėr, tė ekuilibruar, tė bukur. Sepse, siē thamė, tė
shėmtuar e tė bukur njeriun e bėjnė mendimet e veta. Njeriu, qė kryesisht
ėshtė pėrshkuar nga mendimet negative, nuk mund tė jetė i bukur, ashtu siē
njeriu kryesisht i pėrshkuar nga mendimet pozitive, me qėndrim pozitiv ndaj
jetės e me sjellje tė mirė, nuk mund tė mos jetė i bukur. Kjo, besojmė
thellėsisht, ėshtė njė konstant qė qėndron.
Pra, thjesht: parajsa dhe ferri ndodhen thellė
nė vetėn tonė. Ato janė potencialet pozitive dhe negative qė i posedojmė.
Varet nga vullneti ynė i lirė se cilin prej kėtyre potencialeve e
aktivizojmė dhe ēbotė do ti krijojmė vetes, ku pastaj do tė jemi tė
detyruar tė jetojmė. Me fjalė tė tjera: vetvetes ia krijojmė parajsėn dhe
ferrin - me mendimet tona, me qėndrimet tone, e me sjelljet tona.
Valėzimi simetrik
Nė ēdo rast kur mendimet tona janė orientuar nė
kahje pozitive, kur nė jetė e kultivojmė mendimin pozitiv, kur qėndrimin,
ndaj jetės, ndaj njeriut dhe ndaj ēdo gjėje e kemi pozitiv, joegoist, kurse
sjelljet tona janė tolerante, tė matura e tė dashura pėr rrethin - kemi
krijuar parajsė shpirtėrore, nė tė cilėn kemi kėnaqėsinė dhe nderin tė
jetojmė.
Dhe anasjelltas: nė ēdo rast, kur mendimet tona
janė tė orientuara nė kahje negative, qėndrimet ndaj jetės i kemi egoiste,
kurse sjelljet intolerante e tė pamatura - jeta jonė do tė jetė njė ferr i
vėrtet, tė cilin vetė ia krijojmė vetes dhe nė tė cilin do tė jemi tė
detyruar tė jetojmė.
Pra, kush nė shpirtin e vet kultivon dashurinė
dhe mirėkuptimin, ka ndėrtuar parajsėn shpirtėrore, ku do tė jetoj vetė, por
nga drita dhe dashuria e saj do tė ndriēohen e do tė ngrohen edhe tė tjerėt:
miqtė dhe shokėt, tė afėrmit dhe farefisi, si dhe tė gjithė tė tjerėt qė nė
njė mėnyrė a nė tjetrėn kanė tė bėjnė me tė.
Anasjelltas, kush nė shpirtin e vet kultivon
urrejtje, kush nė mendjen e tij pandėrprerė pėrpunon mendimin negativ, nuk
do tė mund tė shijojė lumturinė dhe ai me vullnetin e vet, ka ndėrtuar
ferrin e vėrtet shpirtėror, tė zjarrtė e tė mundimshėm, nė tė cilin do tė
digjet vetė, por ku valėt e atij ferri, simetrikisht, do tė shpėrndahen nė
tė gjitha drejtimet dhe ndikimin e fuqinė tė tyre fatkeqėsisht, do ta
ndjejnė e do ta pėrjetojnė edhe tė tjerėt, tė gjithė ata qė nė njė mėnyrė a
nė njė tjetėr kanė tė bėjnė me tė...
Lėkundja e harmonisė
Sa e sa herė na ka rėnė tė shohim njerėz me sy
plot ferr, kur vetėm pak u ėshtė prekur egoja e tyre. Sa e sa herė edhe vetė
ne, nga hidhėrimi i pamatur e nga zemėrimi, na janė ndryshuar sytė dhe syve
tanė su ka mbetur njė trohė ngjyrė as ngrohtėsi dashurie. Ato ēaste janė
ēastet kur e pėrjetojmė ferrin tonė, qė e kemi thellė nė vete. Shpėrthimi i
egos nga sytė tanė tė skuqur paraqet zjarrin e ferrit tė vėrtet qė ėshtė
zgjuar nė shpirtin tonė. Kjo ėshtė gjendje ferri, nė tė cilėn digjemi ne, qė
vet e kemi krijuar. D.m.th. projektuesi dhe ndėrtuesi, qė ėshtė njė, digjet
vet nė veprėn qė e ka projektuar dhe ndėrtuar vetė. Ėshtė fatkeqėsia mė e
madhe sa mė i madh tė jetė numri i njerėzve qė i urrejmė, qė nuk mund ti
durojmė, qė smund ti shohim, smund ti pranojmė... Thjesht: sndjehemi
kėndshėm kur ndodhemi nė praninė e njėri-tjetrit.
Sa e sa pemė tė lulėzuara,sa e sa fluturim
parajsore zogjsh, sa e sa cicėrima magjike tė tyre, sa e sa pamje tė
kėndshme e sa e sa peizazhe tė bukura natyrore mbesin tė papėrjetuara nga
ana jonė, shkaku i mendimeve negative qė na kanė vėrshuar, shkaku i
hidhėrimit, i zemėrimit e tėrbimit qė na ka kapluar, shkaku i sedrės sonė tė
fyer ose shkaku i urrejtjes qė kemi ndaj botės. Thjesht, kėto sulme tė
ferrit na e prishin disponimin, na e trandin botėn tonė tė brendshme
shpirtėrore, na e lėkundin harmonin dhe aso ēastesh nė ne vjen duke u zgjuar
ferri ynė. Dhe ne fillojmė tė jetojmė nė ferrin tonė e nė mendimet e tij.
Dhe ne nuk shohim gjė tjetėr, pos ferrit tonė. Dhe ne shohim e ndjejmė vetėm
elementet e ferrit tonė, qė vet e kemi krijuar. Dhe ne shohim e ndjejmė
vetėm subjektin qė na e shkakton ndjenjėn e ferrit, tė urrejtjes tė
indisponimit, tė pakėnaqėsisė. Dėgjojmė vetėm fjalėt e subjektit qė pėr ne
janė ferri, urrejtja, indisponimi, pakėnaqėsia. I kemi parasysh dhe i hasim
kudo nė mendimet tona vetėm sjelljet e tyre tė liga, armiqėsore,
shkatėrrimtare...
Kudo rreth nesh - parajsa
Prandaj, nuk i shohim, nuk i shijojmė e nuk i
pėrjetojmė bukuritė e jetės... Sa e sa pamje e peizazhe tė bukura, magjike,
nuk i kemi parė e pėrjetuar, dhe nuk i shohim e nuk i pėrjetojmė, shkaku se
ne digjemi nė ferrin tonė, tė cilin vetė e kemi ndėrtuar qė tė digjemi nė
tė. Sa e sa pemė tė lulėzuara, luadhe tė blerta e tė lulėzuara, sa e sa
fluturime mahnitėse zogjsh, sa e sa cicėrima magjike e kėngė tė kėndshme, sa
e sa trajta bukurish njerėzore, skemi mundur ti shohim, ti shijojmė e ti
pėrjetojmė, shkaku i ferrit tonė shpirtėror, qė na verbon pėr ti parė, pėr
ti shijuar e pėr ti pėrjetuar. Ferri ynė shpirtėror, tė cilin siē thamė e
ndėrtojmė ne vet, e nė tė cilin pastaj vetė digjemi nė tė, na shtangon tė
mos e shohim, tė mos e shijojmė e tė mos e pėrjetojmė parajsėn e jetės, qė
ndodhet kudo rreth nesh, gjithkah e shtrirė, nė pafundėsinė e kohės e tė
hapėsirės... Ai na verbon tė mos i shohim e tė mos i ndjejmė bukuritė e
botės e tė jetės, qė gjithkah na rrethojnė, gjithkah na pėrcjellin, qė
pėrherė i kemi pranė, dhe kurrė sėshtė ēėshtja se ato mungojnė, por se ne
mungojmė, ne nuk ndodhemi kėtu ku duhet - nė parajsėn e botės e tė jetės,
por ndodhemi atje nė ferrin e zjarrtė, ku shpirti digjet e vuan...
Pa mė thuani njė vend ku nuk ndodhet parajsa
kudo rreth nesh, nė dispozicionin tonė, vetėm qė ne duhet tė jemi kėtu pėr
ta parė, pėr ta shijuar e pėr ta pėrjetuar.
Shikoni vetėm pak rreth vetes, aty do tė gjeni
lloje tė ndryshme lulesh, lloje tė ndryshme zogjsh, lloje tė ndryshme
fluturimesh, lloje tė ndryshme cicėrimash e kėngėsh, lloje tė ndryshme
pemėsh e fluturash, lloje tė ndryshme gurgullimash, lloje tė ndryshme
trajtash tė bukura njerėzore... dhe parajsėn do ta gjeni tejet pranė vetės;
atė do ta gjeni nė kopshtin e shtėpisė, nė vazon me lule pranė tavolinės, nė
arėn ku punojmė, nė luadhe e nė fusha, nė udhėtime, nė ēdo shėtite...
Gjithkund, nė ēdo vend e nė ēdo kohė, vetėm kur ne jemi kėtu, kur jemi duke
jetuar tash dhe kėtu...mbi tė gjitha, kur nuk ndodhemi nė mungesė, atje larg
nė ferrin tonė, por nė parajsėn shpirtėrore, e cila sėshtė gjė mė shumė,
pos harmoni e ndjenjave, dashuri e ēiltėr dhe mendim pozitiv.
|