Besimi ėshtė mendim i
formėsuar nė mendje pa asnjė thėrrmijė tė luhatjeve e tė dyshimeve. "Besimi
ėshtė ligji themelor i jetės". Ata qė duan tė arrijnė suksese tė larta,
duhet tė kenė besim tė madh. Raporti ndėrmjet suksesit dhe besimit ėshtė
plotėsisht i barabartė: aq sa do tė besosh nė aftėsitė tuaja, aq edhe do tė
arrish sukses. As mė pak, as mė shumė.
"Deri para disa kohėsh,
besohej se pėr ta arritur ndonjė sukses nė jetė, - shkruan H. Boksi, - ishin
tė nevojshme dhunti tė jashtėzakonshme inteligjence, tė shoqėruara nga
favore tė veēanta tė fatit. Sot dihet e pranohet nga tė gjithė kompetentėt
nė kėtė fushė se suksesi ėshtė njė ēėshtje e thjeshtė vullneti e zbatimi. Aq
e vėrtetė ėshtė kjo, se ne amerikanėt nuk besojmė as nė fatmirėsi, as nė
fatkeqėsi, por besojmė nė "rastėsi". E, rastet paraqiten me qindra nė rrugėn
e jetės...
Individėt sistematikisht fatkėqij janė tė frikėsuarit, tė rrėmbyerit,
dembelėt, tė paqėndrueshmit, injorantėt, tė ērregulltit...
Njeriu aktiv dhe i
guximshėm, i mėsuar, i matur, i kujdesshėm, nuk ėshtė kurrė fatkeq. Mund tė
pėsojė njė pėrmbysje, por kurrė njė disfatė. Tė besosh se pėr tė qenė i
suksesshėm dhe i lumtur ėshtė e domosdoshme buzėqeshja e fatit dhe
dashamirėsia e rastit, ėshtė njė gabim i rėndė. Si elemente psikologjike,
suksesi dhe lumturia, janė tė varura plotėsisht nga vullneti ynė."
Ndėrkaq, O. Shelbahu, do tė
thotė: "...duke folur pėr qėllimin, kam theksuar tė mos i vini vetes qėllim
tė vogėl. Gjithashtu kam theksuar se nuk bėn ta konsideroni veten tepėr tė
vogėl dhe pa vlerė, dhe kėtė gjė do ta theksoj edhe njėherė, sepse e di me
siguri se jeni nė gjendje tė manifestoni aftėsi shumė mė tė madhe punuese
sesa besoni edhe vetė. Porse shumė njerėz lėngojnė nga ajo qė nuk besojnė nė
vete dhe nė aftėsitė e veta. Ndėrkaq, vetė besimi bėn qė veprat e mėdha dhe
veprimtaria e madhe tė arrihen dy herė mė shpejt dhe mė lehtė. Pėr kėtė ja
se ē'thotė pėr dėshirat tuaja mjeshtri i vjetėr Gėte: "Dėshirat tona janė
parandjenja tė aftėsisė, tė cilat gjenden nė ne, janė kasnecė tė asaj qė
jemi nė gjendje tė bėjmė".
Ēdo dėshirė e arsyeshme
mund tė plotėsohet. Dėshira ėshtė e arsyeshme nėse gjendet nė suaza tė asaj
qė mund tė arrihet. E arritshme ėshtė ēdo gjė pėr ēka jeni aftėsuar. Nėse
pėrherė synoni pėrpara, kufijtė e sė arritshmes ēdo ditė do tė zgjerohen
pėrherė e mė tepėr, meqė aftėsitė tuaja pėrmes synimit pėrherė zhvillohen.
Shumica e njerėzve janė
ėndėrrimtarė, tė cilėt nuk dinė se ē'duan ē'ėshtė e drejta, nuk dinė pse dhe
pėr ēfarė arsye jetojnė. Pėr kėtė nuk ėshtė e ēuditshme pse fati i hedh sa
andej, sa kėndej, kurrkund nuk zėnė vend e as kanė kėnaqėsi tė plotė.
Ata janė njerėz tė sė
pėrditshmes, qė ėndėrrojnė syhapur, qė vetė janė fajtorė pėr fatkeqėsinė e
tyre, po, megjithatė, ua hedhin fajin tė tjerėve. Ju ndėrkaq, duhet tė ecni
jetės syhapur dhe pėr kėtė shkak tė gjykoni pėr ēdo gjė me arsye.
Nuk ekziston kurrfarė
ndikimi qė do tė mund t'ju pengonte, nėse pėrpara nuk i besoni atij ndikimi.
Natyrat e mėdha ecin qetė rrugicave tė veta drejt suksesit, tė cilin e kanė
rrėnjosur fort dhe e ruajnė si farė tė ēmueshme".
Kėto ishin dy fragmente tė
shkurtra, qė flasin qartė pėr funksionin e besimit pėr arritjen e suksesit
nė jetė. Mė poshtė do tė merremi me besimin si mjet tejet efikas pėr shėrim
tė sėmundjeve tė ndryshme. Por edhe kur kemi shkruar pėr "Mendimin dhe
Qėllimin", e edhe nė kėtė pjesė pėr besimin si fuqi e madhe nė rrugėn e
suksesit, e edhe pėr pjesėn tejet interesante kur besimi sjell shėrimin,
gjithnjė na del para njė dilemė shumė serioze: ku po gjen forcė organizmi
pėr realizimin e qėllimeve tė larta, pėr arritjen e sukseseve tė mėdha dhe
pėr shėrimet e ndryshme. Me kėtė rast duhet t'i drejtohemi Oshos, i cili nė
librin Fara hyjnore nė mėnyrė eksplicite dhe tė saktė i sqaron tė gjitha.
"Mendimi qė e lind besimin, - thotė Osho, - e krijon energjinė e
caktuar nė organizėm. Aq sa tė ketė njeriu besim, aq do tė ketė energji.
Kurse energjia ka forcė qė t'ua ndryshojė trajtėn gjėrave. Pėr tė qenė ky
mendim
plotėsisht i qartė, shikone rrjedhėn e
ujit. Uji ecėn teposhtė, uji mendje s'ka, ecėn nga i vjen mė lehtė. Po tė
pėrdorim energjinė dhe ta vlojmė ujin, atėherė nga do tė shkojė avulli:
pėrpjetė a teposhtė?"
Tė gjithė ata qė janė
thelluar pak mė shumė nė fshehtėsinė e krijimtarisė imagjinare, e dinė fare
mirė se pa njė frymėzim tė fortė qė shkakton njė temperaturė tė brendshme,
pra, pa njė zjarr, njė energji, nuk mund tė ketė vepėr tė mirė artistike. Pa
njė energji tė caktuar, nuk mund tė krijohet asnjė prodhim nga jeta
materiale. Secili, kush mė pak e kush mė shumė, e do njė energji tė caktuar.
"Ta vlojmė ujin, t'ia ndėrrojmė trajtėn" dhe, prandaj, do t'i ndėrrohet edhe
rrjedha. Nėse kemi vlime tė brendshme, energji, nė vend se tė ecim teposhtė
si uji, do tė kthehemi nė drejtim tjetėr: pėrpjetė, si avulli.
Ja forca reale e besimit,
prandaj kemi thėnė nė fillim se aq sa tė kesh besim, aq do tė kesh sukses.
As mė pak, as mė shumė. Por tė shohim tash funksionin e besimit si mjet
shėrues, pėr tė cilin Xh.Marfi thotė:
"Ėshtė e qartė se secilin
njeri e interesojnė problemet e shėrimit tė sėmundjeve trupore. Ē'sjell nė
tė vėrtetė shėrimi? Ku fshihet fuqia shėruese? Secili nga ne sė paku njė
herė e ka parashtruar kėtė pyetje. Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: fuqia
shėruese pushon nė ndėrdijen e secilit njeri, kurse ndryshimi i qėndrimit tė
tė sėmurit e liron dhe e nxit atė qė tė fillojė tė veprojė.
Asnjėherė, asnjė mjek,
asnjė psikolog, asnjė psikiatėr, asnjė prift a fallxhi nuk e ka shėruar
asnjė tė sėmurė. Fjala e lashtė thotė: "Mjeku plagėn e lidh me fashė, kurse
zoti e shėron". Psikologėt dhe psikiatrit i lirojnė blloqet dhe, nė kėtė
mėnyrė, e lirojnė parimin shėrues, duke ia kthyer shėndetin tė sėmurit.
Ngjashėm me kėtė edhe kirurgu e liron pengesėn fizike nė organizėm, pas sė
cilės rryma shėruese pėrtėrin funksionin e vet normal. Asnjė mjek nuk do tė
pohojė me kėmbėngulje se pikėrisht ai e shėroi pacientin, por kėtė sukses do
t'ia njohė fuqisė shėruese, qė ka emra tė panumėrt: natyrė, jetė, zot,
inteligjencė krijuese ose fuqi e ndėrdijes.
Ekzistojnė shumė metoda tė
ndryshme tė eliminimit tė pengesave mentale, emocionale dhe fizike, qė
pamundėsojnė qarkullimin e lirė tė parimit shėrues tė secilit prej nesh.
Parimi shėrues, i vendosur diku thellė nė pjesėn e ndėrdijshme tė mendjes,
ėshtė nė gjendje dhe i gatshėm, qė nėn udhėheqjen e vetėdijes sė vet a tė
vetėdijes sė dikujt tjetėr, ta shėrojė shpritin e trupin nga ēdo sėmundje.
Parimi shėrues vepron nė brendi tė secilit njeri, pa dallim
ngjyre, race a feje...
Veprimi bashkėkohor i
terapisė shpirtėrore bazohet nė faktin e provuar se forca e paskajshme dhe
menēuria e ndėrdijes reagojnė sipas besimit qė i kushtohet asaj. Prifti,
gjatė kėsaj, i pėrmbahet pėrcaktimit tė biblės: tėrhiqet nė botėn e vet dhe
e kyē derėn pas vetes, qė do tė thotė se qetėsohet, relaksohet dhe i
dorėzohet mendimit tė fuqisė sė paskajshme shėruese nė vetvete. Pra, mbyll
derėn e mendjes, pėr ēdo gjė qė nga jashtė do tė mund ta pengonte dhe qetė e
me bindje i kthehet ndėrdijes sė vet, duke ia rrėfyer dėshirėn e kėrkesėn e
vet, duke kuptuar se pėrgjigjja do tė jetė nė pajtim tė plotė me nevojat e
tij.
Vallė, a nuk ėshtė e
mrekullueshme tė dihet se ajo qė ėshtė krijuar nė mendje, mė nė fund, do tė
realizohet? Mu kėtu qėndron thelbi i qėndrimit: "Beso se ke dhe do tė kesh!"
Nė kėtė ėshtė bazuar terapia bashkėkohore lutėse.
Ekziston vetėm njė proces i
pėrgjithshėm shėrues, i cili vepron ndaj ēdo gjėje dhe ndaj ēdokujt: ndaj
maces, qenit, drurit, frymės, tokės, sepse ēdo gjė nė kėtė botė pėrmban
frymė tė jetės. Ky parim jetėsor vepron nė mbretėrinė e shtazėve, tė bimėve
dhe tė mineraleve si instinkt dhe si ligj i rritjes dhe i zhvillimit.
Njeriu, pėr dallim nga tė tjerėt, ėshtė i vetėdijshėm pėr veprimin e parimit
jetėsor dhe me vetėdijen e tij ėshtė nė gjendje qė atė ta orientojė drejt
nga mirėqenia e vet.
Ka shumė aspekte, teknika
dhe metoda tė ndryshme tė pėrdorimit tė kėsaj fuqie universale, por duhet
pasur ndėr mend se ekzistoj vetėm njė proces shėrues, qė quhet besim,
bindje. (Pra: BESIM, BINDJE!).
Secili religjion paraqet
formė tė caktuar ta shfaqjes sė bindjes njerėzore - tė besimit njerėzor,
gjatė sė cilės besimi arsyetohet nė mėnyra krejtėsisht tė ndryshme. Ai ėshtė
ligji i jetės.
Besimi ėshtė mendim nė mendjen e njeriut, e cila fuqisė sė
ndėrdijes ia mundėson shpėrndarjen nė tė gjitha fazat e jetės sė tij nė
pajtim me mėnyrė e zakonshme tė tė menduarit.
Duhet pasur ndėr mend se
libri asnjėherė nuk flet pėr besimin nė formė tė ritualit, nė formė
ceremonie, nė formė institucioni etj., por pėr tė besuarit si ēėshtje mė
vete. Ajo se ēka beson mendja e njeriut, ėshtė vetėm mendim i kėsaj mendjeje
dhe asgjė tjetėr.
Ėshtė irracionale tė besosh
nė atė qė sjell dhembje ose nė atė qė e shkatėrron shpritin. Keni ndėr mend
se nuk ėshtė e dėmshme ajo nė ēka besohet, por vetė tė besuarit,
pėrkatėsisht MENDIMI qė sjell rezultatin.
Tė gjitha pėrvojat, tė
gjitha veprimet, tė gjitha vetitė dhe tė gjitha ngjarjet nė jetė, janė
jehonė e mendimeve tė lindura nė mendjen e njeriut.
Terapia lutėse paraqet
veprim tė pėrbashkėt, tė sinkronizuar, tė harmonizuar dhe inteligjent tė
nivelit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė mendjes, tė orientuar nė drejtim
dhe me qėllim tė caktuar.
Gjatė thėnies sė lutjeve
shkencore (vargun e pohimeve pozitive), pėrkatėsisht terapisė, gjithnjė
ėshtė e nevojshme tė dihet se ē'ėshtė duke u bėrė dhe pėr ēka ėshtė duke u
bėrė, duke ia falur besimin ligjit tė shėrimit. Siē dihet, terapia lutėse
quhet edhe lutje e bazuar shkencore ose veprim shpirtėror i bazuar nė
lutje.
Detyra e parė e njeriut, i
cili vetvetes ia ushtron terapinė me lutje, ėshtė qė ta zgjedhė idenė,
planin ose pėrfytyrimin, qė dėshiron ta pėrjetojė. Pastaj bėn ēdo gjė qė tė
jetė i vetėdijshėm pėr aftėsinė e vet. Nė atė mėnyrė qė ta ndiejė e ta
besojė se gjendja e paramenduar paraqet realitet. Po qe se i mbetet besnik
qėndrimit tė tij mendor, lutja do t'i plotėsohet. Pra, terapia lutėse
paraqet veprim saktėsisht tė caktuar mendor, me qėllim tė caktuar
saktėsisht.
Tė paramendojmė se me
ndihmėn e terapisė lutėse arrini tė shėrbeheni, pėrkatėsisht tė liroheni nga
ndonjė problem. Do tė niseni nga fakti se vėshtirėsia e sėmundja janė pasojė
e mendimeve negative tė ngarkuara me frikė dhe tė vendosura thellė nė
ndėrdije. Po qe se ju shkon pėr dore tė liroheni nga kėto farė mendimesh,
atėherė do tė liroheni edhe nga problemi.
Prandaj, fuqisė shėruese tė
ndėrdijes dhe vetvetes i ktheheni shumė herė, ia pėrsėritni ēdo gjė qė u
ėshtė e njohur pėr aftėsinė e saj, me qėllim qė t'ju sjellė shėrim. Pas njė
kohe, frika fillon tė zhduket, ndėrsa vendin e saj fillojnė ta zėnė besimet
e vėrteta.
Mė tej ėshtė e nevojshme qė
shumė herė t'i shprehet mirėnjohje shėrimit, i cili nė mėnyrė tė paluhatshme
do tė pasojė, kurse pjesėn e vetėdijshme tė mendjes me kujdes do ta mbrojė
nga tė menduarit pėr problemin. Gjatė lutjeve nuk duhet menduar negativisht,
madje as edhe pėr njė moment nuk duhet dyshuar nė pėrfundimin pozitiv.
Qėndrimi i tillė mendor shpie deri te lidhja e vetėdijes me ndėrdijen qė,
nga ana e vet, liron fuqinė shėruese tė ndėrdijes".
Fallxhinjtė pėrdorin
eshtra, flokė, plumb tė shkrirė, gurė e gjėsende tė tjera. Merrni kėto
mjete, dėrgoni nė laborator dhe do tė shihni se asnjė substancė shėruese nuk
pėrmbajnė. E, megjithatė, disa sish shėrojnė? Siē u tha deri tash: nuk
shėrojnė as varret, as eshtrat, as thonjtė, por shėron besimi.
Brezi im ka pasur njė
qėndrim injorues ndaj tė gjitha besimeve, prandaj nga pėrvoja jonė mund tė
nxjerrim njė mijė shembuj kur i kemi mashtruar gjyshet tona. Ato na
porositnin t'iu shkruanim hajmali te hoxha, ne paratė i bėnim rrush e
kumbulla, vetė i shkruanim "hajmalirat". Por, pėr ēudi, efektet ishin
reale.
Nė vitet e fundit, qėkur
kam filluar tė merrem aktivisht me kėtė literaturė, kam shėnuar dy raste, qė
mendoj se janė interesante.
Njėherė pėrgatitesha tė
shkruaja pėr njė fallxhi mashtrues. Vėrtet, mashtrues. Shėnova se kishte
paguar njeriun "tė ēmendej", si kishte paguar shoferin e autobusit urban, qė
kur tė hynte ai nė autobus dhe tė ngriste dorėn, autobusi tė fikej dhe
udhėtarėt tė pėrplaseshin, pastaj si kishte paguar "propagandues" nėpėr
tregjet e Kosovės, qė do tė pyesnin: a dini gjė ku jeton filani se po bėnte
ēudi e tė tjera. Nė fund, kontaktova edhe me "personazhin" tim. Mė tha: "Mos
mė nguc se, duke u pėrpjekur qė tė jem bindės, arrita t'i besoja fuqisė
sime! Dhe: aq shumė po mė besojnė njerėzit dhe aq shumė po ua lehtėsoj
dhembjet, sa s'ka mė kurrfarė kuptimi kthimi prapa!"
Rastin tjetėr: njė fshatar,
me pak shkollė, me gjendje tė mirė ekonomike, besimtar i sinqertė, nga
pesė-gjashtė raste "i shėronte" nė ditė. Kur e pyeta pėr mėnyrėn e punės, mė
tha: "Nuk di. Unė e them njė lutje me zemėr. Kam dėshirė t'u ndihmoj
njerėzve. Por asgjė mė shumė nuk di! Njerėzve ajo lutje po u ndihmon,
pėrditė po vijnė nga tė gjitha anėt!"
Nė fund, duhet tė
pėrsėrisim thėnien e fillimit se "besimi ėshtė ligji themelor i jetės",
prandaj, pavarėsisht se pėr ēka ėshtė fjala, qoftė tė jetė pėr tejkalimin e
pengesave, pėr realizimin e qėllimeve jetėsore, pėr sigurimin e shėndetit tė
pėrkryer e edhe pėr mundėsinė e shėrimit, tė gjitha rezultatet do t'i keni
tė barabarta me nivelin e besimit dhe tė vetėbesimit tuaj.
|