|
Pikėrisht sikur shenjat e trafikut, qė vihen buzė rrugės pėr ta
orientuar shoferin tė arrijė nė cak lehtė, shėndoshė e mirė, edhe nė rrugėn
tonė tė suksesit nė jetė duhet t'i vėmė shenjat orientuese qė na e
lehtėsojnė ecjen e shėndetshme dhe arritjen e shpejtė e tė mirė deri te
qėllimi.
Shenja e parė ėshtė njė
mendim shumė i hershėm, ėshtė thėnė shtatė shekuj mė parė dhe tė menēurit e
mbajnė si vetullėn mbi sy. E ka thėnė poeti i famshėm persian Saadi, i cili
ka vdekur mė 1291 nė moshėn 107-vjeēare. Nė "Gjylistanin" e tij, ose
kopshtin e trėndafilave, thotė: - "Nė qoftė se dėshiron tė tė buzėqeshė
jeta, buzėqeshi ti i pari jetės".
E dyta ėshtė thėnė nga
autori amerikan H.Boks, tashmė i njohur: "Nuk ka asgjė tjetėr nė botė qė tė
ēarmatosė mė shumė e mė fort sesa mirėsia. Ēfarėdo lloj arme shkatėrrohet
pėrpara saj".
Secili njeri ka nevojė ta
duan tė tjerėt nė atė masė, siē ka nevojė organike pėr ushqimin e trupit.
Nėse do tė tė duan, tė tė respektojnė e tė nderojnė tė tjerėt, ta bėsh kėtė
ti i pari. Sepse ēdo gjė qė bėn njeriu, bėn pėr vete. Tė tjerėt mund t'i
lėndosh me urrejtjen tėnde, por lėndimin mė tė rėndė do t'ia sjellėsh
vetvetes, sepse urrejtja ka lindur nė ty, nė kokėn tėnde. Nėse i do tė
tjerėt, sidomos tė afėrmit qė nga rrethi familjar, ata do t'i shėrosh me
rrezatimin e gėzimit e tė dashurisė sate, por do ta shėrosh shumė mė shumė
vetveten, sepse dashuria e gėzimi po lindin nė shpirtin tėnd.
Pėr kėtė Xh.Marfi do tė
thotė: "Ndėrdija me pėrpikėri shėnon ēdo imtėsi qė ia pėrēoni pėr ta nxjerrė
pastaj ēdo shėnim me besnikėri nė realitetin e sė pėrditshmes. Mu pėr kėtė
shkak, nė marrėdhėniet ndėrmjet njerėzve do tė duhej pėrdorur rregulla e
artė: "Gjithēka dėshironi t'ju bėjnė juve njerėzit, t'u bėni edhe ju atyre"!
Atė qė dėshironi ta ndiejnė
tė tjerėt pėr ju, ndieni edhe ju pėr ta. Ashtu siē doni tė sillen tė tjerėt
ndaj jush, silluni edhe ju ndaj tyre.
Mendimet janė krijuese,
prandaj ēdo gjė qė e mendoni a ndieni pėr tė tjerėt, bėhet pjesė e pėrvojės
suaj vetjake, sepse pėrmes veprimit tė ndėrdijes, mendimet tuaja
materializohen nė realitetin tuaj. Veē kėsaj, ēdo sugjestion qė ia jepni
ndokujt, nė tė vėrtetė e bėni pėr vetveten, sepse mendja si medium krijues e
pranon atė dhe aty pėr aty fillon tė veprojė sipas tij.
Nėse ndokujt do t'i bėni
njė tė mirė, e mira do t'ju kthehet; nėse ndokujt i bėni keq, poashtu edhe e
keqja do t'ju gjejė. Nėse ndokush i mashtron dhe i gėnjen tė tjerėt, nė tė
vėrtetė ai mashtron dhe gėnjen vetveten. Ndjenja e fajshmėrisė, pas njė kohe
tė caktuar, edhe atij do t'i sjellė humbje.
Ndėrdija me kujdes shėnon
aktin mendor tė mashtrimit dhe reagon nė pajtim me motivacionin mendor.
Ndėrdija ėshtė pavetore dhe
e pandryshueshme, nuk dallon religjion, racė, institucion. Nuk ndien mėshirė
dhe as ėshtė hakmarrėse. Mėnyra se si mendoni e silleni, nė fund do t'ju
kthehet edhe juve.
Ata qė e njohin ligjin e
tillė dhe mėnyrėn e veprimit tė ndėrdijes, gjithnjė do tė kenė kujdes tė
mendojnė, tė ndiejnė dhe tė sillen mirė e drejt ndaj tė afėrmve tė vet.
Sa e madhe ėshtė nevoja e
njeriut qė ta duan tė tjerėt, do tė shohim nė shembullin e vjehrrės dhe tė
qenit. Nė fillim, kėta dy shembuj, vjehrra dhe qeni, dikujt do t'i duken
qesharakė dhe joseriozė, por t'i shohim njėherė se ēfarė materiali ilustrues
ofrojnė dhe pastaj tė gjykojmė pėr seriozitetin e kėtij krahasimi.
Nė pėrvojėn e popullit tonė
ekziston njė thėnie, qė ėshtė bartur brez pas brezi, e cila nė mėnyrė tė
mrekullueshme ilustron nevojėn shpirtėrore tė njeriut pėr tė qenė i dashur
prej tė tjerėve.
Keni dėgjuar kėtė fjalė tė
urtė: "Pėr inat tė resė teme, mė dektė djali", ose nė jug: "Pėr inat tim re,
tė mė vdesė im bir". Kush e e thotė kėtė? Nėna e djalit. Vjehrra e nuses.
Djali nė popullin tonė
ėshtė simbol i trashėgimisė, i ardhmėrisė, i jetės. Nėna qė ka djalė mund tė
shpresojė ta martojė, tė ketė krah pune tė dyfishuar dhe tė ketė nipa e
mbesa, do tė thotė ta sigurojė trashėgiminė.
Instinkti prindor, ėshtė
thėnė sa herė, ėshtė mė i fortė te nėna sesa te babai. Ėshtė qartėsuar me tė
njohurat qė dihen: babai mund tė jetė edhe i panjohur, edhe kushdo, por nėna
ėshtė ajo qė nga trupi i saj e sjell nė jetė fėmijėn.
Prandaj cili ėshtė motivi,
ai motiv aq i fortė, aq i tmerrshėm do tė thosha, qė e detyron njė zemėr qė
nėna t'ia dėshirojė vdekjen djalit tė saj, bimės sė shpirtit dhe pėrmes
kėsaj vdekjeje tė tė birit, t'ia dėshirojė vetes dhembjen mė tė thellė qė
njeh njerėzimi dhe zhdukjen e ēdo gjėje tė bukur qė e lidh me jetėn e me
ardhmėrinė?
Pėrgjigjja ėshtė e
shkurtėr: frika nga humbja e dashurisė! Dashuria e fėmijės sė saj, bimės sė
shpirtit, qė ėshtė gjėja mė e shtrenjtė nė jetėn e nėnės, tash ėshtė kthyer
nė drejtim tjetėr: kah nusja! Dhe, nėna kėtė e ndien dhe e pėrjeton tepėr
rėndė, duke e ndier veten se ka mbetur jetime, e vetmuar madje edhe pa
dashurinė e fėmijės sė vet, bimės sė shpirtit.
Nėna e di se edhe vetė ka
qenė nuse, se edhe vetė ia ka marė dikujt dashurinė e djalit. Nėna e di
poashtu se nė kėtė botė raporti ėshtė plotėsisht i drejtė: "pa e dhėnė tė
dhimbshmen, nuk e merr tė kėndshmen", pa e dhėnė dashurinė e vet, nuk mund
t'i ketė dhuratė nipat e mbesat, pra, trashėgiminė, por, megjithatė,
"krijesa njerėzore qė mbetet pa dashurinė e tė tjerėve, ėshtė qenia mė
fatkeqe nėn dritė tė diellit", thotė njė urtėsi e lashtė kineze.
E pėrpunuam kėtė thėnie, qė
shpreh njė gjendje tė skajshme tė mallkimit, sepse kėtė mallkim nuk ia bėn
vetes secila nėnė, nuk e thonė as shumica e madhe e vjehrrave-nėna. Kjo
thėnie sigurisht do tė ketė lindur nga gjendja e rėndė shpritėrore e nėnės,
atėherė kur nusja e pakujdesshme nxjerr nė shesh tėrė brendėsinė e ndjenjave
dhe sillet ndaj vjehrrės me arrogancė tė tepruar, duke i shkaktuar dhembje e
pikėllim.
Pavarėsisht se kjo gjendje
ėshtė e skajshme dhe u ndodh njė pakice tepėr tė vogėl tė nėnave-vjehrra,
qėndron e vėrteta e plotė se re e vjehėrr nuk duhen. Nė rastin mė tė mirė,
durohen! Pra, e durojnė njėra-tjetrėn duke i ndrydhur ndjenjat e veta.
Qartėsimet pėr kėtė i gjejmė edhe nė krijimtarinė tonė gojore, sidomos kur
thuhet se re e vjehėrr nuk durohen ndėrmjet vete, pėr shkak se nuk pajtohet
koha me kohė, pėr shkak se janė tė ambienteve (fiseve) tė ndryshme e tė
tjera, e tė tjera.
E vėrteta e plotė dhe e pamohueshme ėshtė njė dhe qenėsore:
ndėrmjet tyre bėhet luftė e thellė shpirtėrore pėr ta marė dashurinė.
Prandaj a s'shihet nga ky
shembull sa e madhe ėshtė nevoja e njeriut, qė ta duan tė tjerėt? Dhe, nė
pajtim me kėtė ligjshmėri, cila do tė jetė rruga mė e mirė pėr sukses nė
jetė: dashuria e natyrshme ndaj tė afėrmve tanė, dashuria e sinqertė e
kuptimplote, apo urrejtja, cinizmi, zilia dhe prishja e plotė e
drejtpeshimit real?
Shpejtova ta them kėtė
fjali, me qėllim qė tė mos largohemi nga pika qendrore e temės.
E, tash tė shohim
filozofinė e qenit. Po, hiē pa thonjėza. filozofinė e qenit e pėrpunon nė
njė libėr tė tėrė besoj nė mėnyrėn mė komplete, autori amerikan. J.
Fixherald. Meqenėse ėshtė njė libėr voluminoz dhe nuk kemi mundėsi ta
citojmė nė interpretim tė lirė, po e them qenėsoren e kėsaj filozofie.
Gjithkund nė vendet perėndimore, pra, nė vendet shumė tė
zhvilluara, qeni ka fituar statusin e anėtarit tė familjes. Madje ky status
i qenit nė familje, ka nisur tė bėhet edhe aq i privilegjuar, sa ka marrė
pėrmasa shqetėsuese.
Me fjalė tė tjera, s'ka
familje nė botėn e zhvilluar, qė nuk e mban me dashuri e kujdes tepėr tė
madh, njė qen, e mė pak njė mace apo kafshė tjetėr.
Njerėzit nė botėn e
zhvilluar asnjė hap nuk e bėjnė pa interes. Por cilin interes praktik e ka
njeriu qė mban qenin nė familje? A ka ndonjė pėrfitim prej qenit? A i hahet
mishi? A i pėrdoret leshi, lėkura? Asnjė pėrfitim material! Asnjė!
E, shpenzime? Shumė mė
shumė se pėr njė anėtar familjeje! E kujdesi? Disa herė mė shumė se pėr
njerėzit, sepse njerėzit dinė tė kujdesen pėr vete, kurse qeni s'di!
E ushqejnė, e lajnė, e
mjekojnė (madje mjekim tepėr i shtrenjtė), i bėjnė frizurė e shėtisin me
orar tė caktuar: natėn, nė mėngjez, nė mbrėmje.
Dhe: gjithė ky kujdes dhe
asnjė interes! A ėshtė e mundur? Jo. Nuk ėshtė e mundur.
Njeriu nė Perėndimin e zhvilluar pėrditė e mė thellė ndien vetminė. Fėmijėt,
sapo ta arrijnė moshėn madhore, punėsohen dhe fillojnė jetėn e tyre tė
pavarur. Me prindėrit, nė rastet mė tė mira, takohen njė herė nė javė.
Shokėt, miqėt, dashamirėt,
qė tė gjithė janė tė zėnė me dinamikėn e punės dhe askush nuk ka kohė pėr
askėnd.
Kush e plotėson, prandaj,
atė nevojė tė thellė shpirtėrore tė njeriut qė ta duan tė tjerėt? Sidomos
kush e plotėson atė nevojė aq tė theksuar kėtu, ku gjithkush i takon vetėm
vetvetes dhe askujt tjetėr?
Qeni dhe askush tjetėr.
Sepse qeni e do tė zotin, e do padronin me njė dashuri tė sinqertė e tė
thellė. Dhe, prandaj, ėshtė e vetmja krijesė nė botė qė ekzistencėn e
siguron me dashuri! Madje do tė thosha edhe jo ekzistencė ēkado, por me
standard tė lartė e me komoditet tė plotė.
Kjo ėshtė filozofia e
qenit!
Tė dy kėta shembuj, ma merr
mendja, nė mėnyrėn mė komplete, mė tė thellė dhe mė tė gjithanshme, e
ilustrojnė atė qė e pėrsėritėm disa herė: nevojėn e thellė shpirtėrore tė
njeriut qė ta duan tė tjerėt.
Por, nėse nisemi nga zakoni
i mirė i njerėzve tė menēur, qė asnjė ndejė, asnjė bisedė, asnjė veprim,
madje dhe asnjė fjalė nuk e thonė pa njė qėllim, atėherė, sipas kėtij zakoni
tė mirė, a ta pyesim veten: cili ishte qėllimi i potencimit dhe i ilustrimit
tė nevojės shpirtėrore tė njeriut qė ta duan tė tjerėt?
Pėrgjigjja ėshtė e
shkurtėr, thėnia e F.Bekonit: "Dituria dhe fuqia njerėzore pėrbėjnė po tė
njėjtėn gjė, sepse mosnjohja e shkaqeve pengon suksesin."
Njeriu nė jetė nuk mund tė
ekzistojė i vetmuar, prandaj qė t'ia lehtėsojė vetes rrugėn pėr arritjen e
suksesit tė lartė, duhet t'i njohė njerėzit dhe tė sillet ndaj tyre nė
mėnyrėn mė tė natyrshme, qė ndihmon krijimin e njė harmonie normale
njerėzore.
Prandaj, nė qoftė se do qė
jeta tė tė buzėqeshė, buzėqeshi ti i pari jetės! Dije se s'ka asgjė nė botė
qė tė ēarmatosė mė shumė e mė fortė sesa mirėsia, prandaj duaji tė afėrmit
tuaj, nėse e do vetveten, dhe gjithēka dėshironi t'ju bėjnė juve njerėzit,
bėni edhe ju atyre, nė qoftė se nė rrugėn tuaj jetėsore dėshironi tė keni
hapin e sigurt, tė suksesshėm e tė ndershėm.
|
